Išmoko savarankiškai

Ketvirtoko mama Raminta Ardzevičienė pasakojo, kad pirmoji sūnaus pažintis su origamiais buvo prieš penkerius metus, kai šis vis norėjo žaisti su telefonu. Nusprendė vis dėlto leisti juo naudotis, bet kad tai vaikui duotų naudos, parsiuntė jam žaidimą, leidusį lankstyti virtualias origamių figūrėles.

Vėliau Gvido akį patraukė namuose jau seniai buvusi knyga "Susipažinkite – origamis". Joje – 96 pavyzdžiai. Visa tai buvo įveikta ir buvo sutupdyta ant lentynų per porą metų. Kartais kai kurių pavyzdžių išlankstydavo po kelis.

R.Ardzevičienė pasakojo, kad Gvidas viso šito meno išmoko savarankiškai, be suaugusiųjų pagalbos. Ji pati net ir norėdama negalėtų padėti, nes šioje srityje nelabai tenusimano.

"Ateidavo pas mus prašyti pagalbos. Su vyru bandydavome padėti, ką reikia daryti, nes pirmoji knyga buvo parašyta lietuviškai. Bet mums nesisekė jam padėti. Tada vaikas vienas pats skaitė skaitė, skaitė skaitė, kol išskaitė, išsiaiškino po truputėlį. Savarankiškai", – teigė moteris.

Ji pati kadaise yra bandžiusi savarankiškai lankstyti, bet tuomet visi jos bandymai baigėsi, kaip įvardijo, keliais lėktuvėlių variantais.

"Gvidas privertė mane, tėtį ir devynerių metų sesę išmokti lankstyti ir sudėtingesnius objektus nei lėktuvėliai, bet be jo pagalbos nelabai pavyksta diagramas perskaityti. Jo pamokos gana įdomios, net turi labai daug kantrybės aiškindamas, ką ir kaip reikia sulenkti", – pasakojo kaunietė.

Dešimtmečio lankstinių kolekcijoje – daugybė darbelių.

Kiniškas aprašymas

Gvidas lanksto tada, kai yra įkvėpimas. Kartais – kasdien, o kartais ir ilgesnę pertrauką padaro. "Išlanksto, atneša, parodo. Darbelį dedame į dėžutę, kad nesusilankstytų, ir saugome", – pasakojo R.Ardzevičienė.

Kai buvo išlankstyti visi pradžiamokslyje pateikti pavyzdžiai, šeima pradėjo ieškoti kitų knygų. Lietuviškai išleistų nerado.

"Sunkesnių diagramų knygas teko siųstis iš Kinijos. Jos – kinų kalba. Viską teko aiškintis tik iš paveikslėlių. Kartais Gvidas žiūrėdavo į vieną diagramą net kelias valandas, kol suprasdavo, ką reikia daryti, ir taip po truputį išmoko skaityti ir gan sudėtingas diagramas", – kalbėjo berniuko mama.

Dauguma Gvido lankstinių atsiduria dėžutėse saugojimui, tačiau kartą, kai jis dūko su sese, ši užmynė ant gan didelės dėžės su origamiais. "Buvo nemažai nuostolių", – prisiminė mama.

Kartais Gvidas žiūrėdavo į vieną diagramą net kelias valandas, kol suprasdavo, ką reikia daryti, ir taip po truputį išmoko skaityti ir gan sudėtingas diagramas.

Neįveikia jau metus

Ar Gvidas visada buvo kantrus? "Nelabai, bet kažką konstruoti labai mėgo ir tebemėgsta. Kantrybę išvystė origamiai ir aikido treniruotės", – priėjo prie išvados R.Ardzevičienė.

"Jei nepavyko, reikia dar kartą pamėginti, nebijoti perdaryti tą patį darbą iš naujo kitą dieną ar dar kitą", – dėstė kaunietė.

Niekas iš šeimos nėra skaičiavę, kiek kartų Gvidui daugiausia yra tekę bandyti lankstyti iš naujo, kad pavyktų iki galo. "Yra vienas, kuris dar iki šiol nepavyksta", – į pokalbį įsijungė pats origamių meistras.

Tas kol kas neįveiktas iššūkis pradėtas dar prieš metus. "Laumžirgis. Jis labai sudėtingas. Vienas sparnelis nepavyksta, ir viskas. Be jo visas darbas nepavyksta", – aiškino berniukas.

Ar jis dar turi vilties, kad vieną kartą ims ir pavyks teisingai išlankstyti ir sparnelį, ir visą laumžirgį? "Taip, turiu", – tvirtai atsakė Gvidas.

Tarp jo lankstinių galima išvysti įvairiausių dalykų, augalų ir padarų. "Labiausiai patinka lankstyti fantastinius, kurie neegzistuoja", – dėstė ketvirtokas.

Pasiteiravome, kuriuo lankstiniu jis labiausiai didžiuojasi, kuris, jo manymu, labiausiai pasisekęs. "Paieškosiu", – jau ruošėsi skuosti link kambario, kuriame saugomi jo popieriniai lobiai.

"Labai mėgo lankstyti ir transformerius", – papildė jūsų mama. Dabar jų nebelanksto, sakė nebepatinka, bet jo kolekcijoje dar yra vienas dinozauras, kurio kojos išsiskleidžia į sparnus ir vėl susideda į kojas.

Miniatiūrinė gervė

R.Ardzevičienė pasakojo, kad origamių darbeliai beveik visuomet lankstomi iš kvadratinio popieriaus. Galutinio rezultato dydis priklauso nuo to, kokio dydžio popieriaus lapą pasiimsite. "Yra modulinių lankstinių, kuriems išlankstyti reikia dviejų kvadratinių lapų popieriaus. Pavyzdžiui, žiogas ir vabalas", – vardijo mama.

"Elniaragis", – patikslino Gvidas. Jis dažniausiai pasiruošia 20 cm pločio ir tokio paties aukščio lapą. Iš tokio išlankstomas objektas būna maždaug 10 cm aukščio. "Va toks", – bando rodyti berniukas.

"Visai neseniai jis atnešė išlankstytą gervę. Labai jau mažytę. Ją lankstė iš vieno centrimetro pločio ir centimetro aukščio popieriuko", – prisiminė R.Ardzevičienė.

Kaip ką nors išlankstyti iš tokio dydžio lapelio? "Nežinau. Nežinau, kaip jis išlanksto", – juokėsi mama.

"Ne, ne su mikroskopu. Tiesiog lanksčiau, ir viskas", – nesureikšmino pradinukas. Ir viskas iš karto pavyko? "Kaip ir taip", – nustebo, kodėl stebimės, berniukas.

Ryškiai raudonas milžiniškas konteineris pamažu iš stačiakampės dėžės išsilanksto į trikampį ir kvadratą. Tarp metalo lakštų ore nardo trapus Satcie kūnas. Šis kontrastas kuria industrinę romantiką ir transformuoja miesto, kuriame atliekamas pasirodymas, kraštovaizdį. Mašinos ir žmogaus šokio duetą papildo architektūrą atliepiantis garso takelis ir žiūrovų minia, kuri praktiškai tampa pasirodymo dalimi. Apie šį neįprastą reginį kalbamės su pasirodymo sumanytoja ir atlikėja S.Noro.

– Didžiausias „Origamio“ džiaugsmas – bendra žiūrėjimo ir dalyvavimo patirtis. Nuo 2015 m., kai įvyko premjera, apkeliavote bemaž visus pasaulio žemynus, pasirodėte daugybėje skirtingų vietų. Kaip kiekviena vieta paveikia patį pasirodymą?

– „Origamis“ yra klajokliškas objektas, visą savo kelionių patirtį besivežantis kartu. Tai kaip prisiminimų dėžutė, kuri kaskart atsiveria sugerti naują kraštovaizdį, architektūrą, spalvas, žmones, atmosferą.

Turiu stiprių prisiminimų, kai vidury pasirodymo užeidavo begalinis noras tiesiog sustoti, sustingti kelioms minutėms ir sugerti nuostabią aplinką. Judesys pasirodyme yra gana lėtas, sumąstytas taip, kad žiūrovui leistų įsijausti į aplinką, pamatyti naujų kampų gerai pažįstamoje erdvėje. Galų gale, stebint didįjį konteinerį dekonstruojantis, subalansuoji ir savo paties mintis bei kūną.

Kiekvienas pasirodymas kitame mieste ir man, kaip šokėjai, suteikia kitą jausmą. Šokti šalia XII a. Sen Deni bazilikos, kur palaidoti Prancūzijos karaliai, didžiulės plieno gamyklos šešėlyje Ostravoje, Čekijoje, ir dykumoje Čilėje yra visiškai kitokios patirtys. Kaskart atsiveria vis kitas istorijos ir teritorijos rakursas.

– Kokių reakcijų įvairiose šalyse sulaukia „Origamis“?

„Origamis“ suplaka šokio ir cirko elementus.

– Žmonėms dažnai įspūdį daro pats objektas ir šokis aplink jį kelių metrų aukštyje. Kadangi konteineris yra netikėtai atsiradęs objektas žiūrovams įprastoje (pavyzdžiui, miesto aikštėje) arba itin kontrastuojančioje aplinkoje (pavyzdžiui, dykumoje), žiūrovus greitai pagauna šokio ir poetiškumo jausmas. Apskritai reakcijos visur yra panašios, nes tai bendražmogiški dalykai.

– Esate Prancūzijos pilietė, tačiau vaikystę praleidote savo tėvo japono – aikido meistro dojo (japoniška mokymosi erdvė – red. past.). Vėliau studijavote klasikinį šokį, paskui pasidavėte Berlyno andergraundo kultūros traukai. Kaip visos šios patirtys atsispindi jūsų kūryboje?

– Japonų kultūra yra dalis mano judesio, tai stipri mano identiteto dalis. Užaugau su japonišku ritmu. Šalia to – europietiškas kontekstas. „Origamis“ puikiai atspindi manąją kultūrinę sanklodą.

– Papasakokite daugiau apie patį pasirodymą. Tai didelės rizikos pasirodymas lauke, kurio metu gali ir lyti, ir šalti. Kartais šaltuosiuose kraštuose šokate net su keliais drabužių sluoksniais. Kiek treniruočių prireikė, kol galutinai nušlifavote pasirodymą?

– Su Silvainu, mano kūrybos partneriu, kuris ir supjaustė didįjį konteinerį į origamio gabalus, repeticijas lauke pradėjome žiemą, buvo labai šalta. Buvo labai skausminga, tačiau repeticijose užsigrūdinau šokti bet kokiomis oro sąlygomis.

„Origamis“ suplaka šokio ir cirko elementus. Oro cirku pati susižavėjau daugiau nei prieš penkiolika metų. Tiek šokis, tiek akrobatika yra susijusi su judesiu, čia irgi ne tik šoku ant plokštumų, bet ir atlieku triukus ant lynų. Visa pasirodymo choreografija yra itin kruopščiai apmąstyta, kad žiūrovai pajustų kuo daugiau lengvumo, netikėtumo ir harmonijos.

Tarptautinės Niujorko automobilių parodos išvakarėse „Mazda“ parodė rodsterio „MX-5“ versiją RF (retractable fastback) su kietu sulankstomu stogu. Ši specifinė legendinio sportinio automobilio versija sužavės ne tik tradicinio japoniško popieriaus lankstymo meno (origamio) mėgėjus, bet ir tuos, kuriems tradiciniai kabrioletai yra nepakankamai „kieti“ įvairiomis prasmėmis.

„MX-5 RF“ iš pirmo žvilgsnio neprimena įprasto kabrioleto, tačiau jo nuožulnus stogas vieno mygtuko paspaudimu automatiškai pakyla, atsiskiria į dvi dalis, kurių viena – priekinė – nusileidžia žemyn ir pasislepia bagažinėje, o antroji – galinė – vėl atsistoja į savo vietą. Stebint šią transformaciją kyla nerealumo pojūtis, ypač kai automobilis persikūnija judėdamas 10 km/h greičiu. Aptaki stogo konstrukcija yra  kompaktiška ir efektyvi: „MX-5 RF“ turi tokios pat erdvės bagažinę, kokią turi ir „MX-5“ modelis su minkštu sulankstomu stogu.

Europoje šį rodsterį bus galima įsigyti komplektuojamą su dviem benzininiais varikliais – SKYACTIV-G 1,5 litro darbinio tūrio ir SKYACTIV-G 2 litrų darbinio tūrio. Abi variklio versijos sujungtos su šešių laipsnių SKYACTIV-MT pavarų dėže arba tik „MX-5 RF“ modelio versijai pritaikyta šešių laipsnių automatine pavarų dėže.

Išskirtinė modelio „MX-5 RF” savybė – kėbulo spalvos. Spalvų paletėje išsiskiria pilka „Machine Grey“, specialiai sukurta pabrėžti šios „Mazda“ versijos KODO (judesio sielos) dvasiai. „Machine Grey“ sukurta taip, kad papildytų automobilio formos elementus. Spindinti pilka leidžia atsiskleisti tikram mašinos jėgos grožiui, ji sukuria šešėlių ir kontrasto žaismą bei įspūdį, tarsi visas automobilio kūnas buvo išrėžtas iš tvirto plieno.

Kėbulo dažams kūrėjai skyrė didžiulį dėmesį. „Mazda“ ištobulino savo taip vadinamą „Takuminuri“ dažymo technologiją, kuri buvo sukurta pirmajai „Mazda“ premium spalvai – raudonai „Soul Red“, turėjusiai sudaryti įspūdį, tarsi automombilį būtų nudažiusi meistro ranka.

Dažymo technologiją sudaro trys sluoksniai – spalva, atspindys ir lakas. Atspindžio sluoksnis, kuriame yra labai plonų, didelio ryškumo aliuminio gabaliukų, džiovinimo proceso metu traukiasi ir nugula kiekviename iš trijų sluoksnių, suteikdamas spalvai blizgesio ir metalo atspalvį. Aliuminio gabaliukų tarpus visuose sluoksniuose užpildo juodas pigmentas, sudarydamas kontrasto efektą.

Šią unikalią pilką „Machine Grey“ spalvą pirkėjai galės pasirinkti iš „Mazda“ modelių asortimento, įskaitant visas naujojo „Mazda CX-9“ versijas, kurios Šiaurės Amerikoje pasirodys dar šį pavasarį.

Tarptautinė Niujorko automobilių paroda vyks nuo kovo 25 iki balandžio 3 d.

„Mazda“ modeliai 2016 metų tarptautinėje Niujorko automobilių parodoje

Parodos modelis

Mazda MX-5 RF (pasaulinė premjera)

Premjera

Mazda CX-9 (Šiaurės Amerika)

Šiuo metu turimi modeliai

Mazda CX-3, Mazda CX-5, Mazda3, Mazda6, Mazda MX-5,

Technologija

SKYACTIV-G 2.0 l ir  SKYACTIV-G 2.5 l benzininiai varikliai, SKYACTIV-G 2.5T  tiesioginio įpurškimo benzininis variklis su turbokompresoriumi.

Apie „Mazda Motor Corporation“

Japonijos automobilių koncernas „Mazda Motor Corporation“ savo veiklą pradėjo kaip kukli „Toyo Cork Kogyo Co. Ltd.“ bendrovė 1920 metais. Pirmąją transporto priemonę pagamino 1931 metais – tai buvo triratis prekių išvežiojimui skirtas motociklas. Pirmąjį automobilį „Mazda“ pagamino 1960-aisiais. 1967 metais pradėjo pirmojo automobilio su rotoriniu varikliu gamybą. Šiuo metu gamina lengvuosius ir komercinius automobilius bei jų komponentus trijose gamyklose Japonijoje, taip pat JAV, Kinijoje, Taivane, Tailande, Filipinuose, Zimbabvėje, Pietų Afrikos Respublikoje, Ekvadore ir Kolumbijoje. Koncerne dirba daugiau nei 38 tūkst. žmonių, jo pardavimai viršija 77 mlrd. litų.

Apie „Inchcape Motors“

„Inchcape Motors“ yra įgaliotasis „Mazda“ atstovas Lietuvoje.

Viena didžiausių pasaulyje automobilių prekybos bendrovių Lietuvoje veikia nuo 2007 metų, kai kartu su partnere bendrove „Vitvela“ Vilniuje įsteigė UAB „Inchcape Motors“. Šiandien „Inchcape Motors“ yra didžiausia automobilių prekybos bendrovė, atstovaujanti automobilių „Ford“, „Hyundai“, „Jaguar“, „Land Rover“, „Mazda“ ir „Mitsubishi“ automobilių gamintojus.

170 metų sėkmingai veikianti „Inchcape“ 26 pasaulio valstybėse verčiasi naujų ir naudotų automobilių prekyba, prekyba atsarginėmis dalimis, techniniu aptarnavimu, finansavimu ir draudimu.  „Inchcape“ siekia tapti labiausiai į klientą orientuota automobilių prekybos kompanija. „Inchcape“ akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje nuo 1958 metų. Įmonėje dirba maždaug 14 300 žmonių, jos centrinė buveinė įsikūrusi Londone.