Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga į tokį pasiūlymą žiūri skeptiškai.
„Tokie dalykai pasitarnautų ne tik bendravimo kokybei bet ir dar vienai sričiai. Spėkite, kokiai? Teisingai – korupcijos prevencijai. Vienu šūviu nušautume 2 zuikius“, – konferencijoje „Kaip pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento“ kalbėjo G. Žižys.
Pasak jo, įrašant pokalbio garsą ar garsą ir vaizdą, savaime pakinta ir bendravimo kultūra, ir supratimas, tad dažniausiai tiesiog užtektų žinojimo, kad įrašas egzistuoja ir su juo nereikėtų nieko daugiau daryti.
Pakeistų toną ir padėtų prisiminti
Kitas tokių įrašų naudojimo būdas, kaip siūlo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys, gydytojas anestiozologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas, galėtų būti siekiant, kad itin svarbi informacija, kuri buvo pasakyta pacientui, jo atmintyje išliktų kuo ilgiau. Jis esą galėtų perklausyti ar peržiūrėti informaciją dar kelis kartus namuose ir lengviau ją įsisavinti.
„Apie tai negaliu kalbėti visos asociacijos vardu, bet aš asmeniškai būčiau visai už. Mes, lietuviai, esame linkę visada žiūrėti iš tos blogosios pusės, bet žiūrėkime iš gerosios. Tarkime, onkologinis pacientas ateina pas gydytoją, ir jam pasako, kad jis serga vėžiu, gal dar pasako kokių nors procentų, koks yra išgyvenamumas.
Tada jam „užsideda visiškas blokas“. Tada jis tikrai nieko nebegirdi, kas būna kalbama apie gydymo opcijas ir pan. Toks įrankis pacientui perklausyti po dienos ar dviejų būtų tikrai nepamainomas“, – sako A. Pečkauskas.
Blogiausia – kai nesupranta, kad nesupranta
Kaip konferencijoje kalbėjo gydymo įstaigų valdymo konsultantė Kerry Halferty Hardy, blogiausia yra ne tada, kai pacientas ir gydytojas nesupranta vienas kito. Blogiausia yra tada, kai jie nesupranta vienas kito ir patys to nesupranta. Pasak jos, dažniausias to pavyzdys iš gydytojo pozicijos galėtų būti toks: „Pasikalbėjau su pacientu, pasakiau jam diagnozę, paaiškinau gydymo planą, paklausiau, ar jis neturi klausimų. Jis neturėjo. Taip, mes komunikavome“.
Po pokalbio, nesvarbu, kokias dideles pastangas dėjo ir gydytojas, ir pacientas, pastarasis teisingai prisimena vos 10 procentų jam pasakytų dalykų.
Kaip aiškina specialistė, pacientai pamiršta net 80 procentų medicininės informacijos, kuri jam suteikta vizito metu. Ir tai įvyksta vos išėjus iš gydytojo kabineto. O netgi pusė informacijos, kurią jie visgi prisimena, būna suprasta klaidingai. Tai reiškia, kad po pokalbio, nesvarbu, kokias dideles pastangas dėjo ir gydytojas, ir pacientas, pastarasis teisingai prisimena vos 10 procentų jam pasakytų dalykų.
(Hush Naidoo/Unsplash nuotr.)
„Efektyvi komunikacija tokiu būdu tikrai nevyksta. Bet gydytojui atrodo, kad viskas gerai“, – pabrėžia gydymo įstaigų valdymo konsultantė.
Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos nario, pacientų ir gydytojų pokalbių įrašai pasitarnautų ir tada, kai kiltų ginčai, ar buvo suteikta visa reikalinga informacija. A. Pečkauskas taip pat sutinka, kad jau pats įrašymo faktas vizitą padarytų kitokį – skatintų pasitempti ir gydytoją, ir pacientą.
A. Veryga: pacientas pasislėptų
Tačiau sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nesutinka, kad tokiu atveju pacientas ir gydytojas pasitemptų: „gydytoją gal ir paskatintų [pasitempti], bet pacientą gali paskatinti slėptis: slėpti informaciją, kažko nepasakyti, nes, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovės tą įrašinėjimą naudoja tam, kad vėliau galėtų perklausyti, kaip konsultantas kalbėjo, ką darė.“
Tai, kad vizito įrašas būtų perduodamas pacientui, kad jis perklausytų jį namuose, pasak ministro, yra sunkiai įsivaizduojama. Tačiau, pasak jo, jeigu pacientas nori pats įsirašyti pokalbį, nėra jokios problemos.
„Pasakius gydytojui, kad pokalbis įrašomas, gal niekas labai ir neprieštarautų, gal ir dabar kažkas tokiu dalykus daro. Bet jeigu mes tai bandytume daryti dėl kokybės gerinimo kaip rutininę procedūrą, nemanau, kad čia būtų gera mintis, nes kokybės užtikrinimui turėtų kažkas perklausyti, peržiūrėti, ar viskas daroma tinkamai. Kažkas klausytų duomenų, kurie yra paciento ir gydytojo tarpusavio pokalbių turinys“, – kalba ministras.
Jis pasakoja, kad yra paprastesnių būdų, kad žmogus geriau prisimintų informaciją, pavyzdžiui, brošiūros, atspausdinta ar ranka ant popieriaus surašyta pagrindinė informacija.
„Kol pats dirbau gydytoju, ant lapelio surašydavau, ką jis turi vartoti, kokiu paros metu, kokį kiekį, kad žmogui po to nereikėtų galvoti, daryti klaidų. Tai labai paprastos, nebrangios, nesudėtingos priemonės – užtenka popieriaus lapo ir gali ten viską surašyti“, – aiškina A. Veryga.
Jis sutiko, kad galbūt galima būtų įrašinėti registratūros darbuotojų ir pacientų konsultacijas, kai tai yra ne asmeniniai, o labiau techniniai dalykai. Tokiais atvejais galima būtų atsekti technines klaidas, spręsti ginčus. Tačiau kai kalbama apie paciento ir gydytojo pokalbio turinį, A. Veryga laikosi griežtos pozicijos.
„Labai atsargiai žiūrėčiau į tokius dalykus. Pirmiausiai, tai yra labai intymus, etinis klausimas. Nežinau, ar jūs, ar aš, kaip pacientas, ryžčiausi kalbėti su gydytoju, jeigu žinočiau, kad mano pokalbis yra įrašinėjimas“, – LRT.lt sako ministras.
