Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vairuotojų išsiblaškymą laiko viena didžiausių saugumo kelyje problemų, o JAV skaičiuojama, kad tai lemia maždaug dešimtadalį eismo įvykių.

Tikrąjį vairuotojų išsiblaškymo mastą Lietuvoje galima nebent nutuokti. Prieš porą metų vienos draudimo bendrovės iniciatyva prie didelių sankryžų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliktas tyrimas atskleidė, kad į pašalinę veiklą vos sustojęs prie šviesoforo iškart panyra net kas antras vairuotojas – dažniausiai naršo išmaniajame telefone, kalba telefonu be laisvų rankų įrangos ar gražinasi.

Draudikai pastebi, kad negalima nuvertinti net ir kelių sekundžių, per kurias žvilgsnis atitraukiamas nuo kelio. Skaičiuojama, kad trumpąją žinutę telefone perskaityti užtrunka 4–5 sek. Jei gyvenime tai yra tik akimirksnis, vairuodami per tiek laiko galite net nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.

Jei gyvenime tai yra tik akimirksnis, vairuodami per tiek laiko galite net nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.

Tarkime, važiuodami 60 km/val. greičiu per 5 sek. spėsite nuvažiuoti apie 84 m, o 90 km/val. – net 125 m. Standartinis futbolo stadiono ilgis yra 105 m. Tokio ilgio atkarpoje gali nutikti bet kas ir sureaguoti į tai praktiškai nėra šansų, jei į kelią tuo metu nežiūrima.

Šokiruojančius tyrimo rezultatus yra paskelbę Jungtinių Amerikos Valstijų Jutos universiteto tyrėjai, palyginę vairuotojų pastabumą ir reakciją vairuojant, jei tuo metu naudojamasi mobiliaisiais telefonais. Paaiškėjo, kad, vairuotojui kelyje kalbantis mobiliuoju telefonu, jo reakcijos laikas tampa panašus tarsi pavartojus alkoholio. Todėl tikimybė, kad tokie vairuotojai pateks į eismo įvykį, smarkiai išauga.

Įvairių šalių statistiniai duomenys ir tyrimai rodo, kad dažniausiai vairuotojus išblaško mobilieji telefonai. Tai gali būti skambinimas arba atsiliepimas į skambutį, žinučių skaitymas ir rašymas, taip pat naršymas.

Vairuotojai dažnai naudojasi ir įvairiomis eismo programėlėmis. Jeigu žinote, kad jos reikės, įsijunkite ją prieš pajudėdami, jokiu būdu ne jau išvažiavę į kelią. Kalbėti telefonu leidžiama naudojantis laisvų rankų įranga, tačiau telefono laikymą prie ausies vairuojant policijos pareigūnai traktuoja kaip grėsmę kitiems eismo dalyviams ir gali skirti iki 90 eurų baudą. Be to, reikėtų suvokti, kad net ir naudojant laisvų rankų įrangą bet koks sąmoningas ar nesąmoningas minčių nukreipimas į pašalinę veiklą gali būti lemtingas. Tai galioja ir bendraujant su keleiviais, ir tiesiog klausantis radijo ar nejučia užsisvajojus, primena saugaus esimo ekspertai.

Dėmesį blaškantys klasikiniai faktoriai yra užkandžiavimas, gėrimas vairuojant, makiažas, o rūkymą dar labiau komplikuoja elektroniniai rūkymo įrenginiai, kurių neužtenka prisidegti, juos reikia ir įkrauti.

Labiausiai vairuotojų dėmesį blaško maistas ir mobilieji telefonai

Greitojo maisto kultas ypač aktualus šiais laikais. Karštą užkandį ar puodelį kavos galima įsigyti beveik bet kurioje degalinėje. Kone pusė – 45 proc. – apklausos dalyvių teigia turintys įprotį kramsnoti vairuojant ir dažniau tai daro vyrai (49 proc.), tačiau nedaug atsilieka ir moterys –  41 proc. jų tai pat užkandžiaujančia prie vairo. Tačiau kelyje reikia koncentruotis tik į vairavimą, o ne į tai, ką dedate į burną ar kaip neapsiplikyti karštu gėrimu. Akivaizdu, kad smarkiai išauga tikimybė sukelti eismo įvykį, jei lemiamu momentu žiūrite ne į kelią, o į dešrainį.

Važiuojant ar įstrigus spūstyje turbūt ne kartą teko matyti greta stovinčio automobilio vairuotoją su mobiliuoju rankose. Net 51 proc. apklausos dalyvių teigia naudojantys mobiliuosius įrenginius, kai vairuoja. Nors KET draudžia kalbėti telefonu be laisvųjų rankų įrangos vairuojant, 31 proc. respondentų teigia tai darantys, 13 proc. prisipažino rašantys žinutes, naršantys internete – 7 proc. Naudotis mobiliaisiais įrenginiais ypač pavojinga, nes pašaline veikla užsiėmęs vairuotojas į bet kokią situaciją reaguoja lėčiau, o dalyvaujant eisme kiekviena sekundė gali būti lemtinga.

Nekalti įpročiai – skaudūs padariniai

Garsiai klausytis muzikos vairuojant mėgsta 31 proc. gyventojų, ypač jaunimas iki 25 metų (46 proc.). Neretai pamirštame, kad garsi muzika gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelyje pasitaikančių situacijų, pavyzdžiui, neišgirsite gelbėjimo tarnybų automobilių sirenos ar įspėjamųjų kitų vairuotojų signalų.

Tyrimas taip pat paneigė mitą, kad moterys vairuodamos darosi makiažą ar šukuoseną. Tik 6 proc. respondenčių teigia tai darančios. Tarp blogų įpročių ne kartą buvo minimas ir rūkymas – 18 proc. vyrų ir 10 proc. moterų prisipažino rūkantys, kai vairuoja. Akivaizdu, kad šis žalingas įprotis ne tik kenkia sveikatai, bet ir trukdo vairuoti – avarinė situacija nukritus cigaretei automobilyje beveik garantuota.

Ekspertai pastebi, kad registruodami įvykius vairuotojai retai prisipažįsta, jog avarijos priežastis buvo mobilusis telefonas, puodelis kavos ar rūkymas. „Kaip dažniausi eismo įvykio sukėlėjai įvardijamas slidus kelias, bandymas išvengti susidūrimo su gyvūnu, nesuveikęs parkavimo daviklis, blogai pastatyta transporto priemonė ar netinkamai pažymėtas stulpelis. Tačiau sutiksite, kad net jei kelias ir buvo slidus ar kitas automobilis buvo netinkamai pastatytas, jei rankose laikėte mobilųjį telefoną ar puodelį karštos kavos, didelė tikimybė, kad avarijos buvo galima išvengti“, – apibendrina Andrius Daukševičius, draudimo bendrovės „If“ vyriausiasis žalų ekspertas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, kuri visoje šalyje apklausė 1016 respondentų.