Iš 459 protrūkių, 410 (89,3 proc.) buvo šeiminiai, o 49 (10,7 proc.) – išplitę. Išplitę protrūkiai dažniausiai buvo siejami su vaikų ugdymo įstaigomis (39 protrūkiai), maisto tvarkymo subjektų veikla (5 protrūkiai).

Protrūkiai buvo registruojami visose šalies administracinėse teritorijose, tačiau daugiausia pranešimų gauta iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos NVSC departamentų. Daugiau – miestuose (71 proc. visų protrūkių) nei kaimuose (29 proc.). Daugiausiai protrūkių kilo kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Vyravo negausūs su 2–3 susirgimais protrūkiai. Jie sudarė net 92,5 proc. visų protrūkių. 2019 m. didžiausiame protrūkis su 39 ligoniais buvo užregistruotas vaikų ugdymo įstaigoje, kuris išplito per užterštą maistą, nesilaikant tinkamos higienos.

Dažniausia protrūkių priežastimi 2019 m. buvo rotavirusai, noravirusai ir salmonelės, tačiau daugiau nei pusėje protrūkių sukėlėjo nustatyti nepavyko. Pagrindiniai protrūkių perdavimo veiksniai buvo higienos stoka (užterštos rankos, aplinka, maisto gaminimo įrankiai), maistas (vištiena ir jos produktai, kiaušiniai ir jų produktai).

Bakterijų, virusų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc. šių ligų naštos tenka vaikams iki 5 metų. Maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai.

ULAC medikai primena, kad užsikrėtimo riziką ligas sukeliančiais mikroorganizmais mažina:

– Tinkamas rankų plovimas gali dukart sumažinti apsinuodijimo maistu atvejų skaičių ir žymiai sumažinti sergamumą kitomis infekcijomis.

– Švara. Visus virtuvės paviršius, pjaustymo lenteles, įrankius plauti karštu vandeniu su indų plovikliais. Dažnai keisti virtuvinius rankšluosčius,  šluostes, kempinėles,  plauti +60 laipsnių temperatūroje ar mirkyti buityje naudojamuose balikliuose.

– Atskyrimas žalių produktų nuo paruošto vartojimui maisto.  Labai svarbu nenaudoti tų pačių lentelių, peilių žalios mėsos tvarkymui ir termiškai apdoroto maisto tvarkymui. Nedėti išplauto maisto atgal į originalią pakuotę, naudoti švarų maisto laikymo konteinerį. Nedėti kito maisto į lėkštes, kuriose prieš tai buvo žalias gyvūninis maistas.

– Tinkamas maisto apdorojimas karščiu. Maistas yra saugus tuomet, kai gaminio viduje pasiekiama reikiama temperatūra, kuri sunaikina patogenines bakterijas. Geriausia naudoti maisto termometrą matuojant temperatūrą gaminio viduje.

– Maisto atvėsinimas, šaldymas. Nelaikyti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., vasarą – 1 valandą. Neatitirpinti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Atitirpinamas maistas turi būti laikomas šaldytuve arba greitai atitirpinti mikrobangų krosnelėje. Marinuojamas maistas taip pat turi būti laikomas šaldytuve. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Visi tinklaraštininkių patiekalai ruošti „Maximose“ renkantis maisto prekes su geltonomis etiketėmis – taigi iš prekybos tinklo strateginės kampanijos „Mažos kainos garantija“ sąrašo. Jame – daugiau nei 2 tūkst. populiarių, pirkėjų mėgstamų prekių, kurių kainos tikrinamos kituose didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose ir mažinamos „Maximose“, jeigu randama pigiau. Šia kampanija norima atkreipti žmonių dėmesį į prekes itin geromis, mažomis kainomis ir padėti jiems sutaupyti.

Nida Degutienė vakarienei siūlo šventinį lašišos kepsnį

„Aš esu kilusi iš šeimos, kurioje visada buvo skaičiuojami resursai, kur lėšų paskirstymas buvo itin kruopščiai planuojamas ir kontroliuojamas. Iki šiol pirkdama produktus visuomet žvilgteliu į kainą. Nežinau žmonių, kuriems maisto kaina nebūtų svarbi. Bet skanu tikrai nebūtinai reiškia brangu!“, – sako Nida Degutienė, populiaraus tinklaraščio „Nidos receptai“ autorė.

Receptas, kurį N. Degutienė pagamino Pasaulinei maisto dienai – traški lašiša, iškepta ant kreminio perlinio kuskuso pakloto. Tai „vieno puodo“ valgis, pagaminamas vos per pusvalandį. Šventinio patiekalo porcija išeis apie 4,5 euro vienam valgytojui, gaminant 4 porcijas iškart ir renkantis maisto produktus „Maximose“, pažymėtus geltonomis „Mažos kainos garantija“ etiketėmis.

4 porcijoms reikės (keturioms, nes tai „vieno puodo“ patiekalas):

– 2 šaukštų aliejaus

– 4 česnako skiltelių, supjaustytų riekelėmis

– 1 nedidelio poro, supjaustyto gabalėliais (tik balta ir šviesiai žalia dalis)

– Druskos, pipirų

– 1 stiklinės (180 g) perlinio kuskuso (arba dar vadinamo Izraelio kuskusu)

– 200 g grietinės (30 % riebumo)

– 1 ir 1/2 stiklinės (375 ml) verdančio vandens

– 1 šaukšto garstyčių

– 1 šaukšto nutarkuotos citrinos žievelės

– 4 gabalėlių po 180 g šviežios lašišos filė su oda

 Patiekimui: tarkuoto kietojo sūrio (naudojau „Džiugą“), baziliko lapelių

Įkaitinkite orkaitę iki 2200 C. Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir trumpai apkepinkite česnako skilteles (tik kol jos švelniai apskrus ir suminkštės). Kiaurašaukščiu išgriebkite iš aliejaus ir padėkite į šoną. Į likusį aliejų suberkite pjaustytus porus. Pabarstykite druska, pipirais, ir pakepinkite ant vidutinės ugnies minutę kitą, kol porai suminkštės, vis pamaišydami. Suberkite perlinį kuskusą, sudėkite grietinę, garstyčias, supilkite vandenį, ir viską išmaišykite. Leiskite skysčiui užvirti. Tada supilkite visą keptuvės turinį į kepimo skardelę, ją uždenkite folija, ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 12 minučių.

Išimkite skardelę iš orkaitės, nuimkite foliją, ir ant kuskuso išdėliokite lašišos kepsnelius, odele į viršų. Pašaukite skardelę (niekuo neuždengtą) atgal į orkaitę, ir kepkite viską dar apie 10 minučių, arba kol lašišos odelė bus traški, o žuvis lengvai iškepusi (nekepkite pernelyg ilgai, antraip lašiša taps sausa). Patiekiant pabarstykite apkepintais česnakais, tarkuotu sūriu ir bazilikais.

„Ant medinės lentelės“ autorės „perliukas“ – silkės salotos

Sparčiai populiarėjančio maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė Pasaulinės maisto dienos proga pasiūlė visos dienos meniu – tris pagrindinius patiekalus ir du užkandžius. Bendra visų patiekalų kaina gaminant po vieną porciją, renkantis „Mažos kainos garantija“ produktus, apie 4,8 euro.

„Dažniausiai valgau penkis kartus per dieną. Tris pagrindinius patiekalus ir du užkandžius. Toks režimas man priimtiniausias – organizmas jaučiasi geriausiai, t. y. nesusiduriu su nepageidaujamu tinguliu ir diskomfortu persivalgius, taip pat netampu pikta ir įsitempusi, nes peralkau. Penki valgymai per dieną tikrai nereiškia, kad visą dieną nieko nedarau, tik stoviu prie puodų. Tai, kiek laiko praleisime skirdami savo mitybai, tik įpročių ir planavimo reikalas“, – sako netrukus savo receptų knygą išleisianti K. Pišniukaitė.

Šventinės dienos vakarienei ji pasiūlė gan neįprastas salotas, kurių porcija atsieis apie 1,4 euro. Visus dienos patiekalus galima rasti tinklaraštyje „Ant medinės lentelės“.

1 porcijai reikės:

– 1 vidutinio dydžio bulvės

– Šlakelio alyvuogių aliejaus

– Salotų vazonėlyje (maždaug 6 lapų)

– 1 mažo svogūno

– 1 marinuoto agurko

– 100 g silkės

– 2 v. š. natūralaus jogurto

– Saujelės šviežių krapų

– 1 skiltelės česnako

– Druskos, pipirų

Bulves švariai nuplauname, supjaustome griežinėliais, sumaišome su aliejumi ir žiupsneliu druskos. Kepame 2000 C orkaitėje pusvalandį. Paruošiame padažą: indelyje sumaišome jogurtą, smulkintus krapus ir česnaką, beriame druskos ir pipirų. Į lėkštę dedame nuplautus ir nusausintus salotų lapus, svogūno ir agurko griežinėlius, keptų bulvių griežinėlius, silkę, padažą ir šviežių krapų.

„Cukrinis avinėlis“ šventei per 30 min. paruošė vištieną citrininiame padaže

Dvejų metų dukrytę Adelę auginanti Berta Garuckė yra tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė. Pasaulinės maisto dienos proga ji pasidalino trimis vakarienės idėjomis, kurioms prireiks vos 30 minučių.

„Šeimos vakarienė – reikalas rimtas! Svarbu, kad būtų ne tik maistinga, skani, greitai ir lengvai paruošiama, bet ir įtiktų visos šeimos narių norams. O visi, turintys vaikų, žino, kaip tai kartais yra nelengva... Ruošdami apskaičiavome ir porcijų kainas, kad įtikintumėme, jog namuose gaminti verta – skanus maistas, net ir keli jo patiekalai skirtingiems šeimos nariams, tikrai nekainuoja daug“, – sako B. Garuckė.

Vienas jos siūlomų vakarienės patiekalų – vištiena citrininiame grietinėlės padaže, kurio porcijos kaina, perkant maisto produktus iš „Mažos kainos garantija“ sąrašo, išeina apie 1,5 euro. O visi trys „Cukrinio avinėlio“ receptai – tinklaraštyje.

3 porcijoms (visai šeimai) reikės:

– 450 g vištienos filė

– Žiupsnio turimų vištienos prieskonių

– Gabalėlio sviesto

– 1 citrinos

– 200 ml grietinėlės

– Žiupsnio druskos, juodųjų pipirų

Vištienos filė supjaustykite šiek tiek mažesniais gabalėliais, pagardinkite prieskoniais. Paruoštą vištieną iš abiejų pusių apkepkite gabalėlyje sviesto. Iš pusės citrinų išspauskite sultis, jas sumaišykite su grietinėle (jei norisi daugiau skonio, galite dar įdėti ir šiek tiek sultinio). Pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Paruoštą padažą užpilkite ant keptos vištienos ir dar kelias minutes patroškinkite. Patiekite su ryžiais arba makaronais. Pagardinkite šviežiomis petražolėmis ar bazilikais, likusios citrinos griežinėliais.

Skaičiuojama, kad trys iš keturių ypač skurdžiai gyvenančių žmonių priklauso nuo žemės ūkio ar kitos su žemės ūkiu susijusios veiklos. Šie žmonės dėl maisto stygiaus neretai priversti palikti namus, migruoti savo šalyje arba vykti į aplinkines valstybes.

Jungtinių Tautų teigimu, daug migrantų vyksta į besivystančias šalis, kurių ištekliai ir taip menki,  taip sukuriama įtampa jose.

Organizacija akcentuoja, kad norint išspręsti šias problemas, daugiau dėmesio reikia skirti kaimo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, todėl šiųmetė Pasaulio maisto dienos tema – „Pakeiskime migracijos srautų ateitį, investuokime į maisto saugą ir kaimo plėtrą“.

Tuo metu Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva pati apsirūpina aukštos kokybės maistu, taip pat eksportuoja lietuviškus maisto produktus į daugiau nei 140 šalių. Pagal grūdų eksportą Lietuva užima 5 vietą Europos Sąjungoje.

Lietuviški pieno produktai – daugiau nei 60 proc. pagamintų produktų vežami į daugiau nei 80 pasaulio šalių. Lietuvoje apsirūpinimas dauguma maisto produktų yra didesnis negu suvartojimas. 2016 metais apsirūpinimas grūdais, jautiena ir veršiena buvo beveik 3 kartus didesnis nei suvartojimas vidaus rinkoje.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.57 val., leidžiasi 18.22 val. Dienos ilgumas 10.25 val.

Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 7.50 val. , teka 18.55 val.

Vardadieniai:

Ambraziejus, Aurelija, Dovaldė, Gailius, Greta, Jadvyga, Margarita

Datos:

Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Pasaulinė maisto diena

Boso diena

1907 — Vilniuje pasirodė pirmasis laikraščio „Viltis“ numeris, redaguojamas Antano Smetonos.

1992 — Į Lietuvą atvyko Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas su žmona karaliene Silvia ir delegacija.

2006 — į Vilnių atvyko Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elžbieta II) ir jos vyras Edinburgo hercogas Philip (Filipas).

Spalio 16-oji pasaulio istorijoje:

1758 — gimė JAV leksikografas Noah Webster (Nojus Vebsteris), kurio vardu pavadintas 1828 metais išleistas anglų kalbos žodynas.

1793 — karaliaus Liudviko XVI žmona — Prancūzijos karalienė Marie Antoinette (Marija Antuanetė) — giljotinuota už valstybės išdavystę.

1846 — dantistas William Morton (Viljamas Mortonas) pirmą kartą pademonstravo nuskausminančių vaistų — eterio — efektyvumą, pacientui atliekant žandikaulio operaciją.

1854 — gimė airių rašytojas Oscar Wilde (Oskaras Vaildas). Mirė 1900 m.

1888 — gimė JAV dramaturgas Eugene Gladstone O'Neill (Judžinas Gledstounas O'Nilas) — pirmasis amerikietis, gavęs Nobelio literatūros premiją (1936 m.).

1916 — Brukline pradėjo veiklą pirmoji JAV gimimų kontrolės klinika.

1927 — gimė vienas garsiausių vokiečių rašytojų Guenter Grass (Giunteris Grasas).

1946 — mirties bausmė — Niurnbergo nuosprendis — įvykdyta 10 pagrindinių nacių karo nusikaltėlių, tarp jų UR ministrui Joachim von Ribbentrop (Joachimui fon Ribentropui) ir feldmaršalui Wilhelm Keitel (Vilhelmui Kiteliui).

1964 — Kinija išbandė pirmąją branduolinę bombą.

1978 — Lenkijos kardinolas Karol Wojtyla (Karolis Voityla) išrinktas Romos popiežiumi Jonu Pauliumi II. Jis buvo pirmasis popiežius ne italas per 456 metus.

1993 — Londono gatvėse 15 000 antirasizmo demonstrantų sukėlė riaušes.

1994 — rinkimus Vokietijoje laimėjo kanclerio Helmut Kohl (Helmuto Kolio) vyriausybė.

1995 — beveik kiekvienas rinkėjas Irake Saddam Hussein (Sadamui Huseinui) suteikė įgaliojimus valdyti šalį dar septynerius metus.

1996 — spūsties metu prieš pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes perpildytame Gvatemalos stadione žuvo 78 asmenys; daugiau nei 100 sirgalių buvo sužeista.

1998 — mirė amerikiečių mokslininkas, vienas iš interneto kūrėjų Jonathan Postel (Džonatanas Postelis). Gimė 1943 m.

2010 — mirė matematikas Benoit Mandelbrot (Benua Mandelbrotas), kuris tyrinėjo naują geometrinių darinių — fraktalų — grupę. Jo išplėtota fraktalinė geometrija naudojama tokiems gamtos reiškiniams kaip debesys ar pakrantės linija, matuoti.

2011 — Vokietijos Taikos premija paskirta tarptautiniu mastu pripažintam alžyriečių rašytojui Boualem Sansal (Bvalemui Sansalui).

Spalio 16-oji šou pasaulyje:

1956 — įvyko pirmojo Elvis Presley (Elvio Preslio) filmo „Love Me Tender“ premjera.

1962 — gimė amerikiečių grupės „Red Hot Chili Peppers“ narys Flea.

1969 — gimė Wendy Wilson (Vendi Vilson) iš merginų grupės „Wilson Phillips“.

1992 — Niujorke koncerto, skirto pagerbti Bob Dylan (Bobą Dylaną), metu scenoje buvo nušvilptas airių dainininkės Sinead O'Connor (Šineid Okonor) pasirodymas

Ly).

1998 — reperis Puff Daddy (Paf Dedy) pirmą kartą koncertavo Didžiojoje Britanijoje.

Kasmet spalio 16 dieną minima Pasaulinė maisto diena. Įvairiose šalyse šią dieną visuomenei primenama, kad šalia gyvena skurstantys ir badaujantys žmonės, kuriems galima padėti. 

Europos Komisija pabrėžia, kad kur kas daugiau alkstančiųjų sulauktų pagalbos jeigu sumažėtų išmetamo maisto kiekiai. Kasmet Europos Sąjungoje (ES) išvaistoma apie 90 milijonų tonų maisto atliekų. Per metus vidutiniškai europietis išmeta 180 kg maisto, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų yra priklausomi nuo maisto labdaros.

Apskaičiuota, kad jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto kiekiai padidės 40 proc.

Europos Komisijos nuomone, kovojant su išmetamu maistu, bene daugiausiai naudos duotų tinkamumo vartoti termino ženklinimo reikalavimų sušvelninimas. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, net apie 15 proc. maisto atliekų susidaro todėl, kad vartotojai neteisingai supranta etiketėse nurodytus tinkamumo vartoti terminus. Dažnai pasibaigus „Geriausias iki“ terminui, produktai išmetami, nors dar keletą dienų juos drąsiai galima vartoti.

Šiuo metu galiojančiame reglamente yra nurodytas sąrašas maisto produktų, kurių etiketėse nereikia pažymėti tinkamumo vartoti termino. Tai nelupti, nesmulkinti švieži vaisiai ir daržovės, vynas ir kiti gėrimai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. arba didesnė, taip pat kepiniai, kurie  paprastai suvartojami per 24 val. nuo pagaminimo, ir kt.

Europos Komisija siūlo išplėsti šį sąrašą ir nereikalauti žymėti tinkamumo vartoti termino tam tikriems ilgai galiojantiems maisto produktams. Pavyzdžiui, tiems, kurių terminas – ilgesnis kaip du metai.

Lietuvoje taip pat galioja tvarka, kuri suteikia galimybę tam tikrus produktus pasibaigus jų galiojimo terminui perduoti labdarai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2002 m. išleido įsakymą, kuriame išvardinti tokie gaminiai.  Tai kava, arbata, prieskoniai, miltai, kruopos, duonos gaminiai, pyragai, makaronai, konditerijos gaminiai be įdaro, kakava, šokoladas, cukrus, džiovinti vaisiai, aliejai, koncentruoti kisieliai, gaivieji gėrimai, kieti ir pusiau kieti fermentiniai sūriai, padažai, konservuotos daržovės stiklinėje taroje.

Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vienerius metus bendradarbiauja su „Maisto banku“ ir kitomis labdaros organizacijomis, perduodama dar tinkamus maisto produktus labdarai.