Atnaujintame lofte, kuris įsikūręs buvusio batų fabriko industrinėje erdvėje, esminis akcentas – sudėtingos konstrukcijos juodo metalo kubas. Jo viduje yra svarbiausia zona būsto šeimininkams – vonios kambarys, o išorėje, prasiskleidus kelioms metalinio ažūro sienoms – biblioteka, vaizdo įrašų ir fotografijų archyvas, ir net paslėpta skalbimo mašina.

Apie šį metalinį kubą sukasi visas namų gyvenimas, rašoma pranešime spaudai. Vienoje pusėje ilsimasi – čia pastatyta supersofa, kitoje – darbo erdvė su ilgu ąžuoliniu stalu, trečioje – japoniškomis popierinėmis sienomis atskirtas miegamasis. „Meistrai mums sakė, kad jei prasidėtų atominis karas, šita vonia metaliniame kube būtų geriausia slėptuvė“, – juokiasi režisierė D. Ibelhauptaitė, trumpam grįžusi į Vilnių ruoštis W. A. Mocarto operos „Visos jos tokios“ spektakliams.

–  Kiek ilgai užtruko Jūsų namų remontas?

– Buto renovacija užtruko aštuonis mėnesius, iš kurių bene ilgiausiai – net 5 mėnesius buvo montuojamas pagrindinis namų elementas – metalinis kubas. Tai – rankų darbo kūrinys.

Žinoma, tokiai renovacijai reikėjo ilgo pasiruošimo. Su architektu Angus Pond, kuris yra Didžiosios Britanijos architektų kompanijos APA savininkas, projektavęs mados namų „Gucci“, „Yves Saint Laurent“, „Stella McCartney“ salonus, dirbome gerą pusmetį, kol buvo padaryti tikslūs brėžiniai, o viziją su Deksteriu (Deksteris Flečeris – D. Ibelhauptaitės vyras, aut.past.) jau turėjome patys.

Tai palengvino mano slaptas hobis – interjero dizainas. Daugiau kaip dešimtmetį skaitau interjero žurnalus „Wallpaper“ ir „Elle Decoration“ ir renku iškarpas, domiuosi architektūra ir kiekvieną pavasarį lankausi pasaulinėje interjero parodoje Milane.

Ed Reeve nuotr.

Kuriant mūsų buto interjerą sudėjau viską, ką buvau išieškojusi. Architektas juokėsi, kad viskas netilpo – dar turiu medžiagos ir idėjų mažiausiai penkiems namams.

Labai džiaugiausi, kad galutinis lofto įrengimo rezultatas sulaukė didžiulio profesionalų įvertinimo. Įtakingiausias pasaulyje dizaino ir architektūros portalas „Dezeen“ išrinko į geriausių pasaulyje interjero dizaino projektų dešimtuką – loftas atsidūrė pirmoje vietoje ir buvo įvardintas kaip „teatralizuotas butas“, o naujausioje knygoje „Warehouse Home“, šis industrinės prabangos ir japoniškų elementų kupinas interjeras buvo priskirtas prie XXI a. industrinių erdvių įkvėpimų. Taip pat šis unikalus būstas buvo fotografuotas dienraščio „The Times“ savaitgalio žurnale „The Sunday Times“, žurnaluose „Architectural Digest“,  „Elle decoration“ ir net tapo britų „Channel 4“ interjero laidos siužeto dalimi.

– Kai prieš penkerius metus nusprendėte atsisveikinti su tėvų namais, dalį prisiminimų tikriausiai vis tiek išsivežėte ne tik širdyje. Ar prisirišate prie daiktų?

– Įsitikinau, kad širdyje esu minimalistė. Man artimiausias japonų dizainas ir industrinis interjero stilius – be jokių įmantrybių. Tačiau mano vyras mėgsta viską kaupti, tad turime daugybę daiktų, kurie kelia prisiminimus, be to, jo profesinis ir asmeninis archyvas užima ne viena knygų lentyną.

Man artimiausias japonų dizainas ir industrinis interjero stilius – be jokių įmantrybių.

Esminė taisyklė kuriant interjerą – įsigyti kokybišką daiktą, kuris galėtų būti naudojamas kuo ilgiau. Namuose svarbiausia gera atmosfera, energetika, o to mums netrūksta.

– Žinoma, namai tai – erdvė, kuri prisideda prie balanso kūrimo gyvenime.

– Būtent, o prie daiktų tu negali prisirišti, nes tai yra tarpiniai dalykai. Tu turi pasitikėti savimi ir tikėti žmonėmis – tai yra didžiausia vertybė. Gali būti laimingas ir nieko neturėdamas – ir tai patyrėme kartu su Deksteriu. Drauge matėme visko, todėl esame labai stiprūs, nesureikšminame nei sėkmės, nei jos atributų, ir niekas jau nebaisu...

– Grįžtant prie namų įrengimo, įvardinote sau artimus stilius – gal galėtumėte juos pakomentuoti plačiau?

– Taip, šiuo metu geriausiai jaučiuosi apsupta japoniško minimalizmo ir industrinio stilių. Man patinka jų kontrastas – japonų trapumas ir taupumas šalia metalo, poliruoto betono grindų, akmens. Griežtumas, sunkumas man dera su minkštumu, vandens tekėjimo iliuzija (ją kuria vonios kambaryje iš apačios apšviestos japoniškos plytelės), medžio skleidžiama šiluma ir jaukumu.

Dievinu pilką spalvą interjere, nes ji suteikia vizualinę ramybę, o norui esant, gali bet kokiais ryšiais aksesuarais pagyvinti aplinką pagal nuotaikų kaitą. Dėl to ši spalva ir vyrauja namuose, nes mano gyvenimas labai spalvotas. Juk grįžus po daugybės valandų nesibaigiančių repeticijų, geriausias poilsis būti tyloje ir apsuptai raminančių tonų.

– Dažniausiai įrengiant namus didžiausią galvos skausmą kelia vonios zona. Koks Jūsų svajonių vonios kambarys?

– Identiškai toks, kokį jau turiu. Aš įsirengiau savo idealų vonios kambarį – nėra nei vienos detalės, ką norėčiau padaryti kitaip.

Ed Reeve nuotr.

– Kokie svarbiausi sprendimai čia buvo padaryti?

– Mums vonia yra pati svarbiausia zona namuose. Tai yra ta vieta, kur mes su Deksteriu mėgstame ir galime pasislėpti. Mat metalinio kubo viduryje nėra labai gero telefoninio ryšio, todėl niekas netrukdo. Čia vyksta kūrybiniai pokalbiai, skaitomi scenarijai, kuriami nauji spektakliai – likęs pasaulis tarsi išnyksta. Turime dvivietę pusapvalią vonią, todėl galime abu įsilipti į ją ir medituoti.

Šią vonią pamatėme prieš gerą dešimtmetį prabangios parduotuvės vitrinoje. Tada neįsivaizdavome, kad galėtumėm tokią įpirkti, nes gyvenome mažame nuomuojamame butelyje ir pinigų neturėjome, todėl užėjome ja pasigėrėti ir įsilipome bent pasėdėti.

Beje, gyvenant aktyviai mums labai svarbu turėti dvi kriaukles ir atskiras spinteles, kad nereiktų pyktis ir ieškoti savo daiktų – kaip palikai, taip ir suradai.

Be to, savo kelionių į Japoniją metu susižavėjome multifunkciniais tualetais – šildomais, su dušu ir džiovinimu, kurie patys atsidaro ir užsidaro. Taip pat imponavo naujausios japonų vandens technologijos dušo įrenginiuose.

Na, o vonios pažiba – specialių plytelių iš „Kyoto“ siena, kurią apšvietus iš apačios susidaro tekančio vandens krioklio įspūdis. Tokių plytelių negalėjome rasti niekur Europoje ir teko plukdyti laivu iš Japonijos.

– Ir pabaigai – ką Jums reiškia namai?

– Namai yra ten, kur laukia mylintys žmonės. Tai yra ta vieta, kur aš galiu būti savimi, kur pailsiu po didelių darbų ir kuriu naujas idėjas. Čia yra mano mylimiausias žmogus ir čia mes kuriame savo pasaulį – iš savo istorijų, patirčių ir įspūdžių – tokį, koks patinka tik mums!

Ed Reeve nuotr.

Daugiau įkvepiančių idėjų ir praktiškų patarimų, kaip atnaujinti vonios zoną ir ne tik, galėsite rasti „Litexpo“ parodoje „Resta“, kuri vyks balandžio 25-28 d. Didžiausia Baltijos šalyse statybų paroda, skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Parodoje kasmet pristatomi skaitmeniniai sprendimai ir statybų sektoriaus naujovės, medžiagos, įranga ir įrankiai bei aplinkotvarkos tendencijos.

Pasak žurnalų „Centras“ ir „interjeras.lt pataria“ redaktoriaus Vytauto Gurevičiaus ir interjero dizaino bei projektavimo studijos „Interdio“ įkūrėjos Beatos Senkevič, lietuvių požiūris į namų erdvės kūrimą tampa laisvesnis ir modernesnis.

„Nebelieka griežtų stilių ar spalvų tendencijų, koncentruojamasi į švarias formas ir linijas, paslėptus daiktų saugojimo sprendimus. Interjerai atskleidžiami renkantis įdomius akcentus, namus vienijančią idėją, temą, tačiau neretai suklystama, kai būstas perkraunamas detalėmis, ryškiais dekoro elementais“, – išskiria interjero dizainerė B. Senkevič.

Nuo likusios Europos dar skiriamės

Anot interjero dizainerių, lietuvių suvokimas į namų kūrimą vis dar skiriasi nuo kitų Europos šalių. „Nuo likusios Europos skiriamės perdėtu detalių sureikšminimu ir poreikiu pasivyti. Turiu omenyje, kad mūsų suvokime vis dar likę relikto iš Ryto Europos, kuriame vyrauja noras pasirodyti, išsiskirti bet kokia kaina – galvojama tik apie formą, bet ne turinį. Tiesa, į tai galima pažvelgti ir iš istorinės perspektyvos – miesto kultūra tebuvo keliuose miestuose ir vystoma kitataučių – lenkų, žydų, ir tik po Antrojo pasaulinio karo į miestus pradėjo keltis kaimiečiai“, – savo įžvalgomis dalijasi interjero dizaineris V. Gurevičius.

Nuo likusios Europos skiriamės perdėtu detalių sureikšminimu ir poreikiu pasivyti.

Šiai nuomonei antrina ir B. Senkevič: „Mes neturime gilių savo kultūrai būdingų interjero tradicijų, todėl stilių mišinys taip gerai prigijo mūsų kultūroje. Plečiantis žmonių akiračiui, jiems daugiau keliaujant, parsivežant įdomių detalių iš svečių šalių,  gimsta ir interjero vizija, kurią daug lengviau vystyti ir išpildyti. Taip pat džiugu matyti ypač gausų profesionalių gamintojų būrį, kurie pasitelkia naujausias technologijas, sukuria inovatyvius produktus arba pagamina tokius baldus, kurių net didžiausi Europos gamintojai gali pavydėti – tai labai praturtina  mūsų būstus.“

Interjeruose daugėja natūralumo

Naujausia tendencija kuriant interjerą – stilių diktuoja patys namai, jų lokacija, rašoma pranešime spaudai. Viename būste stengiamasi derinti kelių interjero stilių linijas: kombinuojama nauja su senu, modernus ir retro su klasikos prieskoniais, arkiniai elementai, nebebijoma maišyti ir eksperimentuoti.

„Populiarus išlieka modernios klasikos pasirinkimas – ji lengva, neperkrauta detalėms, ne tokia sunki ir labai paprastai kuriama, nes daugelyje interjero ar baldų salonų galima rasti platų asortimentą, derantį prie šio stiliaus. Vis dažniau matomas šiuolaikinis, industrinis stilius, kuris savyje puikiai sutalpina visus natūralius paviršius, betoną, medį, akmenį“, – apie galimus interjero dizaino sprendimus pasakoja B. Senkevič.

Beata Senkevič/L. Garbačausko nuotr.

Tačiau stiliaus pavadinimas ir apibrėžimas yra viena, o žmogaus savitas supratimas yra visai kas kita. Todėl ir lietuvių pamėgtas skandinaviškas stilius gali vienam tapti labai moderniu, o kitam – artimu Provanso kvapams ir pojūčiams.

„Net jeigu teturite pirminę interjero viziją, pasisemti įkvėpimo verta ir iš geriausių apdailos gamintojų, lankantis parodose. Pavyzdžiui, balandžio 25-28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks paroda „Resta“, kurioje patarimus dalins interjero dizaineriai bei architektai. Taip pamažu ir pamatysite, kad visuomet įmanoma norus suderinti su finansinėmis galimybėmis, surasti neįtikėtinų sprendimų, idėjų gijų“, – interjero kūrimo paslaptimis dalinasi B. Senkevič.

25 kartą vyksiančioje parodoje dalyviai galės susipažinti ir su Lietuvos, ir su užsienio gamintojais iš 18 valstybių – Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.

Skandinaviškas stilius išlieka populiarus

Skandinaviškas stilius Lietuvoje išpopuliarėjo prieš kelerius metus. Ir nors madingos tendencijos ilgai neužsibūna, teigti, kad su su šiuo stiliumi atsisveikinama – negalima.

Skandinaviškam stiliui būdingos juoda, pilka  balta spalvos tikrai nedings, tačiau jos šalia savęs vis dažniau „įsileidžia“ ir kitus ryškius atspalvius arba pastelinius tonus.

„Kaip ir viskas, šis interjero stilius evoliucionuoja, maišosi su kitais. Išryškėja naujos spalvos, kurios ne visada įprastos konkrečiam interjero stiliui. Skandinaviškam stiliui būdingos juoda, pilka  balta spalvos tikrai nedings, tačiau jos šalia savęs vis dažniau „įsileidžia“ ir kitus ryškius atspalvius arba pastelinius tonus“, – išskiria B. Senkevič.

Šiai pozicijai pritaria ir V. Gurevičius: „Skandinaviškas stilius mums artimas pagal mentalitetą, vartojimo filosofiją – visgi esame šiauriečiai. Žinoma, skandinaviško stiliaus įsitvirtinimą lėmė ir vieno žymaus prekės ženklo atėjimas į Lietuvą, kurio pardavimo strategija leidžia paprastai susikurti namus. Tiesa, Lietuvoje labai mažai galima rasti tikrojo, klasikinio skandinaviško stiliaus interjerų, sukurtų pagal tikrąsias šio stiliaus tradicijas ir kryptis, tad tai tik įrodo, kad šis stilius dar turi erdvės vystytis.“

Interjero sprendimų įvairovė

V. Gurevičius į interjero kūrimą siūlo žvelgti plačiau. „Šiuo metu pastebimas trijų zonų – svetainės, virtuvės ir valgomojo susiliejimas. Tai tampa bendravimo erdve. Kitas svarbus aspektas – mobilumas. Daugėja žmonių dirbančių nuotoliniu būdu, tad namuose atsiranda vis daugiau komfortiškų ir ergonomiškų sprendimų, kurie palengvina šį procesą. Žinoma, pokyčiai neaplenkia ir vonios kambario – vis daugiau domimasi apiplaunančiais unitazais, o turintys galimybę čia įsirengia asmeninę SPA zoną“, – naujausias tendencijas išskyrė interjero dizaineris.

Apdailai vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos, tačiau svarbu suprasti, kad tik aukštos kokybės ir gerai apdirbtas medis, akmuo, tekstilė suteiks komfortą, nepakis ilguoju laikotarpiu.

„Jeigu numatytas biudžetas to neleidžia daryti – geriau rinktis labai panašiai atrodančias, tačiau mažiau natūralias medžiagas, kurios yra atsparesnės dėvėjimuisi ir ilgaamžiškesnės. Taip pat svarbi įrengiamų patalpų paskirtis – kuriantys namus sau yra linkę išleisti daugiau, rinktis natūralaus akmens masės plyteles, ąžuolo grindis, laiptus, o nuomai įrengiamos patalpos puikiai atrodo ir su PVC dangomis, kurios patrauklios kainos, kokybės bei dizaino prasme. Sienoms vis dar ypač mėgstamas medžio apdirbimas. Taip pat lietuviai jau palieka atvirus betono paviršius, kuriuos galima puikiai integruoti net jaukiuose ir ne visai moderniuose interjeruose. Populiarūs išlieka ir tapetai, tačiau nebebijoma rinktis ryškesnių spalvų bei margesnių raštų. Vonios zonoje nuo įprastų keramikinių plytelių keliaujama prie medžio tekstūrų (ar bent jo imitacijų), pasirenkamas akmuo ar „Compact HPL“ medžiaga“, – praktiškais sprendimais dalijasi interjero dizainerė B. Senkevič.

Visgi V. Gurevičius ragina nepamiršti ir lauko zonos: „Tik iš pirmo žvilgsnio kieme praleidžiame mažai laiko. Iš tiesų – net apie 4-5 mėnesius. Tai puiki zona bendravimui, svečių priėmimui. Tik vertėtų rinktis tokias pat kokybiškas medžiagas, kaip ir vidaus interjero sprendimams, juk tai – mūsų interjeras lauke. Tad terasos grindų, baseino, lauko baldų, židinių, apšvietimo, grilių, aplinkos tvarkymo sprendimai garantuos nepamirštamą laiką šioje erdvėje.“

Pokyčiams įkvepiantis interjeras 

Aptartus sprendimus galima išvysti ir 51 kv.m ploto interjere Vilniuje. Dviejų kambarių bute racionaliai suplanuotos miegamojo, poilsio, valgomojo, maisto ruošimo, vonios kambario zonos.

„Šiame interjere naudojama labai daug natūralių medžiagų. Sukūrėme gražų ir patogų foną žaidimui spalvomis, suderinome įvairaus tipo medį, pasirinkome ąžuolo medieną, tačiau ją gesinome sidabriniu tonu. Visas dera tarpusavyje, keliaujant tarp erdvių matosi vientisumas, persipinančios spalvos. Sienoms pasirinktas intensyvus dekoras, geometrinės linijos, ąžuolas derintas su pilkais baldais ir melsvai pilkom durimis, tokios pat spalvos grindjuostėmis. Ypač daug natūralumo ir prabangos svetainei, sujungtai su virtuve, suteikia virtuvinio baldo stalviršis, kurio gamyboje pasitelktas natūralus akmuo. Virtuvę norėjosi optiškai prailginti, nes erdvė itin kompaktiška. Buvo sunku pasirinkti tarp smaragdo ir mėlynos spalvų, todėl jos šiame interjere apsigyveno abi – virtuvės akcentu tapo ryškios kėdės, o svetainės poilsiui prikaustanti sofa susišaukė su miegamuoju. O sodriai mėlyna spalva kuria ramybės pojūtį. Tai – vienas iš ryškesnių interjerų, kuriuose spalviniai akcentai ne minimalūs, bet drąsūs, ryškūs, gaiviai derantys tarpusavyje. Jie keliauja iš vienos patalpos į kitą, kol galiausiai atsiduriame visiškos gaivališkos energijos oazėje – vonioje. Vonios kambarys – lyg džiunglės, su žaliais atspalviais, o dideliais lapais tekantis vanduo lyg po tropinės liūties“, – interjere vyraujančius sprendimus pristatė interjero autorė B. Senkevič.