Palaikai bus perlaidoti Mingorubio-El Pardo valstybinėse kapinėse, esančiose maždaug už 20 km šiaurę nuo sostinės Madrido, kur yra F. Franco žmonos kapas.

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad F. Franko palaikai iš mauzoliejaus vadinamajame Kritusiųjų slėnyje bus perkelti iki spalio 25 dienos, teismui atmetus jo artimųjų skundą.

„Iki spalio 25 dienos Kritusiųjų slėnyje nebebus diktatoriaus palaikų“, – žurnalistams sakė vicepremjerė Carmen Calvo (Karmen Kalvo).

Ji tąsyk nurodė, kad F. Franco šeima, mėginusi keliomis teisinėmis priemonėmis sutrukdyti ekshumacijai, bus informuota „prieš 48 valandas“ apie proceso datą ir laiką, o patys darbai bus vykdomi laikantis „didžiausio taktiškumo ir su didžiausia pagarba“.

Geležiniu kumščiu Ispaniją valdžiusio po 1936–1939 metų pilietinio karo diktatoriaus palaikai šiuo metu ilsisi įspūdingoje bazilikoje, iškastoje uolos papėdėje už 50 km nuo Madrido esančiame Kritusiųjų slėnyje.

Premjero socialisto Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vadovaujama vyriausybė F. Franco palaikų perkėlimą laiko prioritetu. Ministrai teigia, kad Ispanija neturėtų „ir toliau šlovinti“ diktatoriaus, kurio mauzoliejus pritraukia tiek turistų, tiek prijaučiančių dešiniosios pakraipos ideologijai.

Vyriausybės planas suskaldė visuomenę šalyje, iki šiol nesusitaikiusioje su diktatūros, trukusios iki F. Franco mirties 1975 metais, palikimu.

Pirmadienį anksti rytą buvo ekshumuoti Seimo deputato Sebastiano Karpiniuko palaikai. Jis tapo 68-ąją tragedijos auka, kurios palaikai buvo ekshumuoti.

Prie kapinių Kolobžego mieste prieš šią procedūrą su plakatais rankose protestavo S. Karpiniuko draugai ir pažįstami. „Norime parodyti, kad mes nepritariame ekshumacijai, ir niekada nesutiksime, kad dėl politinių priežasčių vyktų šis šokis ant kaulų“, - sakė jie žurnalistams.

„Kelia nerimą tai, kad tokiu metu ir tokiomis aplinkybėmis atliekama ekshumacija, kuri nieko neduoda, o tik drasko draugų, šeimos, artimųjų žaizdas, - pareiškė Piliečių platformai atstovaujantis Seimo deputatas Marekas Hokas. - Mes esame prieš tai, bet niekas nekreipia dėmesio į mūsų balsą“. Jis pridūrė, kad procedūra atliekama naktį dalyvaujant didelėms policijos ir kitų tarnybų pajėgoms.

2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas „Tu-154M“, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.

Praėjusių metų birželį buvo nuspręsta ekshumuoti visų katastrofos aukų palaikus tyrimo tikslais. Pasak prokuratūros atstovų, tai padės patikrinti pagrindines tragedijos versijas.

Dalis žuvusiųjų artimųjų pritarė šiam sprendimui, bet daugelis stojo prieš.

Visame pasaulyje žinomas siurrealistas palaidotas savo muziejuje Figerese, Ispanijos šiaurės rytiniame Katalonijos regione. Jo palaikus nurodyta ekshumuoti, kai viena moteris, tvirtinanti esanti pasaulinio garso dalininko duktė, pateikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo.

61 metų Pilar Abel, ilgai dirbusi Katalonijoje parapsichologe, sako, kad dalininkas turėjo romaną su jos motina, dirbusia žvejų kaimelyje Port Ligate, kuriame S.Dali gyveno penkerius metus.

Dailininko turtą tvarkančio ir apeliaciją dėl palaikų ekshumavimo pateikusio Salvadoro Dali fondo atstovė sakė gavusi teisėjo pranešimą, kad ekshumavimas vyks ketvirtadienį, liepos 20 dieną.

Madrido aukštojo teismo nurodymu procedūra numatyta 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Ekspertai paims DNR mėginius tiesiai iš kapo, kuriame S.Dali buvo palaidotas po mirties 1989 metais. Paimti mėginiai bus išsiųsti į Madridą tyrimams.

Tačiau Salvadoro Dali fondas tikisi, kad apeliacija bus priimta ir ekshumavimo pavyks išvengti.

Antradienį ekspertai paėmė P.Abdel seilių mėginį, kad galėtų nustatyti jos DNR ir sulyginti su S.Dali pavyzdžiu.

Praėjusį mėnesį viename interviu netrukus po teismo sprendimo, nurodžiusio atlikti palaikų ekshumaciją, P.Abdel pasakojo, kad pirmą kartą išgirdo esanti S. Dali duktė iš savo senelės, būdama septynerių ar aštuonerių metų. Jos motina tai patvirtino daug vėliau, sakė ji.

P.Abel yra iš to paties Figereso miesto kaip ir S.Dali. Ji sakė dažnai jį matydavusi miesto gatvėse.

„Mes nekalbėdavome, tik žiūrėdavome vienas į kitą. Tačiau žvilgsnis yra vertas tūkstančio žodžių“, – kalbėjo P.Abdel.

Ekscentriškumu garsėjęs S.Dali gyvenime išsiskyrė ne tik savo genialiais darbais, bet ir savo ekstravagancija.

Vis kildavo klausimų dėl lytinės orientacijos. Kai kas tvirtina, kad menininkas buvo savo lytinę orientaciją slėpęs homoseksualas, kuris mieliau žiūrėdavo į meilės žaidimais užsiimančius kitus, nei pats juose dalyvaudavo.

Tačiau, anot P.Abel advokato Enrique Blanquez (Enrikės Blankeso), apie jo romaną su klientės motina „buvo žinoma kaime, yra žmonių, kurie tai paliudijo notarui“.

Rusija ekshumuos caro Aleksandro III palaikus, atlikdama tyrimą dėl jo sūnaus – paskutiniojo šalies imperatoriaus Nikolajaus II – ir jo šeimos narių nužudymą praeito šimtmečio pradžioje, tyrėjai paskelbė pirmadienį.

Rusijos tyrimų komitetas rugsėjį ekshumavo Nikolajaus II ir jo žmonos imperatorienės Aleksandros palaikus, mėgindamas išspręsti ginčą dėl kitų palaikų, tikriausiai priklausančių jų sūnui Aleksejui ir dukrai Marijai, tapatybės.

Karališkąją šeimą ir jos tarnus bolševikai sušaudė 1918 metų liepą Uralo mieste Jekaterinburge, po ankstesniais metais Rusijoje įvykusios revoliucijos. Iš pradžių jų kūnai buvo sumesti į kasyklos šachtą, o vėliau paskubomis sudeginti ir užkasti.

Nuversto monarcho, jo žmonos ir trijų dukrų palaikai buvo aptikti masinėje kapavietėje 1998 metais. Septyneriais metais vėliau buvo oficialiai patvirtinta jų tapatybė, o tos liekanos buvo iš naujo palaidotos buvusioje imperijos sostinėje Sankt Peterburge.

2007 metais buvo rastas kitas kapas kitoje vietoje, o jame rasti palaikai, kaip manoma, priklauso caraičiui Aleksejui ir didžiajai kunigaikštytei Marijai.

Nors nuodugnūs DNR tyrimai, atlikti tarptautinių mokslininkų, parodė, kad visi Romanovų palaikai yra autentiški, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nepripažįsta Aleksejaus ir Marijos palaikų tapatybės, todėl jie tebėra laikomi valstybės saugyklose.

Bažnyčia paskelbė visus nužudytus Romanovų šeimos narius šventaisiais, todėl jų palaikai laikomi šventomis relikvijomis.

Baudžiamųjų bylų tyrėjas Vladimiras Solovjovas, kuris dirbo su šia byla nuo pat pradžių, sakė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, kad buvo priimtas sprendimas ekshumuoti 1894 metais mirusio caro Aleksandro III palaikus, atsižvelgus į Ortodoksų Bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo prašymą.

Caro kapas yra Sankt Peterburgo Šv.Petro ir Povilo katedroje. Ten pat yra perlaidoti Nikolajaus II, jo žmonos ir trijų dukrų palaikai.

Klausimas dėl palaikų autentiškumo tapo itin aktualus, artėjant caro šeimos nužudymo 100-osioms metinėms, nes Rusijos vyriausybė nori, kad visi septyni šeimos nariai būtų palaidoti kartu.

Kol kas nežinoma, kada bus atlikta Aleksandro III ekshumacija, o Tyrimų komitetas šį klausimą komentuoti kol kas atsisako.

Romanovų dinastija valdė Rusiją apie 300 metų, kol Nikolajus II atsisakė sosto 1917 metų vasarį. Tų pačių metų spalį (lapkritį pagal naująjį kalendorių) įvyko bolševikų revoliucija ir prasidėjo komunistų valdymas.

Sovietų pareigūnai carą vaizdavo kaip silpną, neryžtingą ir despotišką valdovą, bet Rusijos Ortodoksų Bažnyčia 2000 metais jį kanonizavo kaip kankinį.