– Jau kelias dienas vyksta ši paramos Ukrainai akcija. Kokį aktyvumą stebite? Ar tiesa, kad žmonių noras padėti Ukrainai šiek kiek išblėsęs?

– Aš sakyčiau, kad mes esam tarsi apsipratę jau su karo mintimi, kad tai vyksta. Visgi, galime pasidžiaugti, kad nors jis nėra toks, kaip pirmaisiais metais, kai mus labai šokiravo, palietė ta žinia, žmonės vis dar neabejingi Ukrainos žmonėms ir vis tiek padeda. Šioje akcijoje parama renkama būtent Ukrainos žmonėms. Nes Ukrainoje ta situacija vis dar yra labai sudėtinga. Tų, kurie traukiasi nuo karo baisumų, pačioje Ukrainoje yra daugiau negu 5 mln. Reikia turėti omenyje, kad Ukrainos situacija tokia, kai jie negali sau leisti skirti socialinei pagalbai tiek daug finansų ir tiems žmonėms tikrai reikalinga pagalba.

– Ko labiausiai reikia kariaujančios Ukrainos žmonėms?

– Šiuo metu, kokią mes esame gavę žinią ir ką renkame tai, visų pirma, finansinę paramą, žinoma. Ir taip pat materialinę paramą. Tai ilgo galiojimo maisto produktai. Ir šį kartą, skirtingai nuo kitų akcijų, mes dar kviečiam aukoti saldumynus. Todėl, kad „Caritai“, kurie dirba su žmonėmis, jie susitinka tuos žmones, jie mato, kiek tai daug džiaugsmo suteikia vaikams. Galų gale, ir tose pafrontės vietose, kur gal parduotuvių nėra, kur vaikai negali išeiti į lauką, žaisti su draugais. Toks atrodytų visai paprastas dalykas, gal ne visai pirmo būtinumo, bet jis suteikia tiek džiaugsmo, kad norisi jo padovanoti daugiau. Taip pat renkame paramą higienos priemonėmis. Ir iš higienos priemonių norisi pabrėžti sauskelnes – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Čia norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad vyrai išėję į frontą, moterys su vaikais pasitraukia gal į saugesnes vietas ir tikrai yra nemažai vienišų, ligotų žmonių, kuriems tos sauskelnės labai praverstų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek Lietuvos apima ši paramos rinkimo akcija? Ar čia tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje? Ar ir daugiau miestų?

– Esame labai dėkinga Lietuvos žmonėms, kad jie prisideda ir todėl mes darome akciją 30-yje miestų ir miestelių. Matome, kad prisijungia miestai, kurie neprisijungdavo anksčiau.

– Žmonės klausia, domisi, kur nukeliauja jų suaukoti pinigai ar daiktai?

– Taip, klausia. Ir patys „Caritai“ irgi atsiskaito, pasakoja. Jiems yra svarbi ta parama. „Caritai“ veikia Ukrainos teritorijoje, Donecko srityje, Kyjivo apylinkėse, Lvive ir kituose miestuose. „Caritai“ veikia gana plačiai Ukrainoje, tad tikrai pasiekia žmones, kuriems reikia pagalbos. O iš finansinės paramos, pavyzdžiui, vienas iš „Caritų“ įrengė reabilitacijos centrą vaikams. Taip pat dabar „Caritai“ norėtų įkurti saugią erdvę vaikams, kurie patiria karo baisumus.

Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, visos akcijos metu nuo lapkričio 28 dienos iki gruodžio 26 dienos surinktos lėšos bus skirtos rusų naikinamam paveldui išsaugoti, restauravimo medžiagoms, įrangai įsigyti.

Nupirktos priemonės bus pristatytos į Ukrainos istorijos muziejų – iš čia jos keliaus į kitus šalies muziejus.

„Karas Ukrainoje naikina istorinės atminties ir tapatybės ženklus – šalies agresorės kariuomenė niokoja, griauna ir grobsto, pasisavina Ukrainos kultūrinį paveldą. Pažeisdama tarptautinę teisę ir daugiašalius susitarimus Rusija nuolat vykdo atakas prieš kultūros ir gamtos paveldą, įskaitant tarptautinės bendruomenės pripažintas išskirtinės vertės UNESCO pasaulio paveldo vertybes“, – teigiama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.

Jo duomenimis, per karą nukentėjo Odesos ir Lvivo istoriniai centrai, Kyjivo Šv. Sofijos katedra ir vienuolyno pastatų ansamblis (Pečorų laura), didelę žalą patyrė Odesos archeologijos muziejus, Jūrų muziejus ir kiti objektai. 

Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus generalinis direktorius Fediras Androščukas teigė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė muziejininkų darbą – išardyta nuolatinė ekspozicija, o eksponatai paslėpti saugesnėse vietose.

„Liūto dalis eksponatų, skirtų eksponuoti, dabar yra tokios būklės, kad juos nuolat turi prižiūrėti restauratoriai. Šiuo metu muziejaus komanda dokumentuoja pagrindinius karo įvykius ir rengia laikinąsias parodas, pristatančias įvairius Ukrainos istorijos aspektus“, – sakė direktorius.

Dėl karo labai trūksta valstybės lėšų restauravimo medžiagoms ir įrangai. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį į neteisėtą prekybą kultūros objektais, ypač archeologiniais radiniais, viešinimas.

„Muziejui bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis pavyko užkirsti kelią daugeliui tokių atvejų. Išgelbėtos vertybės dažnai perduodamos muziejui saugoti, registruoti ir toliau moksliškai tirti. Ir čia itin svarbus mūsų restauratorių darbas, nes be jų pagalbos šie objektai gali tiesiog sunykti. Mūsų užduotis – išsaugoti šias muziejines vertybes ainiams. Dėl karo labai trūksta valstybės lėšų restauravimo medžiagoms ir įrangai. Ir todėl ši paramos iniciatyva yra tokia svarbi būtent mums ir apskritai Ukrainos paveldo išsaugojimui“, – teigė F. Androščukas.

Nuo karo pradžios pernai vasarį UNESCO Ukrainoje užfiksavo jau 329 objektams padarytą žalą: 125 religiniams pastatams, 28 muziejams, 143 istorinės, meninės reikšmės pastatams, 19 paminklų, 13 bibliotekų, vienam archyvui. 

Paramos iniciatyvą „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ remia 100 šalies muziejų, kuriuos vienija Lietuvos muziejų asociacija.

Akcijos metu Lietuvos žmonės kviečiami aukoti numeriu 1409 skiriant penkis eurus arba pervesti norimą sumą į sąskaitą, esančią Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainės lnm.lt akcijos specialiame polapyje.