Šių metų pradžioje buvo atlikta per 20 kratų Klaipėdoje ir Šiauliuose, kurių taikiklyje atsidūrė nesąžiningi automobilių prekeiviai.

Policijos kriminalistai ir muitininkai kartu su Mokesčių inspekcijos pareigūnais surinko duomenų, kad Kipre registruota įmonė ir jos atstovas Lietuvoje, pardavinėdami iš Jungtinių Valstijų importuojamus automobilius, siekė išvengti prievolės sumokėti mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, teikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir pelną. Pirminiais duomenimis, nuo 2018 m. sausio iki 2022 m. sausio įmonės buhalterijoje, įtariama, buvo neapskaityta apie 1 000 parduotų automobilių, kurių vertė siekia 2,35 mln. eurų, ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta per 400 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kaip matyti iš statistikos, Lietuvoje praėjusiais metais pirmą kartą įregistruota iš viso 146 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Vidutinis jų amžius siekė 11 metų. Vien gruodį šalyje pirmą kartą įregistruota 11,8 tūkst. naudotų automobilių – 22 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Akivaizdu, toli gražu ne visi automobilių prekybos rinkoje veikiantys verslininkai sąžiningai nurodo uždirbamas pajamas ir sumoka priklausančius mokesčius.

VMI specialistų teigimu, sukūrus naują transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą ir įvedus savininko deklaravimo kodą (SDK), pasiekta pažanga, tačiau dalis prekeivių vis dar nenusiteikę veikti skaidriai. Automobilius įsigyjantys gyventojai neretai įveliami į dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo schemas. Nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų klasta patikėję pirkėjai nukenčia patys. Apie tai papasakojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė.

Judita Stankienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

–  Kokias pagrindines rizikas įžvelgiate naudotų automobilių prekybos sektoriuje?

–  Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu. Tai ir suklastotų užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių, vadinamųjų „kauferių“, naudojimas, ir sumažintos automobilio pardavimo kainos nurodymas dokumentuose. Abiem atvejais nuo nesąžiningo automobilio pardavėjo veikimo būdo nukenčia transporto priemonių pirkėjai.

Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu.

– Kaip prie šių šešėlinės ekonomikos reiškinių naikinimo prisideda SDK?

– SDK privalo turėti kiekvienas mūsų šalyje esantis automobilis. Šis kodas susieja automobilio savininką Lietuvoje su konkrečia transporto priemone. Jis turi būti skelbiamas parduodant transporto priemonę, nesvarbu, kokiu būdu tai daroma: pateikiant skelbimus interneto portaluose, socialiniuose tinkluose ar automobilius eksponuojant pardavimo aikštelėse. Tai apsunkina nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų bandymus pasislėpti už „kauferio“.

– Kaip automobilių prekeiviams sekasi vykdyti šį reikalavimą?

–  Palyginus praėjusių metų gegužės mėn., kai įsigaliojo SDK, duomenis su gruodžio mėn. duomenimis, galima teigti, kad institucijų vykdomos priemonės yra efektyvios. SDK transporto priemonei privalo būti suteiktas iki automobilio įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atliekant patikrinimus keliuose, gegužės mėn. SDK turėjo apie 56 proc. transporto priemonių, o gruodžio mėn. – jau 81 proc. Kalbant apie automobilių pardavimo aikšteles, SDK skelbiamas prie 92 proc. parduodamų transporto priemonių.

Visai kitokia situacija stebint skelbimus internete – SDK nurodomas apie 38 proc. skelbimų. Pastebime ir bandymų sukčiauti – dalis nesąžiningų pardavėjų nurodo išgalvotą SDK. Negaliojantys ir neteisingi SDK įrašomi 9 proc. automobilių pardavimo skelbimų. Transporto priemonių pardavėjai tokiu būdu bando išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio, tačiau SDK teisingumas yra tikrinamas kiekvienu atveju, tad fiktyvus kodas tikrai nepadės išvengti kontrolės.

Verta priminti, kad SDK paprasčiausia gauti internetu, naudojantis VĮ „Regitra“ elektroninėmis paslaugomis.

–  Kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad į Lietuvą įvežami automobiliai turėtų SDK ir kad kodas būtų skelbiamas automobilio pardavimo metu?

– Taikomas platus priemonių spektras: rengiami patikrinimai keliuose, automobilių turgavietėse, atliekama internetinių skelbimų analizė, vykdomi kontroliniai pirkimai, naudojami automatiniai skambučiai, primenantys apie prievolę SDK nurodyti skelbimuose. Taip pat buvo bendraujama su socialiniuose tinkluose esančių automobilių pardavimo grupių administratoriais ir didžiausių transporto priemonių pardavimo skelbimų portalų atstovais.

Transporto priemonių pardavimo aikštelėse buvo patikrinta per 6,5 tūkst. automobilių, keliuose – dar kiek daugiau nei 3,5 tūkst. Nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos VMI specialistai išanalizavo ir įvertino per 31,7 tūkst. transporto priemonių pardavimo skelbimų.

SDK patikrinimus vykdome kartu su policijos, Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose jungtiniuose operacijų centruose.

– Ar aptartos priemonės duoda teigiamų rezultatų?

– Įvedus naują transporto priemonių savininkų registravimo tvarką, pastebima teigiamų tendencijų – užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių naudojimas mažėja. Auga gyventojų ir įmonių, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginus 2020 m. sausio 1 d. duomenis su šių metų pradžios duomenimis, tokią veiklą pasirinkusių gyventojų skaičius padidėjo 21,17 proc., įmonių – 5,93 proc.

2019–2021 m. kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atliktas 1 751 kontrolės veiksmas. Šių veiksmų metu nustatyta daugiau nei 8,1 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Vien automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, per 2021 m. sumokėtų mokesčių suma, palyginti su 2020 m., išaugo 2,4 karto, arba 5,5 mln. eurų.

Padariniai: piliečiui, sutinkančiam pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, vėliau gali tekti sumokėti kur kas didesnius mokesčius. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

– Minėjote, kad dažnai nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčia pirkėjai. Su kokiomis problemomis gali susidurti transporto priemonių pirkėjai, sutinkantys pasirašyti „kauferį“?

– Gyventojai, pasirašantys tokią sutartį, prisideda prie mokesčių slėpimo ir dokumentų klastojimo. Tokiame dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, nors realiai automobilis įsigyjamas iš Lietuvos piliečio. Tikrojo pardavėjo duomenys nėra užfiksuoti – jis tarsi pasislepia ir nedalyvauja transporto priemonės pardavimo sandoryje. Už automobilio pardavimą gautas pajamas nesąžiningas pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Gyventojai turėtų žinoti, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.

Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos.

– Ką turi daryti gyventojai, kad nepakliūtų į tokias pinkles?

– Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias dėl to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir ar jis teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio.

Labai svarbu ir pačių gyventojų įsitraukimas užkertant kelią neteisėtai veiklai. Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos. Tuo tikslu daugiau nei tūkstančiui asmenų, pasirašiusių užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, VMI išsiuntė klausimynus. Dalį gyventojų pakviesime į pokalbį. Taip siekiame išsiaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes ir patikrinti, ar transporto priemonę iš tiesų tiesiogiai pardavė užsienio šalies pilietis. Į pateiktus klausimus jau atsakė per 400 asmenų. To dar nepadariusius gyventojus kviečiame atsakyti į šiuos klausimynus. Tikimės geranoriškos visų pagalbos nustatant nesąžiningus verslininkus.

– Parduodant automobilius pasitaiko atvejų, kai nurodoma ne reali, o gerokai sumažinta pardavimo kaina. Kokios galimos tokio elgesio pasekmės?

–  Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Šiam pirkėjui parduodant tą patį automobilį už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5 000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM. Dėl šios priežasties gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą.

–  Kokių situacijų pasitaiko tikrinant automobilių prekeivius? Tikriausiai ne visi nusiteikę geranoriškai?

–  Pasitaiko įvairių atvejų. Pavyzdžiui, vienas nesąžiningas automobilio pardavėjas, supratęs, kad jį tikrina mokesčių administratorius ir policijos pareigūnai, bandė tiesiog pabėgti. Žinoma, jis buvo sulaikytas. Pasitaiko atvejų, kai į nelegalią veiklą yra įtraukiami ir pašaliniai asmenys. Pavyzdžiui, vienas patikrinimas pradėtas dėl interneto portale pateikto skelbimo su nurodytu melagingu SDK – skelbimo autoriaus sugalvotu 8 raidžių junginiu. Atliekant imitacinį pirkimą, automobilį aprodęs asmuo transporto priemonės pirkimą imitavusiems mokesčių inspekcijos specialistams ir policijos pareigūnams pasiūlė sandorį baigti pasirašant olandišką „kauferį“. Šį dokumentą jis paprašė užpildyti automobilių turgaus teritorijoje dirbančios moters, o pats pasirašė vietoj užsienio šalies piliečio.

Jos teigimu, Šilalėje registruotos bendrovės vadovei ir ten pat dirbančiam vadybininkui, faktiškai vadovavusiam įmonės veiklai, pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto pasisavinimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Vyras taip pat kaltinimas ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, naudotų automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovė kartu su įmonėje dirbančiu vadybininku siekė nuslėpti iš automobilių prekybos gautas pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo ir taip pasisavinti bendrovės pinigines lėšas.

Manoma, jog nuo 2017 metų kovo iki 2019 metų sausio už beveik pusšimtį parduotų „Audi“, „Volvo“, „Peugeot“, „Lexus“, „BMW“ ir kitų automobilių kaltinamieji bendrai gavo daugiau nei 77 tūkst. eurų, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą.

Skaičiuojama, kad dėl šios galimai neteisėtos veiklos į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 23 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

„Įtariama, kad kaltinamieji, galimai siekdami pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, pateikdavo pirkėjams suklastotus dokumentus, kuriuose parduodamų automobilių kaina būdavo nurodoma mažesnė, nei ją gaudavo iš pirkėjų“, – teigia prokuratūra.

Jos teigimu, surinkti duomenys parodė, kad automobilių kaina pirkimo-pardavimo sutartyse bei pinigų paėmimo kvituose, kai kuriais atvejais, būdavo sumažinama perpus, taip pat surinkta duomenų, jog transporto priemonių pardavimo dokumentuose būdavo nurodomas ne tas automobilio pirkėjas, iš kurio realiai būdavo gaunami grynieji pinigai, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Už didelės vertės turto pasisavinimą asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų, o už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL (5 tūkst. eurų) – laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, už dokumentų klastojimą – iki trejų metų.

Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 tūkst. eurų) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaip antradienį pranešė FNTT, tarnybos pareigūnai atliko 32 kratas Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Bendrovės direktoriui pateikti įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų, jam paskirtos kardomosios priemonės.

BNS žiniomis, kratos atliktos grožio salonų tinkle „Vizija“.

Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš kirpėjų ir manikiūrininkių gautų 1 mln. eurų pajamų.  Tarnyba įtaria, kad bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Ikiteisminiame tyrime išaiškinta, kad sostinėje registruota bendrovė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas kirpėjoms ir manikiūrininkėms.

Kirpėjos ir manikiūrininkės su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį, kuri per mėnesį kainuodavo nuo 100 iki 800 eurų.

Nė viena iš 90 grožio paslaugas teikiančių kirpėjų ir manikiūrininkių nebuvo įdarbinta įmonėje – joje dirbo tik aštuoni darbuotojai.

Visos kirpėjos ir manikiūrininkės paslaugas teikė turėdamos verslo liudijimus ar pažymas apie vykdomą individualią veiklą. Pinigai už „kėdės“ nuomą buvo pervedami į bendrovės banko sąskaitą, nuo šių sumų ji sumokėdavo privalomus mokesčius.

Turima duomenų, kad kiekvienas grožio specialistas bendrovei papildomai sumokėdavo nustatytą procentą nuo surinktų iš klientų pinigų. Ši suma siekdavo nuo 100 iki 800 eurų per mėnesį.

Grynus pinigus iš salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuojantis bendrovės direktorius.

Kaip užfiksuota, be grynųjų pinigų visi darbuotojai pateikdavo ir kiekvieną dieną pildomus lapelius, kuriuose buvo kruopščiai nurodytos suteiktos paslaugos ir gautos pinigų sumos.

Tarnyba pabrėžia, kad dar vienu juodųjų pinigų gavimo šaltiniu tapo grožio salonuose platinami abonementai. Kiekvienas klientas, už 45 eurus įsigijęs abonementą, grožio salone galėdavo nusikirpti penkis kartus.

Kaip įtariama, už parduotą abonementą kirpėjai gaudavo tik mažąją dalį pinigų, o kita lėšų suma buvo perduodama bendrovės atsakingiems darbuotojams.

„Šio tyrimo metu atskleistas mechanizmas, kuomet bendrovė ne tik neapskaitė milijono eurų gautų pajamų, tačiau įžvelgiama ir kita problema, nes bendrovė, pasinaudodama įstatymų spraga, faktiškai vykdė kirpyklų veiklą, o slėpdama darbinius santykius su kirpėjoms deklaravo, kad užsiima tik darbo vietos nuoma“, – pranešime cituojamas FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.

Jis pažymėjo, kad bendrovės atsakingi darbuotojai kontroliavo ir reguliavo, kiek darbuotojų turi dirbti salonuose, jų pajamas, nustatydavo paslaugų kainas, derindavo darbo grafikus, poilsio ir atostogų dienas.

„Tai ne kas kita, o darbiniai santykiai“, – sakė FNTT pareigūnas.

Tokiu atveju įmonė turėtų įdarbinti kirpėjas ir manikiūrininkes, mokėti joms atlyginimą, apskaityti visas pajamas ir mokėti visus privalomus mokesčius.

Kratų metu FNTT pareigūnai rado juodąją bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 900 tūkst. eurų vertės turtą.

Įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė, numato, kad už pajamas, kurių kilmės mokėtojas negalės pagrįsti, jis privalės sumokėti ne tik trūkstamus mokesčius, bet ir 50–100 proc. mokesčių dydžio baudą.

Jei už tokius pažeidimus per 5-erius metus jau būtų skirta bauda, ji dvigubėtų.

Tikimasi, kad tai vers mokesčių mokėtojus apskaityti pajamas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos pareigūnai savaitgalį išaiškino įvairių pažeidimų sostinės automobilių servisų tinkle.

Kaip pranešė FNTT, patikrinimų metu penkiuose automobilių servisuose nustatyti įvairūs veiklos pažeidimai slepiant gaunamas pajamas:  dalis autoservisų buhalterinėje apskaitoje nefiksavo grynaisiais pinigais gautų pajamų už atliktus automobilių remonto darbus, už suteiktas paslaugas neišrašė jokių dokumentų. Patikrinimų metu dviejuose autoservisuose aptikti nelegalūs darbuotojai, kurie dirbo be darbo sutarčių, darbuotojo pažymėjimo, o apie jų darbą nebuvo informuota „Sodra“.

Dėl nustatytų pažeidimų pradėtos 5 administracinių teisės pažeidimų bylos. Už pažeidimus įmonių vadovams gali būti skiriamos administracinės nuobaudos iki 2896 eurų.

Vilniaus oro uoste dirbančius taksi vairuotojus patikrinusi Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad jie galėjo neapskaityti apie 200 tūkst. litų.

Kaip ketvirtadienį pranešė VMI, mokesčių specialistai taksi veikla oro uosto teritorijoje pradėjo intensyviai domėtis šių metų pavasarį. Bedradarbiaujant su oro uostu buvo nustatyti kiekvieno taksi vairuotojo išvykimai. Taip pat gauta informacija apie taksi paslaugų tiekėjams išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, taksi automobilių stovėjimo oro uosto įrengtoje taksi linijoje sutartis.

Tyrimo metu taip pat įvertinti VMI iš taksi keleivių gauti nusiskundimai dėl vairuotojų daromų pažeidimų, dažniausiai dėl nežinia kokiu būdu nustatyto mokesčio už kelionę ir neišduodamo dokumento, patvirtinančio atlygio sumokėjimą.

Vilniaus AVMI patikrino 46 asmenis vykdančius taksi veiklą. Remiantis pateikta informacija bei atlikus analizę VMI nustatė, kad ne visi išvažiavimai užfiksuojami taksometro kasos operacijų žurnale, ne visiems keleiviams išduodami kvitai, taksistai, naudojantys taksometrus su spausdintuvais, nespausdina dienos pamainos ir mėnesio suvestinių ataskaitų, nepildo taksometro kasos operacijų žurnalų.

Vairuotojai teikė įvairius inspektorių neįtikinusius paaiškinimus, kodėl išvažiavimai iš oro uosto teritorijos nėra atvaizduoti taksometro kasos operacijų žurnale: dažnas jų teisinosi, jog pasitikdavo iš užsienio atvykusius draugus. Dalis vairuotojų, nesivargindami sukurti išradingesnių paaiškinimų, tiesiog pripažino, kad neturėdavo noro pildyti privalomų dokumentų.