Iš viso 1,3 mln. piliečių buvo paraginti balsuoti „už arba prieš specialaus mokesčio įvedimą“ tai automobilių kategorijai, kurią A. Hidalgo apibūdino kaip „keliančią didelį triukšmą, užimančią daug vietos ir kenkiančią aplinkai“. Parkavimo mokestis visureigiams už valandą miesto centre didės nuo 6 iki 18 eurų, o toliau nuo centro esančiuose rajonuose – iki 12 eurų. Už šešių valandų parkavimą centre reikės atseikėti net 225 eurus – iki šiol buvo 75 eurai.

Šis tarifas galios sunkesniems nei 1,6 tonos automobiliams ir elektromobiliams nuo dviejų tonų. „Kuo didesni automobiliai. Tuo labiau jie teršia aplinką“, – gruodį šį žingsnį argumentavo A. Hidalgo. Opozicija ir automobilių lobistai kaltina socialistę merę manipuliacijomis.

Paryžiečių automobiliams išaugęs mokestis nebus taikomas. Jis numatytas Paryžiaus lankytojams.

Klaipėdiečiai jau pastebėjo išaugusias parkavimo kainas. Tačiau mėgstantiesiems pailsėti prie jūros gera naujiena – parkavimas iki kitų metų gegužės 1 d. nemokamas.

Vienas pagrindinių pokyčių – didesni įkainiai raudonojoje zonoje.

Kadangi Senamiestis priklauso būtent šiai zonai, miesto gyventojai atkreipė dėmesį, kad, anksčiau už valandą mokėję 90 centų, dabar turi mokėti net 60 centų brangiau – 1,5 euro.

Be to, ir už trumpesnį stovėjimo laiką tenka mokėti daugiau – už 12 minučių – 30 centų. Anksčiau už tokią sumą stovėti buvo galima 20 minučių.

Piliavietės aikštelėje ir Poilsio parko prieigose (gretimose teritorijose ir Parko gatvėje), esančiose geltonojoje zonoje, sutrumpėjo apmokestinamos valandos.

Rinkliava čia bus renkama 8–18 val. visomis savaitės dienomis.

Važiuojantiesiems pasigrožėti jūra svarbu žinoti, kad rinkliava nerenkama žaliojoje ir geltonojoje tarifinėse zonose.

Už parkavimą nereikės mokėti ir Smiltynėje, kuri yra raudonojoje zonoje. Ši tvarka galioja iki kitų metų gegužės 1 d.

Vairuotojų patogumui naujovė – klaipedatransport.lt internetinėje svetainėje nurodytas realus laisvų stovėjimo vietų skaičius, padėsiantis pasirinkti geresnę parkavimo vietą.

"Kol kas tai transliuojama tik mūsų internetinėje svetainėje. Savo programėlės tikrai nekursime. Laukiame, kada jų kūrėjai integruos šią naujovę į savo programėles", – kalbėjo įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas.

Artimiausi pokyčiai – 2022 m. sausio 1 d. Tuomet plėsis rinkliavos zonos, keisis leidimų ir abonementų kainos.

Savininkas išvyko?

"Mačiau, o ir "Klaipėdos keleivinis transportas" fiksuoja, kad rinkliava nesumokėta. Senokai ji ten. Teko ieškoti savininko ir, panašu, kad jis yra išvažiavęs. Bandome ieškoti per giminaičius. Jei dar neišsiuntėme, tai artimiausiu metu bus išsiųstas reikalavimas mašiną pašalinti. Bet sunku pasakyti, kada jis grįš ir kada jam bus įteiktas reikalavimas", – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Apleistos mašinos Klaipėdos kiemuose nėra retenybė.

"Yra jų nemažai. Kiekvieną dieną pranešimų gauname. Ir dabar kaip tik važiuojame. Dar kelis pranešimus turime – važiuosime žiūrėti, kokia ten situacija. Per dieną po keletą pranešimų", – tikino L.Lapinskas.

Vis dėlto vidury miesto klaipėdiečiai savo transporto priemones pamiršta nedažnai.

"Daugiau gyvenamųjų namų kvartaluose. Centre – jau retesnis atvejis. Rinkliavų zona, tad nedažnai pasitaiko", – tikino viešosios tvarkos skyriaus atstovas.

Linas Lapinskas: dažniausiai tokias mašinas pastebi kaimynai.

Išimtiniai atvejai

Baudas už nesumokėtą rinkliavą skiriantys įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" pareigūnai sako nerenkantys statistikos, kiek daugiausia baudų yra gavęs vienas automobilis.

"Bet tokių retų išimčių pasitaiko. Paskutinis, kurį atsimenu, buvo automobilis pajūryje. Gal prieš porą metų vienoje aikštelių jis ilgai stovėjo. Padarėme prielaidą, kad vasaros metu kažkas sugalvojo paatostogauti. Per langą matėsi, kad automobilyje buvo daiktų, kurių įprastai žmonės nesivežioja. Ir esu matęs nuotrauką senamiestyje, kur automobilis buvo surinkęs per savaitę kokius tris kvitus", – prisiminė "Klaipėdos keleivinio transporto" laikinasis direktorius Andrius Samuilovas.

Apleistų mašinų savininkams tenka susimokėti baudas už laiku nesumokėtą rinkliavą ir pašalinti nenaudojamą automobilį.

"Siunčiame reikalavimą pasirūpinti transporto priemone. Nurodome terminą, iki kada pašalinti. Jeigu reikalavimas įteiktas ir automobiliu nepasirūpina, traukiame administracinėn atsakomybėn", – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus atstovas L.Lapinskas.

Trukdo kaimynams

Nepašalinusiems mašinos tenka susimokėti pusę minimalios baudos – 35 eurus.

Apleistos mašinos kliudo savo transportu besinaudojantiems klaipėdiečiams – dažnai jos užima vietą ir taip ankštuose kiemuose.

"Dažniausiai tokias mašinas pastebi kaimynai. Būna, ir patys savo iniciatyva užsifiksuojame, kai keletą kartų pastebime tą pačią mašiną, stovinčią nuleistais ratais", – teigė L.Lapinskas.

Klaipėdiečius dažnai suerzina ir reklaminiais tikslais paliktos nebevažiuojančios mašinos – joms išdaužomi langai, reklaminiai užrašai apvyniojami nepermatoma plėvele.

500 vietų

Kauno miesto politikai apsvarstė klausimą dėl Vienybės aikštės požeminės automobilių aikštelės. Iš viso čia įrengta 500 statymo vietų. Dauguma jų skirta šalia veikiančių verslo centrų darbuotojams ir klientams, 50 vietų numatyta kauniečių ir miesto svečių poreikiams.

Kadangi nėra galimybės pačiai savivaldybei fiziškai atskirti, kurios vietos bus visuomenės poreikiams, o kurios rezervuotos darbuotojams, miesto taryba nutarė, kad mokestį už parkavimą rinks statytojų bendrovė. Ji miestui už 50 automobilių statymo vietų mokės kompensaciją.

Miesto taryba įpareigojo Kauno savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti šiuo metu derinamą susitarimą su "Bei Capital".

Iš statytojų esame sulaukę patikinimo, kad tiek požeminė parkavimo aikštelė, tiek ir Vienybės aikštė artimiausiomis dienomis bus oficialiai užbaigtos ir įregistruotos Registrų centre.

Tuomet per mėnesį turime pasiekti konkretų susitarimą dėl kompensacijos mechanizmo ir kitų detalių. Visa tai šiuo metu yra derinama su minėta bendrove", – apie tai, kada galėtų pradėti veikti požeminė aikštelė bei kaip miestui bus pervedamas mokestis už 50 vietų, dienraščiui komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

"Kai tik bus pasirašyta sutartis su "BEI Capital", kauniečiai galės pradėti naudotis požemine parkavimo aikštele", – pridūrė jis.

Po rekonstrukcijos Vienybės aikštė neatpažįstama.

Geltonoji zona

Nors miesto poreikiams skirtos požeminės aikštelės dalies administravimas perleistas į statytojų rankas, kainų reguliuoti jie negalės. Jau numatyta, kad po Vienybės aikšte automobilį kauniečiai galės statyti sumokėję po 2 eurus už valandą.

"Šių metų pradžioje Vienybės aikštės požeminė automobilių aikštelė priskirta geltonajai zonai", – pažymėjo P.Keras.

Šiai zonai aikštelė priskirta, nes į ją patenka visa centrinė Kauno dalis. Ji yra ir ties aikštele einančiose gatvėse, todėl taip bus siekiama išlaikyti vientisumą ir aiškumą, kiek reikia mokėti. Nustatyta, kad geltonojoje zonoje už automobilio statymą reikia mokėti nuo 8 iki 20 val.

Aikštės rekonstrukcija

"Kauno diena" primena, kad požeminė automobilių aikštelė įrengta rekonstruojant Vienybės aikštę. Didžiąją dalį darbų kainos apmokėjo šalia BLC verslo centrą tvarkiusi "Urban Inventors" bendrovė, miestui liko pasirūpinti aikštės granito danga.

Vienybės aikštės požeminė parkavimo aikštelė priskirta geltonai zonai.

Buvo sutarta, kad verslas savo lėšomis sutvarkys Vienybės aikštę ir po ja įrengs požeminę automobilių aikštelę, taip padidinant parkavimo vietų skaičių centrinėje Kauno dalyje. Verslo centrų darbuotojams skirta 450 vietų, o 50 – miesto reikmėms. Visus aikštelės įrengimo darbus savo lėšomis atliko vystytojai. Kaunui kainavo tik Vienybės aikštės granitas.

Rekonstruota Vienybės aikštė pasikeitė neatpažįstamai. Čia įrengti balto betono kalneliai, skirti riedutininkams, grindinyje yra programuojamas fontanas, sutvarkytos poilsio zonos, pasodinti nauji medžiai. Tikimasi, kad aikštė pritrauks kauniečius ne tik renginių metu ir jie šią erdvę pamėgs kaip naują poilsio zoną.

Bendra "Urban Inventors" investicijų vertė į aikštę ir verslo centrą siekia beveik 40 mln. eurų. Aikštės erdvės kaina – per 10 mln. eurų, iš jų apie 5 mln. eurų sudaro aikštės viršutinės dalies darbai.

Transporto priemonė registruota užsienyje, ji pastatyta zonoje, kurioje už parkavimą reikia mokėti, tačiau  nesimato palikto mokėjimo kvito.

„Gal šio „Land Rover“ savininkas susimokėjo išmaniąja programėle ar kitais būdais, gal užsieniečiai susiduria su problema, kaip tą patogiai padaryti, o gal kai kuriems asmenims galioja kitokios taisyklės ir už stovėjimą šioje vietoje, pavyzdžiui, apkritai mokėti nereikia?“, – klausė į redakciją transporto priemonės nuotraukas atsiuntęs kaunietis Povilas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Pasidomėjome, kaip yra iš tikrųjų.

„Nepriklausomai nuo valstybinius transporto priemonės numerius išdavusios šalies ar  esančių simbolių (pvz: vardinai numeriai) yra galimybė rinkliavą už parkavimą apmokėti visais būdais, taip pat ir programėle ar SMS už faktiškai stovėtą laiką“, – portalui kauno.diena.lt aiškino bendrovės „Automobilių stovėjimo aikštelės" vadovas Justas Limanauskas.

Jo turimomis žiniomis, šios transporto priemonės savininkas penktadienį dar iki pradėjus domėtis žurnalistams buvo gavęs pranešimą dėl nesumokėtos rinkliavos mėlynoje zonoje.