Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai patiekė vidaus rinkai 21,97 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos – 22 proc. mažiau nei 2015-aisiais (28,15 tūkst. tonų), o buvo surinkta atitinkamai 4,8 tūkst. ir 5,2 tūkst. tonų panaudoto tepalo atliekų. Vis tik specialistų vertinimu, Lietuvoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų alyvos, o apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.

„Nors transporto priemonių Lietuvoje nuolat daugėja (šių metų gegužės pradžioje registruotų automobilių skaičius išaugo iki 1,53 mln.), susiduriame su paradoksalia situacija, kai automobilių alyvos pardavimas ne didėjo, o atvirkščiai – sumažėjo. Ši statistika parodo, kad ne visos alyvos įvežimas yra deklaruojamas ir ne visi gamintojai bei importuotojai vykdo pareigą organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš autoservisų ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip pat vykdyti kitas pareigas – informuoti visuomenę apie alyvos atliekų tvarkymą ir netinkamo jų tvarkymo žalą aplinkai bei visuomenės sveikatai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Šiuo metu panaudoto tepalo atliekų, kaip ir kitų automobilių atliekų (plastiko, užterštų pašluosčių, gumos, stiklo, kėbulo ir salono dalių) surinkimas ir tvarkymas autoservisams bei automobilių ardytojams kainuoja, nes šios atliekos turi neigiamą rinkos vertę. Metalo turinčios automobilių atliekos (kėbulai, sparnai, filtrai ar akumuliatoriai) turi teigiamą vertę rinkoje ir problemų dėl šių atliekų tvarkymo nekyla.

Nerimą kelia tai, kad ne visi automobilių servisai linkę priduoti visą sukauptą panaudotą tepalą.

„Nerimą kelia tai, kad ne visi automobilių servisai linkę priduoti visą sukauptą panaudotą tepalą atliekų tvarkytojams, nes už jo pridavimą reikia mokėti. Jei servisai alyvos atliekų nepriduoda, tada kyla klausimų, kur jie deda panaudotą tepalą? Ar degina alyvos atliekas, ar jas utilizuoja kitu neteisėtu būdu?“, – kalba bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Atliekų tvarkytojai pažymi, kad padėtis alyvos atliekų tvarkymo rinkoje nesikeičia eilę metų ir perspektyvoje nematyti teigiamų permainų dėl teisės aktų spragų. Atliekų tvarkymo įstatymas neužtikrina, kad visi gamintojai ir importuotojai vykdytų pareigą tvarkant alyvos atliekas.

Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.

Skatinant autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, daugiau nei 1,6 tūkst. narių vienijanti GIA kasmet vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Manoma, kad Lietuvos rinkoje yra neapskaitoma apie 10 tūkst. tonų alyvos atliekų, kuriomis automobilių servisai ar kiti pastatai tiesiog šildomi.

Alyvos surinkimą iš automobilių servisų ir parduotuvių organizuojančios bei tinkamą jų sutvarkymą finansuojančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis sako, kad kasmet Lietuvos rinkoje pateikiama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis – iki 3 tūkst. tonų kasmet.

„Dėl smukusios naftos kainos alyvos atliekų paklausa perdirbimui gerokai sumažėjo, o panaudoto tepalo kaina nuo 2016 metų pradžios Lietuvoje įgijo neigiamą rinkos vertę. Automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų. Dėl šios priežasties kyla didelė grėsmė, kad šių atliekų šiais metais bus surinkta dar mažiau. Asociacija tik dėl sukurto atliekų surinkimo tinklo gali pasiūlyti savo nariams kuo geresnes alyvos atliekų surinkimo sąlygas“, – sako A. Skinulis.

Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad alyvos gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti autoservisams ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus, jei alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama.

„Tačiau ši įstatymo nuostata neveikia, nes teisės akto reikalavimas yra abstraktus. Autoservisai ar atliekų tvarkytojai nežino, į ką kreiptis, o alyvos gamintojas ar importuotojas – kam kompensuoti panaudoto tepalo surinkimo ir sutvarkymo sąnaudas. Kol naftos kainos rinkoje buvo didelės, sunkumų alyvos atliekų tvarkymo rinkoje nebuvo“, – komentuoja GIA vadovas.

Juodojoje rinkoje per metus atsiranda apie 10 tūkst. tonų alyvos atliekų, kurios panaudojamos kaip kuras. Dėl to padaroma didelė žala ekonomikai ir gamtai.

Šiuo metu šviesiosios naftos barelis rinkoje kainuoja apie 52 JAV dolerius. Naftos kainai pakilus iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį alyvos atliekų, iš kurių išgaunama bazinė alyva, paklausa perdirbimui vėl atsigautų.

„Rinkoje situacija iš tiesų yra labai bloga. Dabar, kai reikia mokėti pinigus už alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, didžioji dalis panaudotų tepalų ir toliau bus deginama, juolab šešėlinė rinka Lietuvoje yra ganėtinai stipri“, – teigia atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Alyva yra degi ir tam, kad nereikėtų pirkti dyzelino, jos atliekos neteisėtai naudojamos automobilių servisų, namų ir kitų pastatų šildymui. „Juodojoje rinkoje per metus atsiranda apie 10 tūkst. tonų alyvos atliekų, kurios panaudojamos kaip kuras. Dėl to padaroma didelė žala ekonomikai ir gamtai. Naudojant daugiau naftos vietoj to, kad iš alyvos atliekų būtų pagaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui, nesaugomi gamtos ištekliai, o dėl mažesnių kuro pirkimo apimčių mažiau mokesčių atitenka valstybei,“, – kalba A. Skinulis.

GIA vadovo nuomone, būtina arba keisti įstatymą ir atsisakyti nuostatos dėl neigiamą vertę rinkoje turinčių alyvų atliekų kompensavimo, arba nustatyti aiškią tvarką, kaip rinka turi veikti. Pavyzdžiui, numatyti, kad autoservisas privalo priduoti tam tikrą kiekį alyvos atliekų ar panašiai.

GIA atliekų tvarkymo sistemoje per 2015 metus buvo surinkta virš 773 tonų alyvos atliekų, tačiau 2016 metais jų kiekis buvo mažesnis.

Alyvos atliekos yra priskiriamos pavojingos atliekoms, todėl turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, kurie gali sukelti įvairius susirgimus. Alyvos atliekų deginimas pastatuose daro didelę žalą gamtai, nes degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.