Savo dirbtinio intelekto pokalbių robotais bendrovės „siekia nemokamai pasinaudoti didžiulėmis „The Times“ investicijomis į jo žurnalistiką, naudodamos jas pakaitiniams produktams kurti be leidimo ar užmokesčio“, sakoma ieškinyje.

Tokį žingsnį žengęs „The New York Times“ pasirinko konfrontacinį požiūrį į staigų DI pokalbių robotų atsiradimą, priešingai nei kitos žiniasklaidos grupės, pavyzdžiui, Vokietijos „Axel Springer“ ar „Associated Press“, kurios sudarė turinio sandorius su „OpenAI“.

„The New York Times“, viena gerbiamiausių naujienų organizacijų Jungtinėse Valstijose, reikalauja atlyginti žalą, taip pat įpareigoti bendroves nutraukti jos turinio naudojimą ir sunaikinti jau surinktus duomenis.

„Microsoft“ yra viena iš pagrindinių „OpenAI“ investuotojų, o praėjusiais metais išleidus „ChatGPT“ greitai įdiegė DI įrankius savo produktuose.

„ChatGPT“ ir „Microsoft“ „Copilot“ DI modeliai daugelį metų buvo mokomi pagal internete prieinamą turinį, darant prielaidą, kad jį galima naudoti be jokio atlygio.

Tačiau ieškinyje teigiama, kad neteisėtas „The New York Times“ žurnalistų darbo panaudojimas dirbtinio intelekto produktams kurti kelia grėsmę bendrovės gebėjimui teikti kokybišką žurnalistiką.

„Šiems įrankiams sukurti buvo naudojama ir toliau naudojama nepriklausoma žurnalistika ir turinys, kuris prieinamas tik todėl, kad mes ir mūsų kolegos jį pateikėme, suredagavome ir patikrinome faktus, o tai kainavo daug lėšų ir pareikalavo didelių žinių“, – sakė leidinio atstovas spaudai.

Dirbtinio intelekto milžinės susiduria su ieškinių banga dėl interneto turinio naudojimo kuriant savo DI sistemas.

Anksčiau šiais metais populiariojo televizijos HBO serialo „Sostų karų“ (Game of Thrones) išgarsintos to paties pavadinimo knygos autorius George'as Raymondas Richardas Martinas (Džordžas Reimondas Ričardas Martinas) ir kiti geriausiai parduodamų grožinės literatūros kūrinių rašytojai pateikė kolektyvinį ieškinį prieš „OpenAI“, kaltindami technologijų bendrovę pažeidus jų autorių teises kuriant savo DI pokalbių robotą „ChatGPT“.

Kompanija „Universal“ ir kiti muzikos leidėjai JAV teisme padavė į teismą dirbtinio intelekto įmonę „Anthropic“ už tai, kad ji naudojo autorių teisių saugomus dainų tekstus savo DI sistemoms mokyti ir atsakymams į naudotojų užklausas generuoti.

Daugėjant ieškinių, „Microsoft“ ir dar viena dirbtinio intelekto žaidėja „Google“ paskelbė, kad suteiks teisinę apsaugą klientams, kuriems iškeltos bylos dėl autorių teisių pažeidimo, susijusio su jos DI modelio sukurtu turiniu.

JAV federaliniam teismui Teksase pateiktame ieškinyje „X“ kaltina organizaciją „klaidinant algoritmą verčiant manyti, kad „Media Matters“ siekia matyti ir neapykantą kurstantį turinį, ir didelių reklamuotojų turinį“.

„Apple“, „Comcast“, „NBCUniversal“ ir IBM yra vieni iš garsių prekių ženklų, kurie praėjusią savaitę sustabdė savo reklamas „X“ tinkle po to, kai „Media Matters“ pranešė, kad reklamos jame rodomos prie pronacistinio turinio.

Be to, prie reklamuotojų pasitraukimo prisidėjo ir tai, kad E. Muskas išreiškė pritarimą antisemitinei sąmokslo teorijai.

„Tai nepagrįstas ieškinys, kuriuo siekiama priversti „X“ kritikus tylėti“, – sakė „Media Matters“ prezidentas Angelo Carusone (Andželas Karuzonė), atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą.

„Media Matters“ laikosi savo nuomonės ir tikisi laimėti teisme“, – pridūrė jis.

Penktadienį Baltieji rūmai pasmerkė turtingiausią pasaulio žmogų E. Muską dėl „bjauraus antisemitinės ir rasistinės neapykantos skatinimo“.

Baltieji rūmai reagavo į E. Musko pranešimą, kuriame prieštaringai vertinamas įmonių „Tesla“ ir „SpaceX“ magnatas atsakė į antisemitinį įrašą platformoje „X“ žodžiais: „Jūs pasakėte tikrą tiesą.“

Pirmasis E. Musko pranešimas buvo interpretuojamas kaip užuomina į seniai egzistuojančią klaidingą baltųjų viršenybės šalininkų sąmokslo teoriją, kad žydai turi slaptą planą į JAV atvežti nelegalių imigrantų ir pakeisti demografinę padėtį, kad šalies dauguma nebebūtų baltaodžiai.

Šią sąmokslo teoriją propagavo vyras, 2018 metais surengęs masines šaudynes Pitsburgo sinagogoje, kur žuvo 11 žmonių.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Andrew Batesas (Endrius Beitsas), kalbėdamas apie E. Musko pranešimą, sakė, kad šio melo kartojimas yra nepriimtinas.

Pirmadienį pateiktame ieškinyje neminima E. Musko sąmokslo teorija, tačiau dėl naujausių problemų su reklamuotojais kaltinama „Media Matters“.

„Media Matters“ sąmoningai ir piktybiškai gamino vaizdus, kuriuose šalia neonacių ir baltųjų nacionalistų kraštutinių pažiūrų neonacių ir baltųjų nacionalistų turinio „X Corp.“ socialinės žiniasklaidos platformoje pavaizduoti reklamuotojų įrašai, o paskui šiuos pagamintus vaizdus pateikė taip, tarsi tai būtų tipinių „X“ naudotojų patirtis“, – teigiama ieškinyje.

Jame taip pat tvirtinama, kad „Media Matters“ klaidino savo algoritmą, nes kartu su kitais garsiais prekių ženklais stebėjo tik paskyras, žinomas dėl savo kraštutinio turinio.

Be to, ieškinyje teigiama, kad „Media Matters“ paskyra buvo sukurta būtent tam, kad būtų sudarytos reklamos ir turinio kombinacijos, kurios atstūmė reklamuotojus iš „X“.

„X“ paprašė teismo įpareigoti „Media Matters“ sumokėti nenustatytą piniginę kompensaciją ir išimti savo pranešimus.

Per metus nuo tada, kai perėmė „Twitter“, dabar pervadintą į „X“, E. Muskas smarkiai apmažino turinio moderavimą, atkūrė anksčiau uždraustų ekstremistų paskyras ir leido vartotojams nusipirkti paskyros patvirtinimą, taip padėdamas įmonei pasipelnyti iš greitai plintančių, bet dažnai netikslių įrašų.

Vienas iš „X“ vadovų AFP sakė, kad socialinis tinklas atliko „Media Matters“ nurodytų paskyrų valymą ir jos nebegalės uždirbti pinigų iš reklamos.

Vadovo teigimu, pačios žinutės bus žymimos kaip „jautrus turinys“.

„Siekdama kuo didesnio finansinio pelno, „Meta“ ne kartą klaidino visuomenę dėl didelių pavojų, kuriuos kelia jos socialinės žiniasklaidos platformos“, – teigiama Kalifornijos federaliniam teismui pateiktame ieškinyje.

Iš viso ieškinius „Meta“ pateikė daugiau nei 40 valstijų, nors kai kurios iš jų nusprendė pateikti ieškinius vietiniuose teismuose, o ne prisijungti prie federalinės bylos.

„Meta“ išnaudoja jaunus vartotojus, sukurdama tokį verslo modelį, kuris skatina juos kuo daugiau laiko praleisti platformoje, nepaisant žalos jų sveikatai, teigiama ieškinyje.

„Vaikai ir paaugliai kenčia nuo rekordiškai prastos psichinės sveikatos, o dėl to kaltos tokios socialinės žiniasklaidos bendrovės kaip „Meta“, – sakoma Niujorko generalinės prokurorės Letitia James pareiškime, kuriame skelbiama apie ieškinį. – „Meta“ pelnosi iš vaikų skausmo, sąmoningai kurdama savo platformas su manipuliatyviomis funkcijomis, dėl kurių vaikai tampa priklausomi, o jų savivertė menksta“.

Toliau ieškinyje „Meta“ kaltinama visuomenės klaidinimu dėl savo platformų saugumo, įskaitant naujausią virtualios realybės kūrinį „Horizon World“, kuris yra technologijų milžinės metavisatos vizijos dalis.

Pasak L. James, ieškinyje federalinis teismas raginamas įpareigoti „Meta“ nutraukti manipuliavimo taktiką ir sumokėti dideles finansines baudas bei atlyginti padarytą žalą.

„Socialinės žiniasklaidos bendrovės, įskaitant „Meta“, prisidėjo prie nacionalinės jaunimo psichikos sveikatos krizės, todėl jos turi atsakyti“, – sakė L. James.

„Meta“ pareiškė, kad yra „nusivylusi“ dėl ieškinio.

„Pritariame generalinės prokurorės keliamam reikalavimui užtikrinti paaugliams saugią ir pozityvią patirtį internete ir jau įdiegėme daugiau kaip 30 priemonių, skirtų paaugliams ir jų šeimoms palaikyti“, – sakė bendrovės atstovas spaudai. – Esame nusivylę, kad, užuot produktyviai bendradarbiavusi su viso sektoriaus įmonėmis ir sukūrusi aiškius, paauglių amžių atitinkančius standartus daugeliui programėlių, kuriomis jie naudojasi, generalinė prokuratūra pasirinko šį kelią“.

Šį žingsnį, anot jų, paskatino 2017 metais Portugalijoje kilę didžiuliai miškų gaisrai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 žmonių ir išdegė didelė dalis šalies teritorijos.

Jaunuoliai, kurių amžius svyruoja nuo 11 iki 24 metų, sako, kad patiria didelį nerimą dėl savo sveikatos ir vis karštėjančio klimato, kurio sąlygomis daugėja stichinių nelaimių. Kai kurie teigia gaisrų metu ir po jų kenčiantys nuo alergijos ir kvėpavimo sutrikimų.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija, pabrėždama galimą šios bylos poveikį siekiant priversti šalis imtis veiksmų, argumentus nagrinės rugsėjo 27 dieną.

Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

„Tai tikrai Dovydo ir Galijoto byla, – sakė Gearoidas O Cuinnas (Giaroidas O Kvinas), Pasaulinio teisinių veiksmų tinklo (GLAN), kuris remia šią bylą, direktorius. – Dar niekada niekur pasaulyje tiek daug šalių neturėjo gintis jokiame teisme.“

Kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus, siekdami priversti vyriausybes dėti daugiau pastangų priešinantis klimato kaitai. Pasigirsta perspėjimų, kad pasaulis nevykdo 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytų tikslų apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su XIX a. vidurio lygiu.

Rugpjūtį JAV Montanos valstijos teismas priėmė palankų sprendimą grupei jaunuolių, kurie kaltino vietos valdžią pažeidus jų teises į švarią aplinką.

Gali pakeisti situaciją

Jei EŽTT sprendimas, kurio tikimasi po kelių mėnesių, bus palankus ieškovams, jis taptų privalomas 46 Europos Tarybos valstybėms narėms ir galėtų tapti teisine teismų praktika su klimatu susijusiose bylose.

Valstybės turėtų skubiai paspartinti klimato kaitos švelninimo pastangas, sakė jaunuoliams padedantis GLAN teisininkas Gerry Listonas (Džeris Listonas). Pasak jo, teisiniu požiūriu tai pakeistų situaciją.

Tačiau pirmiausia teismas priims sprendimą dėl bylos priimtinumo, nes jaunieji portugalai kreipėsi tiesiai į EŽTT, prieš tai nepateikę ieškinių atsakančiųjų valstybių vietiniuose teismuose.

Jie teigia, kad bandymas pateikti atskiras bylas visose 32 šalyse būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta sprendžiant klausimą, kuriam reikia skubaus dėmesio.

EŽTT šaltinis patvirtino, kad tai unikalus atvejis, turint omenyje valstybių, į kurias nukreiptas vienas skundas, skaičių.

Teismas anksčiau nėra priėmęs sprendimo dėl narių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita.

Jaunuolių teigimu, vyriausybės prie kylančios temperatūros prisideda anglies dvideginio emisijomis, kurios sukelia karščio bangas ir miškų gaisrus, ypač jų šalyje, Portugalijoje.

„Vyriausybės visame pasaulyje gali tai sustabdyti, o Europos vyriausybės renkasi to nestabdyti“, – sakė viena jų, Catarina dos Santos Mota (Katarina duš Santuš Mota).

Kovą EŽTT išnagrinėjo kitas dvi klimato bylas, susijusias su Prancūzija ir Šveicarija, tačiau sprendimai dar nepriimti.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, 2017–2022 metais su klimato kaitos iššūkiais susijusių teisinių bylų skaičius pasaulyje padvigubėjo.

Los Andžele pateiktame ieškinyje Lizzo ir jos atstovai kaltinami įvairiais Kalifornijos darbo teisės pažeidimais.

„Ieškovės Arianna Davis (Ariana Deivis), Crystal Williams (Kristal Viljams) ir Noelle Rodriguez (Noel Rodriges) kaltina seksualiniu, religiniu ir rasiniu priekabiavimu, diskriminacija dėl negalios, užpuolimu ir neteisėtu įkalinimu“, – sakoma joms atstovaujančios advokatų kontoros pareiškime.

„Davis ir Williams galiausiai buvo atleistos, o Rodriguez išėjo iš darbo dėl siaubingo elgesio“, – priduriama pranešime.

Teigiama, kad atlikėjos jautė spaudimą dalyvauti erotiniame šou Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale. Ieškinyje teigiama, kad Lizzo spaudė savo šokėjas sąveikauti su nuogais atlikėjais.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Lizzo šokėjų grupės lyderė Shirlene Quigley (Širlen Kvigli) dažnai išsakydavo seksualinio pobūdžio komentarus ir propagavo savo krikščioniškus įsitikinimus, ypač pasisakydama prieš lytinius santykius iki santuokos ir nepaisydama prieštaravimų.

Buvusios šokėjos pridūrė, kad vykstant Lizzo pasauliniam turui kilo ginčas dėl kompensacijų.

Ieškinyje teigiama, kad baltaodžiai vadybininkai dažnai kaltindavo juodaodžius šokėjus tinginyste, neprofesionalumu ir netinkamu požiūriu.

„Šie žodžiai ne tik skamba pažįstamai kaip tropai, kuriais juodaodės moterys menkinamos ir atgrasomos nuo savęs gynimo (...) Tie patys priekaištai nebuvo pateikti šokėjoms, kurios nėra juodaodės“, – teigiama skunde, kuris cituojamas pareiškime.

„Taip buvo kalbama tik su šokių kolektyvu, kurį sudaro apkūnios spalvotosios moterys, todėl ieškovėms susidarė įspūdis, kad šie komentarai buvo susiję su rasizmu ir antsvoriu“, – priduriama pranešime.

Lizzo atstovai kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti susidariusią situaciją.

„Pirmą kartą pateikėme teismui bylą dėl klimato kaitos ir pagrindinių moterų teisių. Mes labai tikimės, kad teismas apsvarstys kitas bylas ir galiausiai baigs priimdamas sprendimą dėl teismų praktikos, kuri bus taikoma ir už Šveicarijos ribų“, – kalbėjo grupės „Vyresnio amžiaus moterys už klimato apsaugą“ pirmininkė Anna Mahrer.

Senjorų grupės, kuriai priklauso apie 2 tūkst. narių iš visos Šveicarijos, amžiaus vidurkis – 73-eji metai. Jos įsitikinusios, kad vyresnio amžiaus moterų teisės pažeidžiamos, mat būtent moterys dažniausiai kenčia nuo ekstremalaus karščio, kuris dėl visuotinio atšilimo taps didesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įrodyta, kad mes, vyresnio amžiaus moterys, esame ypač jautrios klimato kaitai, nes dėl karščio bangų susergame greičiau nei vyresnio amžiaus vyrai“, – sakė viena aktyvisčių.

„Svarbu, kad tai būtų ne tik politinė kova, bet ir teisinis klausimas, nes Šveicarija nepadarė pakankamai ir tai kenkia žmogaus teisėms. Tai tikrai labai jaudinantis momentas“, – sakė „Greenpeace“ aktyvistas Georgas Klingleris.

Teisininkai ir grupės „Senjorės už klimato apsauga“ narės atvyko į Europos Žmogaus Teisių Teismą – į retą viešą posėdį. Viešumas, anot aktyvisčių, gali tapti teisiniu pranašumu, siekiant Vyriausybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Tam tikras spaudimas jaučiamas, tačiau klimato kaita yra pasaulinio masto reiškinys. Taigi šios problemos Šveicarija negali išspręsti viena. Tačiau ji rimtai prisiima atsakomybę, net jei šiandien buvo kalbama apie žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių konvencija, aptarimą“, – pabrėžė Šveicarijos advokatas Alainas Chablaisas.

Vis dėlto Šveicarijos Vyriausybės advokatai pareiškė norintys, kad teismas atmestų bylą.

„Mums svarbu, kad teismas išgirstų žinią, jog ieškovo teisė į gyvybę nėra paveikta pakankamai intensyviai, kad prašymas būtų priimtas“, – teigė A. Chablaisas.

Šveicarijos senjorų pateiktas skundas yra viena iš trijų susijusių bylų, kurias teismas nagrinės artimiausias mėnesiais ir kurios galis sukelti teisinį precedentą.

Tai naujausia teisinė kova su valstijos apribojimais po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą byloje „Roe prieš Wade'ą“ („Rou prieš Veidą“), kuriuo buvo nustatyta federalinė šios procedūros apsauga.

Amandai Zurawski (Amandai Zuravski) 17 nėštumo savaitę nubėgo vandenys – per anksti, kad vaisius išgyventų, tačiau Teksaso gydytojai iš pradžių atsisakė nutraukti nėštumą, todėl moteris atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje dėl infekcijos ir neteko kiaušintakio.

„Negaliu tinkamai išreikšti žodžiais, kokią traumą ir neviltį sukelia laukimas, kai gali prarasti savo, savo vaiko ar abiejų gyvybę“, – sakė 35 metų moteris.

A. Zurawski ir keturios kitos moterys, padavusios į teismą konservatyvią JAV valstiją, kadangi, nepaisant rimtų sveikatos komplikacijų, joms buvo atsisakyta atlikti abortą, antradienį reiškė sielvartą, siekdamos aiškumo dėl naujų teisės aktų.

Pasak joms atstovaujančio Reprodukcinių teisių centro, pirmadienį vėlai vakare pateiktas ieškinys yra pirmas toks skundas, pateiktas moterų, kurioms buvo atsisakyta nutraukti nėštumą po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas birželio mėnesį priėmė sprendimą panaikinti nutartį byloje „Roe prieš Wade'ą“.

Atšaukus tą sprendimą, valstijose pasipylė daugybė teisės aktų, kurie suskirstė jas į apribojusias ar uždraudusias abortus ir tas, kurie siekė apsaugoti prieinamumą prie procedūros.

Pernelyg neapibrėžtos išimtys

Ieškinyje „pateikiami sukrečiantys pasakojimai iš pirmų lūpų apie moterų gyvenimus, kurie vos nenutrūko po to, kai joms buvo atsisakyta suteikti reikiamą sveikatos priežiūrą“, sakė viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), kuri antradienį savo pareiškime išsakė joms palaikymą.

Moterys norėjo tęsti savo nėštumą, tačiau medicininių tyrimų metu paaiškėjo, kad jų vaisiai nėra gyvybingi.

Savo skunde jos teigia, kad gydytojai atsisakė atlikti abortą, nors buvo iškilęs kraujavimo ir infekcijos pavojus.

A. Zurawski medikai galiausiai atliko abortą po trijų dienų, kai jai išsivystė infekcija ir teko pašalinti vieną iš kiaušintakių.

„Man reikėjo aborto, kad apsaugočiau savo ir savo būsimų kūdikių, apie kuriuos svajoju ir tikiuosi, kad dar galėsiu turėti, gyvybes“, – sakė ji.

Moterys dėl šių atsisakymų kaltina įvairius konservatyvaus Teksaso valstijoje galiojančius abortus draudžiančius įstatymus, kurių vienas numato, kad draudimui nepaklūstantiems gydytojams gresia iki 99 metų kalėjimo.

Šiuose teisės aktuose numatytos ribotos išimtys neatidėliotinais medicininiais atvejais, pavyzdžiui, kai motinai gresia mirtis ar rimta negalia, tačiau ieškovės teigia, kad jie yra pernelyg neapibrėžti, ir prašo teismų „patikslinti išimties taikymo sritį“.

„Nepakeliama situacija“

Kita ieškovė, Lauren Miller (Loren Miler), laukėsi dvynukų, kai sužinojo, kad vienas iš dviejų vaisių nėra gyvybingas.

Nepaisant pavojaus jos pačios sveikatai ir kito vaisiaus vystymuisi, medicinos personalas neatliko procedūros, kad pašalintų negyvybingą vaisių.

„Jie tarsi bijojo, kad bus suimti vien už tai, kad garsiai ištarė žodį „abortas“, – sakė moteris spaudos konferencijoje.

Ji turėjo savo lėšomis vykti į Koloradą, kad galėtų atlikti procedūrą.

„Norėjau tiesiog susisukti į kamuoliuką, verkti ir liūdėti, bet negalėjau, nes turėjome skubiai kurti planus, kaip išvykti iš valstijos ir atlikti abortą, kad suteiktume kūdikiui A ir man pačiai geriausią galimybę išgyventi šį nėštumą“, – pasakojo L. Miller, turinti gimdyti mėnesio pabaigoje.

Anna Zargarian (Ana Zargarian) teigė, kad jai taip pat buvo pasakyta, jog jos vandenys nubėgo anksčiau.

„Mano širdis sudužo į milijoną gabalėlių“, – spaudos konferencijoje sakė 33 metų moteris.

Jai, kaip ir L. Miller, teko keliauti į Koloradą, kad sulauktų pagalbos. Skrydis, pasak jos, buvo „viena baisiausių patirčių gyvenime“.

„Tai buvo tarsi rusiška ruletė, žinant, kad bet kurią akimirką galiu užsikrėsti infekcija, nukraujuoti arba pradėti gimdyti“, – dalijosi išgyvenimais A. Zargarian.

18 nėštumo savaitę Lauren Hall (Loren Hol) sužinojo, kad jos vaisius neturi kaukolės ir neišgyvens. Jai teko keliauti į Siatlą, kad nėštumas būtų nutrauktas.

Spaudos konferencijoje ji sakė, kad tą kelionę jai gaubė „visiška migla“.

„Tačiau prisimenu, kaip protestuotojai mus vadino žudikais, mojavo plakatais su negyvų kūdikių nuotraukomis“, – pasakojo moteris.

Ji sakė, kad dabar vėl yra nėščia, bet visko bijo.

„Ankstesnio nėštumo metu buvau rami, o dabar kompulsyviai aiškinuosi kiekvieną skausmą, bijodama, kad atsidursiu tokioje nepakeliamoje situacijoje“, – sakė 28-erių moteris.

„Mane žudo tai, kad mano pačios valstybei, atrodo, nerūpi, ar aš gyvensiu, ar mirsiu“, – kalbėjo ji.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) šias detales pavadino gėdingomis ir nepriimtinomis.

„Siaubingos detalės apie nereikalingą skausmą, – sakoma prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) atstovės spaudai pareiškime. – Ir visa tai dėl kraštutinių respublikonų pareigūnų pastangų atimti iš moters teisę rinktis.“

„Moderna“ tiki, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 „Comirnaty“ pažeidžia patentus, dėl kurių įregistravimo „Moderna“ kreipėsi 2010– 2016 m. ir kurie liečia „Moderna“ mRNR technologiją“, – sakoma „Moderna“ pranešime.

Prezidento Emmanuelio Macrono žmona padavė į teismą dvi moteris, kurios socialiniuose tinkuose skleidė melą, kad ji gimė vyru ir vadinosi Jeanu Micheliu. Pirmasis teismo posėdis dėl kišimosi į privačią sferą numatytas birželio viduryje, penktadienį Paryžiuje pranešė teisėsaugos šaltiniai.

Prie ieškinio prisijungė trys B. Macron vaikai ir brolis. Kelis mėnesius socialiniuose tinkluose buvo platinama žinia, kad Brigitte yra translytė. Gruodžio pabaigoje gandas vėl pasirodė tviteryje, juo dažnai dalijosi prieš vyriausybę nusiteikę asmenys.

Panašių teiginių anksčiau būta apie buvusią JAV pirmąją ponią Michellę Obamą ir Nyderlandų premjerę Jacindą Ardern. Per 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją būta pasipylė gandai, kad E. Macronas yra homoseksualas.