Eidamas – eik
Pirmasis pokytis, kurį jau reikia prisiminti kiekvienam sėdančiam prie vairo – iki lapkričio 10-osios vasarinį automobilių apavą pakeisti žieminiu ir atminti, kad didžiausias greitis, kuriuo galima važiuoti automagistralėmis, Lietuvoje mažinamas iki 110 km/val.
Be to, Seimas prieš mėnesį patvirtino ir daugiau pokyčių bei rekomendacijų eismo dalyviams – tiek tiems, kurie laiką leidžia prie vairo, tiek tiems, kurie į kelią žengia pėsti.
Vos viešojoje erdvėje nuskambėjus žiniai apie pradedamas diskusijas dėl to, kad pėstiesiems būtų draudžiama žingsniuoti per perėją naudojantis mobiliuoju telefonu, nuvilnijo juoko banga, tačiau netrukus šis pasiūlymas virto kūnu. Dabar tiems pėstiesiems, kurie į perėją įžengs su mobiliuoju rankoje, remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų. Jeigu asmuo nėra anksčiau baustas, jis atsipirks pusės minimalaus dydžio bauda, t.y. 10 eurų.
Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aiškiai apibrėžta, kokių veiksmų turi vengti pėsčiasis, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį. KET punkte teigiama, kad pėstieji "turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos, įskaitant ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis". Nors garsiausiai nuskambėjo žinia, kad į pėsčiųjų perėją nebus galima įžengti rankose laikant mobiliojo ryšio telefoną, eismo saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tinkamai įvertinti, ar saugu žengti į perėją, trukdo ir ausinukai, o, pasak kai kurių specialistų, dažniausiai šios dvi dėmesį atitraukiančios priemonės naudojamos kartu – pėsčiasis akis įsmeigia į mobiliojo ryšio telefono ekraną, o ausyse skamba muzika, užgožianti gatvės garsus.
Tad pėstiesiems patarimas vienas – eidami šaligatviu nežvelgti į kelią galite, tačiau, nusprendę įžengti į perėją, atitraukite akis nuo mobiliųjų prietaisų, nes bumbtelėjimas į tokį patį kolegą pėsčiąjį ar pakelės stulpą nėra toks skaudus kaip susidūrimas su vidutinškai 1,5 t sveriančiu automobiliu.
Reikės daugiau atidumo
Kitaip elgtis artėdami prie pėsčiųjų perėjos turėtų ir vairuojantieji automobilius. Remiantis naująja KET redakcija, vairuotojai turės praleisti ne tik į perėją jau įžengusį, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto "stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį".
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tvirtina, kad tokiais pakeitimais siekiama, kad vairuotojai, jau artėdami prie pėsčiųjų perėjos, pradėtų vertinti situaciją ir priimtų tinkamą sprendimą, o ne tada, kai pėsčiasis jau bus bežengiąs į pėsčiųjų perėją. Vis dėlto daugiau laiko prie vairo praleidžiantys vairuotojai tvirtina, kad netrūksta ir tokių pėsčiųjų, kurie plotą šalia pėsčiųjų perėjų pasirenka pokalbiams, tad vairuotojams gali būti sunku nuspėti pėsčiojo ketinimus.
Tačiau eismo saugumo specialistai sako, kad taktika, kai, artėjant pėsčiųjų perėjos link, akseleratoriaus pedalas bent šiek tiek būtų atleidžiamas ir pasiruošiama stabdyti, nėra bloga. "Kelias apskritai yra didesnės rizikos zona, o kur susikerta skirtingų eismo dalyvių trajektorijos, visuomet yra didesnė tikimybė įvykti avarijai, tad visi turėtume išsiugdyti praktiką, artėdami perėjos link, sumažinti greitį ir atidžiau apžvelgti ne tik važiuojamąją kelio dalį, tačiau ir šaligatvį", – pataria vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra teigęs, kad papildomų pajėgų patikrinimams, ar laikomasi naujojo KET reglamentavimo, neskirs. Be to, neoficialiai kai kurie gatvėse patruliuojantys pareigūnai pripažįsta, kad ir įvertinti situaciją gali tapti sunku – riba tarp stoviniavimo šalia perėjos ir planavimo žengti į ją labai plona, o kaltinti vairuotojus, kad nemoka skaityti pėsčiųjų minčių, būtų nelogiška.
Saugus atstumas
Dar vienas pakeitimas, įsigaliojęs nuo lapkričio pradžios, – įpareigojimas dviratininkus kelyje aplenkti mažiausiai 1 m atstumu, priklausomai nuo automobilio greičio.
Kuo transporto priemonės greitis didesnis, tuo didesniu atstumu reikia aplenkti važiuojantį dviratininką. Šis KET punktas labiau rekomendacinis, nes nustatyti, metro, pusantro ar didesniu atstumu automobilio vairuotojas aplenkė dviratininką, gana sunku.
Buvęs lenktynininkas Stasys Brundza anksčiau dienraščiui yra teigęs, kad dviratininką geriausia lenkti tokiu atstumu, kad, netyčia pastarajam parkritus, jo nekliudytų automobilis. Šio pakeitimo iniciatoriais tapo dviratininkų bendrijos, pasipiktinusios ne vieno vairuotojo elgesiu, kai automobilių vairuotojai aplenkdavo juos kone liesdami veidrodėliais. Dviratininkai pripažįsta, kad taip arti ir itin pavojingai dviratininkus dažniausiai lenkia mieste kursuojančio viešojo transporto vairuotojai, kaip įrodymą pateikdami interneto platybėse klajojančius vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip viešojo transporto vairuotojai nepagarbiai kelyje elgiasi su dviratininkais.
Eismo saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tinkamai įvertinti, ar saugu žengti į perėją, trukdo ir ausinukai.
Važiuos greičiau
Nuo lapkričio 1-osios kai kurioms transporto priemonėms tam tikromis aplinkybėmis didinamas ir maksimalus leistinas greitis.
A1, A2, A ir B kategorijos transporto priemonėms, kurias vairuoja pradedantys vairuotojai, besimokantieji vairuoti arba asmenys, kurie laiko vairavimo praktikos egzaminą automagistralėse, galima važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu (buvo 90 km/val.), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu (buvo 70 km/val.).
Mokykliniais autobusais automagistralėse galima važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. Greitis padidintas 10 km/val., greitkeliuose – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val.
Didėja maksimalus leistinas greitis ir krovininiams automobiliams, jų junginiams ir autobusams su priekabomis. Jiems greitkeliuose leistinas maksimalus greitis taip didinamas 10 km/val. iki 90 km/val. 70 km/val. ribojimas visiems vairuotojams lieka žvyrkeliuose ar kelio ruožuose, kur yra apie tai pranešantys kelio ženklai.
V.Pumputis tvirtina, kad padidintas leistinas greitis pradedantiesiems vairuotojams prisidės prie eismo saugumo, nes buvęs nemenkas greičio skirtumas dažnai sukeldavo avarinių situacijų. "Pradedantieji vairuotojai eismo sraute judėdavo gerokai lėčiau, dėl to paskui tokius automobilius nusitęsdavo transporto kolonos, kiti vairuotojai erzindavosi ir pradėdavo lenkimo manevrus, kartais net kirsdami dvigubas ištisines kelio ženklinimo linijas ar nepaisydami kitų lenkti draudžiančių ženklų. Tikimės, kad pakeitimai leis išvengti tokių situacijų", – sako Susisiekimo ministerijos atstovas.
Vilkti ar ne?
Nuo lapkričio 1 d. pasikeitė ir dar keletas punktų ir sąvokų KET. Transporto priemonės vilkimu nebelaikomas transporto priemonės vežimas, kai viena iš jos ašių užkeliama ant specialaus atraminio įtaiso. Šis pakeitimas labiausiai palies techninės pagalbos sunkvežimius, kurie gali gabenti sugedusius automobilius, vieną iš jų ašių užkėlę ant specialios platformos. Jiems nuo šiol bus leidžiama važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu ir tai daryti automagistralėse.
Iki lapkričio 1-osios buvo reglamentuota, kad, velkant standžiąja vilktimi, negalima važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu, o lanksčiąją vilktimi – ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Lanksčiąja vilktimi draudžiama vilkti transporto priemonę keliuose, pažymėtuose kelio ženklais "Automagistralė" ar "Automobilių keliais". Tokie pakeitimai buvo priimti išnagrinėjus kitų šalių praktiką.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, daugelyje šalių vilkti sugedusią transporto priemonę yra draudžiama. "Avarinis transporto priemonės sustojimas Vakarų Europos šalyse gali užtraukti baudą nuo 300 iki 500 eurų, o sugedusią transporto priemonę nugabenti į remonto dirbtuves ar stovėjimo aikštelę galima tik užkėlus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso", – pasakoja V.Pumputis.
Pasak specialisto, jeigu jūsų automobilio padangą nuleido Olandijos ar Vokietijos greitkelyje, labiau apsimoka su nuleista padanga važiuoti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ir ją pasikeisti ten, o ne tai padaryti greitkelyje.
Aktualu kas antram
Įsigaliojęs draudimas perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitomis dėmesį atitraukiančiomis priemonėmis tiesiogiai palies kas penktą gyventoją. Trijuose šalies didmiesčiuose atliktas tyrimas parodė, kad 20 proc. pėsčiųjų perėjose naršo mobiliajame, klausosi įrašų per ausines ar bent jau laiko telefoną rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu visą dėmesį sutelkti į jį. Dar 27 proc. pėsčiųjų perėjose elgiasi nedėmesingai dėl kitų priežasčių: nežvilgteli į važiuojamąją kelio dalį, žengia į gatvę nesulaukę žalio šviesoforo signalo ar kerta ją už perėjos ribų. Stebėjimo tyrimo duomenimis, 52 proc. pėsčiųjų susitelkia ir perėjose elgiasi drausmingai. Tai reiškia, kad kas antras žmogus užsiima pašaline veikla, ignoruodamas svarbias saugumo taisykles. Rega ir klausa yra svarbiausios juslės dalyvaujant eisme. Jomis pėstieji gali įvertinti atstumą iki transporto priemonės, girdi garsinius perspėjimo signalus, tokius kaip specialiąsias tarnybas, staigiai nuspaustus stabdžius ar susidūrimo garsą. Nepaisant to, Lietuvoje daugybė pėsčiųjų perėjose ignoruoja aplinką klausydamiesi muzikos ar naršydami internete. Skubėjimą žengti į gatvę lemia kasdieniuose maršrutuose atsiradęs žinojimas, kaip juda automobiliai ir kokia tvarka įsijungia šviesoforo signalai, tačiau užtektų mažyčio reguliavimo pakeitimo ar nedrausmingo kitų eismo dalyvių elgesio, ir padariniai gali būti tragiški. Stebėjimo metu daugiau dėmesio saugumui demonstravo vyresni gyventojai – 64 proc. jų kelią perėjo drausmingai. O vaikų ir paauglių kategorijoje taip besielgiančiųjų buvo 37 proc. Lapkričio mėnuo statistiškai yra vienas nepalankiausių pėstiesiems. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai lapkritį įvyko 126 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo pėstieji ir jų metu 17 pėsčiųjų žuvo, 112 buvo sužeista.
