Tokios sumos esą išvengė vieno Klaipėdos daugiabučio gyventoja, kuri savo buto plotą prasiplėtė palėpės sąskaita. Kaimynų įsitikinimu, moteris tyčia neįregistravo padidėjusio būsto Registrų centre, kad nereikėtų daugiau mokėti už bendrus namo remonto darbus, bendrą apšvietimą, atliekų išvežimą bei kitas komunalines paslaugas.

Svajonė – virš galvos

Klaipėdietė Zita (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) gyvena 1955 m. statybos daugiabutyje miesto centre.

Moters butas – viršutiniame namo aukšte. Virš jo – palėpė, kuri nė vieno jos kaimyno ilgą laiką nedomino ir ten kone pusšimtį metų buvo laukinių balandžių rojus.

Tad Zita pagalvojo, kad būtų gerai susitvarkyti palėpę ir įsikurti ten gyvenamąsias patalpas. Kitaip tariant, prasiplėsti savo butą per du aukštus.

"Aš dar spėjau į traukinį. Tada, kai pradėjau rūpintis palėpės įrengimu, užteko tik pateikti prašymą savivaldybei ir, žinoma, surinkti mano laiptinės gyventojų pritarimą liudijančius parašus. Dabar tvarka griežtesnė. Reikia, kad tam pritartų visi namo gyventojai ir tai turi būti patvirtinta notaro", – dėstė moteris.

Kadangi palėpė, kaip ir rūsys, yra visų namo gyventojų bendra nuosavybė, Zitai teko derėtis su kaimynais, kad šie jai perleistų dalį savo turimos palėpės.

Moteris tikino, kad su visais deramai atsiskaitė. Kaip tai padarė, neįvardijo, bet tam tikras padėkos ženklas kaimynams esą buvo ir jos sąskaita suremontuota laiptinė.

Sukėlė pavydą?

Klaipėdietės butas sutvarkius palėpę padidėjo dvigubai – iki 132 kvadratinių metrų. Moteris palėpę įsirengė virš savo buto, taip pat virš greta esančio kaimyno buto ir virš laiptinės aikštelės.

Zita teigė, kad tada ir prasidėjo nesutarimai su kaimynais.

"Pavydas – štai kas mus supykdė. Jiems staiga pradėjo atrodyti, kad aš per mažai moku mokesčių, kad per daug visko turiu. Labai pavargau nuo jų skundų visoms institucijoms. Dabar turiu tik vieną norą – išsikelti į privatų namą, kad aplinkui nebūtų jokių kaimynų. Kaip tik šiandien važiavau sklypo žiūrėti. O juk labai skaudu viską palikti, nes tiek darbo įdėta. Patarčiau jums: niekada neįsileiskite kaimynų į savo namus, nes tai gali sukelti jų pavydą", – dėstė klaipėdietė, kuriai apkarto palėpės įsirengimas.

Suskaičiavo nesumokėtus mokesčius

Kaimynai labai greitai pastebėjo, kad Zitos tvarkomoje palėpėje atsirado 13 stoglangių: 6 – iš pagrindinės gatvės pusės, 4 – namo gale ir trys – iš kiemo pusės.

"Šitos palėpės Registrų centre nebuvo įregistruotos daugiau nei 13 metų. Mes pareikalavome namo administratoriaus, kad jos papildomų patalpų plotą įskaitytų į namo bendrą naudingą plotą ir apskaitytų visus komunalinius mokesčius, nes jos mokesčiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2013 m. liepos mėnesio", – tikino Zitos kaimynės.

Moterys kruopščiai suskaičiavo, kiek Zita, pasididinusi savo buto plotą, nesumokėjo mokesčių.

Ir pateikė įspūdingą sąrašą: namo administravimo mokesčio (2003–2013 m. sausio–birželio mėn.) nesumokėta 525,31 euro, eksploatacijos mokesčio (2000–2013 m. sausio–birželio mėn.) – 529,78 euro, už karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūrą (2000–2013 m.) – 619,29 euro, už kiemo teritorijos priežiūrą (2000–2006 m.) 388,84 euro, už elektrą bendroms reikmėms (2000–2013 m. sausio–birželio mėn.)186,86 euro, šiukšlių išvežimą (2002 m. liepa – 2015 m.) – 663,92 euro, už valstybinės žemės nuomą (2002–2015 m.) 93,85 euro, įvairių mokesčių už name atliktus darbus ir likviduotas avarijas (2004–2016 m. sausio–birželio mėn.) – 114,56 euro.

Šio kruopštaus skaičiavimo rezultatas – "Zitos skola": 3 122 eurai ir 41 centas.

Be to, kaimynės pastebėjo, kad "per tą laiką į savivaldybės biudžetą liko nesumokėtas PVM nuo visų suteiktų paslaugų".

Nesijaučia kalta ir skolinga

Zita nesijaučia niekam nieko skolinga ir šiuos skaičiavimus atremia savo argumentais: "Aš labai ilgai negalėjau pabaigti remonto darbų, nes statybininkai staiga viską paliko ir ėmėsi kito objekto. Aš neturėjau galimybės užbaigti remonto. Todėl labai ilgai negalėjau įregistruoti padidėjusio buto ploto. Ar ir vėl kokių skundų jie apie mane prirašė?"

Pagal įstatymus savininkai Registrų centre palėpių sąskaita padidintą gyvenamojo būsto plotą privalo įregistruoti priklausomai nuo to, kokie statybos darbai buvo atlikti įrengiant palėpę.

Turi būti surašomas statybos užbaigimo dokumentas – statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą.

"Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos", – patvirtino Registrų centro atstovas spaudai Andrius Petraitis.

Stoglangių manija

Pasidairius į namus, vien centrinėje miesto dalyje stogai spindi nuo stoglangių, kurie liudija, kad palėpės Klaipėdoje tapo viena galimybių praplėsti savo būstą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Kiek tokių palėpių virto gyvenamuoju plotu uostamiestyje, Registrų centras duomenų neturi. Esą legaliai paversti palėpę buto dalimi nėra taip paprasta, atsiranda daug biurokratinių momentų.

"Tam turėtų būti išduotas statybų leidimas, parengtas projektas, pakeista palėpės paskirtis, nes ji nėra gyvenamoji. Savavališkai įsirengti palėpės neįmanoma, bet gyvenimas neretai rodo ką kita", – teigė Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

"Visada atsiranda tokių, kurie be jokios pagalbos ir be jokių leidimų nori tą pasidaryti. Mes tokių pažeidimų nefiksuojame, nes tai Statybų inspekcijos kompetencija ir pareiga. Jei nustatoma, kad įstatymai pažeisti, turi būti taikomos sankcijos. Tokius pažeidimus fiksuojame tik tada, kai turime signalą. Mieste suremontuota daug palėpių, bet tai nereiškia, kad visos jos įrengtos nelegaliai", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimo ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas Edmundas Jankus patvirtino, jog yra tekę parduoti ne vieną gyvenamąjį būstą, kuriam priklausė ir įrengta palėpė. Esą parduodamo būsto vertė dėl to tik išauga.

"Bet viskas priklauso nuo to, koks yra namas ir kur jis yra, koks palėpės plotas, kiek jis duoda pridėtinės vertės. Kaina priklauso ir nuo to, ar palėpė sujungta su butu, ar ne. Tie žmonės, kurie turi galimybę, dažniausiai susitvarko, išsiperka iš kaimynų jų palėpės dalį ir pasigerina savo butą", – sakė E.Jankus.