Po atidarymo ceremonijos, kurioje dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos rinktinė visiškai atnaujintame Maskvos Lužnikų stadione, talpinančiame 80 tūkst. žiūrovų, susigrums su Saudo Arabijos komanda.

Brazilija čempionės titulą yra laimėjusi rekordinius penkis kartus, o titulą šiemet ginsianti Vokietija pasaulio čempionatą yra laimėjusi keturis kartus ir viliasi po šiemetinio finalo liepos 15 dieną Lužnikuose susilyginti su brazilais.

Rengiantis čempionatui romantikos buvo nedaug, nes nuodugniai buvo narstomos Rusijos problemos, nuo rasizmo ir chuliganizmo iki užsienio politikos, labai prieštaraujančios Vakarų politikai.

Didžioji Britanija ir kai kurios Rytų Europos valstybės, dar nepamiršusios Maskvos valdymo sovietiniais laikais, bandė organizuoti diplomatinį boikotą dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Anglijoje.

Į čempionatą neatvyks nei britų karališkosios šeimos, nei vyriausybės nariai, bet pastangos dėl platesnio masto boikoto nedavė rezultatų.

Organizatoriai Rusijoje tikisi, kad pirmąsias čempionato rungtynes stebės daugiau kaip 20 valstybių vadovų.

„Norėčiau ypač akcentuoti FIFA ištikimybę principui, kad sportas nepriklauso politikai“, – trečiadienį per Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) susirinkimą Maskvoje sakė Rusijos lyderis V. Putinas.

„Rusija visuomet laikėsi šio požiūrio“, – pridūrė jis.

Širdis ir protas

Rusija svarbiausiam savo renginiui po 1980 metų Maskvos vasaros olimpiados skiria daugiau kaip 11 mlrd. eurų.

Šiais pinigais paremtas ir taip didžiulis V. Putino prestižas Rusijoje, nes daugelis iš 11 miestų, kuruose vyks čempionato rungtynės, pirmą kartą per kelis dešimtmečius sulaukė kosmetinio remonto.

Tokie miestai kaip Saranskas buvo apsnūdę užkampiai griūvančiais pastatais, kol pasaulio čempionato statybininkai į juos atvedė XXI amžių.

Čempionatas taip pat suteikia V. Putinui progą pavaizduoti Rusiją kaip pasaulinę žaidėją, kuri yra priimama ir gerbiama, nors nesutaria su Jungtinėmis Valstijomis.

Rusija čempionatą surengė nepaisydama tarptautinių sankcijų, įvestų po Ukrainos Krymo pusiasalio atplėšimo ir aneksijos 2014 metais.

Maskvos karinė parama Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui Sirijoje ir įtariamas kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai tik dar labiau komplikavo didžiausią nuo Šaltojo karo laikų jos nesantaiką su Vakarais.

V. Putinas viliasi, kad žiūrimiausias renginys planetoje suteiks Rusijai „minkštosios galios“, reikalingos norint užkariauti skeptiškai nusiteikusio pasaulio širdį ir protą.

„Mūsų tikslas – kad visi mūsų svečiai, nuo futbolo žvaigždžių iki paprastų sirgalių, pajustų mūsų liaudies širdingą svetingumą ir geranoriškumą, ... kad jie norėtų vėl čia sugrįžti“, – trečiadienį sakė V. Putinas.

Rasizmas ir riaušės

Rusiją bėdos persekiojo ne tik elitiniame geopolitikos pasaulyje.

Incidentas per 2016 metų Europos čempionatą Prancūzijoje, kai beveik 200 rusų smarkiai sumušė anglų sirgalius, pasirengimą pasaulio čempionatui temdė taip pat kaip ir visi diplomatiniai ginčai.

Rusijos stadionuose daug metų viešpatavo neonacių chuliganai, organizuojantys masines muštynes ir skanduojantys rasistinius įžeidimus žaidėjams.

Su diskriminacija Europos futbole kovojantis tinklas „Fare“ teigė, kad Rusijos futbolo federacija dar labiau komplikuoja padėtį bausdama sureagavusius į rasistinius įžeidinėjimus ir „ignoruodama kaltininkus“.

Saugumo tarnybos uždarė arba užregistravo šimtus chuliganų, kad jie negalėtų gadinti Rusijos įvaizdžio.

Gąsdinimo taktika veikė. Kai kurie futbolo gaujų nariai sakė, kad nenorėdami arešto čempionatui prasidėjus pasitrauks.

Rusija atsisakė išduoti bilietus beveik 500 sirgalių, įtariamų ryšiais su nusikalstamu futbolo pasauliu. Anglija privertė daugiau kaip tūkstantį žinomų chuliganų atiduoti savo pasus.

Svajonių sudėtis

Vis dėl to nuo tos akimirkos, kai prasidės Rusijos ir Saudo Arabijos – silpniausiomis laikomų čempionato komandų – dvikova, dėmesys nukryps į aikštes.

Brazilija į kovos lauką žengs sekmadienį ir žais su Šveicarija. Vokiečių tą pačią dieną laukia pirmosios rungtynės su Meksika.

Pirmąją dramos dozę čempionatas jau gavo: 2010 metų čempionė Ispanija vos dvi dienos prieš penktadienį numatytas rungtynes su Portugalija atleido trenerį Juleną Lopetegui (Chuleną Lopetegį).

Brazilija sulaikiusi kvapą laukė Neymaro (Neimaro) pagijimo po kovo 3 dieną atliktos dešinės pėdos operacijos, bet brangiausias pasaulio žaidėjas per praėjusias dvejas rungtynes pasirodė puikiai ir pelnė įvarčių.

Neaiškesnė padėtis dėl Egipto superpuolėjo Mohamedo Salaho peties, kurį jis susižeidė per klubui „Real Madrid“ pralaimėtas „Liverpool“ Čempionų lygos rungtynes. Vis dėlto M. Salahas šiuo metu vėl treniruojasi.

Argentinos ir puolimo genijaus Lionelio Messi (Lionelio Mesi), turinčio visus titulus išskyrus pasaulio čempiono vardą, pasirengimą supurtė skandalas dėl draugiškų rungtynių su Izraeliu Jeruzalėje atšaukimo.

Tuo tarpu Rusija nerimavo dėl savo komandos pasirodymo prieš pasaulinę milijardų žiūrovų auditoriją.

Čempionato šeimininkė pranoko ankstesnius Rusijos ir Sovietų Sąjungos „rekordus“ pralaimėjusi septynias rungtynes ir nukritusi į 70-ąją pasaulinio sąrašo vietą, tad joks treneris nepatiria tokio spaudimo kaip Stanislavas Čerčesovas.

„Turime priimti visą kritiką ir paversti ją kažkuo, kas pozityvu“, – sakė Rusijos rinktinės treneris.

Islandų klausimas

Viena tokių ekipų, kuri tai, kad gali įveiki bet ką, parodė jau kvalifikacijoje į 2016 metų Europos čempionatą – Islandija. Trečdalį milijono gyventojų turinčią tautą reprezentuojanti komanda kvalifikacijos A grupėje įveikė Turkijos ir Nyderlandų komandas, grupėje finišavo antra bei pirmą kartą pateko į Senojo žemyno pirmenybes.

Pirmąkart į pirmenybes tuomet pateko ir Velso futbolininkai. Tiesa, B grupė, kurioje jie rungtyniavo, nebuvo tokia galinga kaip islandų. Antrąją vietą I grupėje užėmė ir albanai – Europos čempionato debiutantai svečiuose atrankos metu sugebėjo įveikti portugalus.

Tiesa, šioms rinktinėms pačiame čempionate sekėsi skirtingai – kai albanai neperžengė grupės etapo barjero, tai islandai šešioliktfinalyje iš turnyro išmetė anglus ir tik vėliau pralaimėjo čempionato šeimininkams prancūzams. Valai nužengė net iki pusfinalio ir tik ten buvo priversti pripažinti Europos čempionais tapusių portugalų viršenybę.

Vienintelė iš šių komandų į pasaulio čempionatą pateko Islandijos vienuolikė. Tiesa, išaugęs dėmesys ir „juodojo arkliuko“ etiketės priklijavimas komandai gali ir pakenkti. Taip mano ir „Betsafe“ futbolo lažybininkai, kurie islandų galimybes nugalėti grupės varžybose vertina vos 8 proc., kai argentiniečių ir kroatų šansai vertinami atitinkamai beveik 62 proc. ir 27 proc.

Tačiau futbolo sirgaliai mano kitaip. Vienas jų – komikas ir laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius.

„Islandija yra turbūt numeris vienas iš komandų, iš kurių žmonės kažko tikisi, nes jau prieš Europos čempionatą ją įvardijo kaip „juodąjį arkliuką“. Dabar jie ir vėl žaidžia dideliame čempionate. Jei reikėtų rinktis vieną komandą, kuri nustebins, tai rinkčiausi Islandiją. Ji turėtų išeiti iš savo grupės, o tai reiškia, kad į kitą etapą nepateks arba Kroatija, arba Argentina – viena iš futbolo valstybių. Ir tai bus sensacija“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kaip seksis kaimynams?

Daug vilčių futbolo gerbėjai deda ir į Roberto Lewandowskio vedamą Lenkijos nacionalinę ekipą, kurios šansai nugalėti grupės varžybose vertinami 36,4 proc. Kiek geriau H grupėje vertinami Kolumbijos šansai – 40 proc. Tiesa, atsiranda ir skeptikų.

„Lenkijos komanda stipri, bet nemanau, kad ji toli nueis. Jos žaidėjai savo geriausius laikus jau pragyvenę. Jei lygintume komandas, tai mačiau lenkus 1982 metais Ispanijoje – buvo fantastiškas čempionatas, fantastiška komanda ir nemanau, kad jie dar kada turės tokią stiprią ekipą“, – prisiminimais, kai Lenkijos rinktinė tuomet užėmė trečią vietą turnyre, dalinasi futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius.

Kiek prasčiau vertinami kitos Lietuvos kaimynės – Rusijos – šansai nugalėti grupės etape – 35,7 proc. Tačiau tai ne geriausiai vertinami šios A grupės komandos galimybės – tikimybė, kad Urugvajus laimės grupės varžybas – 58 proc.

Kitų grupių nugalėtojai, „Betsafe“ nuomone, itin aiškūs: Ispanija – 66,7 proc., Prancūzija – 78 proc., Vokietija – 72,5 proc., Brazilija – 79,37 proc., Belgija – 52,6 proc.

Iš pastarosios rinktinės, nors ji pastaraisiais dešimtmečiais nėra pasiekusi jokių didesnių pergalių, tikimasi itin daug.

„Iš „juodųjų arkliukų“, jei taip dar galima ją vadinti, išskirčiau Belgijos rinktinę. Norėtųsi, kad ji parodytų visą savo potencialą ir nukeliautų bent iki pusfinalio. Manau, kad tai būtų tos rinktinės galimybių pademonstravimas“, – mano sporto komentatorius Gediminas Reklaitis.

Dar didesnius reikalavimus jai kelia „radistas“ Rolandas Mackevičius: „Duok Dieve, bent jau iki finalo.“

Panašiai mano ir B. Zelkevičius: „Man atrodo, kad savo tikrojo veido neparodo belgai. Jie turi labai stiprią komandą, bet kažko trūksta, nors kokie žaidžia ten žaidėjai...“

Nors nėra priskiriami prie favoritų, nustebinti gali ir fenomenalų sezoną žaidžiančio Mohamedo Salah į priekį vedami egiptiečiai (15,4 proc.). Taip pat nereikėtų pamiršti ir to, kad švedai (13,3 proc.) užkirto kelią į čempionatą prasimušti italams, ar to, kad Kosta Rika (4 proc.) prieš ketverius metus pasiekė ketvirtfinalį ir tik ten po baudinių serijos pralaimėjo Nyderlandams.

Anot B. Zelkevičiaus, kur kas aiškiau bus, kai jau prasidės pats turnyras.

„Čempionato metu gali atsirasti daug naujų komandų, naujų lyderių. Pamatysime labai greitai, išaiškės komandos, mat jei ji gerai sužaidžia, tai iškart įgauna pasitikėjimą, nes juk tai pats svarbiausias renginys pasaulyje.“

Tai buvo pirmasis jų susitikimas po vicepremjero Vitalijaus Mutko pasitraukimo iš planetos pirmenybių organizacinio komiteto vadovo pareigų gruodžio pabaigoje dėl Rusijos sportą krečiančio dopingo skandalo. V. Mutko ėjo sporto ministro pareigas 2014 metais, kai vyko Sočio žiemos olimpinės žaidynės, ir įtariamas sistemingo draudžiamų preparatų vartojimo skatinimu tarp pajėgiausių Rusijos sportininkų.

Pasaulio futbolo čempionatas vyks birželio 14 - liepos 15 dienomis 11-oje Rusijos miestų. Pirmenybių biudžetą sudaro apie 11 milijardų JAV dolerių.

Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusija yra finalinėje pasiruošimo čempionatui stadijoje ir pasirengimo darbai tęsiami toliau.

Pasaulio futbolo bendruomenė, FIFA turėtų boikotuoti 2018-aisias Rusijoje vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą: Ukrainoje kariaujanti Rusija joje įvykusį čempionatą traktuotų kaip savo idėjinę pergalę, parodytų, kad nesutarimai su Vakarais dėl Ukrainos yra nereikšmingi. Taip LRT.lt sako filosofas Leonidas Donskis. Savo ruožtu sporto žurnalistas Modestas Krukauskas pažymi, kad boikotas greičiausiai neįvyks, o „FIFA yra didelė uždara akcinė bendrovė, kuri renkasi pinigus, ne moralines vertybes“.

Rusijai minint Krymo aneksijos metines, kariaujant Ukrainoje, FIFA (Tarptautinė futbolo federacijų asociacija) nesvarsto galimybės nerengti aukščiausio lygio sporto renginio šioje šalyje.

„Kaip pagrindinė pasaulio futbolo organizacija, FIFA atsakingai vykdo savo funkcijas ir remia taikią demokratinę diskusiją. FIFA smerkia bet kokias smurto formas ir toliau savo turnyrus naudos dialogo, taikos ir supratimo tarp tautų skatinimui.

Istorija parodė, kad iki šiol sporto renginių boikotai ar izoliacijos, konfrontacijos politika nebuvo veiksmingiausi problemų sprendimo būdai. „Šeimininkavimas“ FIFA pasaulio futbolo čempionate su visu dėmesiu, kurį jis pritraukia, gali būti galingas dialogo tarp žmonių ir vyriausybių katalizatorius, padedantis atnešti teigiamų socialinių pokyčių. FIFA Pasaulio futbolo čempionatas sąžiningo žaidimo dvasia ir pagarba sujungia komandas ir tautas iš viso pasaulio, nuo kvalifikacinių atrankos rungtynių iki finalinės kovos“, – laiške portalui LRT.lt rašo FIFA atstovai.

Asociacija yra įsitikinusi, kad per futbolą, konkrečiai FIFA pasaulio futbolo čempionatą ir tarptautinį dėmesį jam, galima pasiekti teigiamų permainų pasaulyje. „Tačiau futbolas negali būti laikomas visų problemų, visų pirma susijusių su pasaulio politika, sprendimu. Jau matėme, kad FIFA pasaulio futbolo čempionatas gali būti gėrio jėga, FIFA tikisi, kad taip nutiks ir 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionate Rusijoje“, – teigia asociacijos atstovai.

Pinigai ir žemi etikos standartai ima viršų

1980-aisiais Vakarai ryžosi boikotuoti Maskvoje vykusias olimpines žaidynes po to, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė pradėjo karą Afganistane. Tuomet Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados, Norvegijos, Vakarų Vokietijos, Turkijos, Izraelio ir dar 23 kitų šalių delegacijos į Maskvą neatvyko.

Tačiau visi LRT.lt kalbinti pašnekovai smarkiai abejoja FIFA pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikotu. Vienintelė apie boikotą prabilusi šalis, kaip pastebi sporto komentatorius, žurnalistas Nerijus Kesminas, buvo Didžioji Britanija.

„Jei susivienytų didžiosios Europos ir Pietų Amerikos nacionalinės federacijos, tai tarsi ir būtų įmanoma, bet kol kas, kiek man teko girdėti, apie tai kalba tik britai. Iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, tokia tikimybė yra labai nedidelė. Viskas priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai pasaulyje. Bet kol kas, manau, bus kaip su Ukraina – visi daug kalba ir mažai daro“, – teigia N. Kesminas.

Sporto žurnalistas Modestas Krukauskas pažymi, kad situacija daugeliu atžvilgių skiriasi nuo Maskvos olimpiados: FIFA yra visuomeninė, o ne vyriausybinė organizacija, tas sprendimus gali keisti tik ji pati.

„Mano galva, tai, kad čempionatas būtų boikotuojamas, yra nerealu. Tik pasaulinis konfliktas gali pristabdyti šį reikalą.

FIFA yra per daug nupirktų žmonių. Be to, reikia pastebėti, kad 2020-ųjų Europos futbolo čempionatas vyks ir Sankt Peterburge, o šis klausimas buvo sprendžiamas tada, kai jau buvo įvykdyta Krymo okupacija. Taigi UEFA (Europos futbolo federacijų asociacija)  irgi spjovė į tai. Čia yra biznio reikalai, FIFA yra didelė uždara akcinė bendrovė, kuri renkasi pinigus, o ne moralines vertybes“, – sako M. Krukauskas.

Jam antrina ir N. Kesminas, pastebėdamas, kad šis čempionatas, kaip ir 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionatas Katare „yra nupirktas, už pinigus perkant balsus“.

Savo ruožtu filosofas L. Donskis teigia, kad klystame manydami, jog organizacijos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina demokratinių pasaulio valstybių atstovai, savaime laikosi aukštų politinės etikos standartų.

„Rusijos veiksmai aiškiai kertasi su bet kokia Olimpinės chartijos dvasia. Neabejoju, kad stiprės šalių nepasitenkinimas, bet ar to pakaks, kad Rusijoje neįvyktų futbolo čempionatas ir kad bent jau svarbiausios šalys boikotuotų, sunku pasakyti. Tokių šansų yra, bet negalima painioti vakarietiškų valstybių parlamentų bei institucijų su tarptautinėmis sporto organizacijomis, kuriose dažnai šeimininkauja labai žemų etikos standartų žmonės. Bijau, kad FIFA sprendimai mus gali nuvilti“, – apgailestauja L. Donskis.

Čempionate bet kuriuo atveju laimės Rusija

Rusijos futbolo rinktinei nė nereikėtų laimėti Pasaulio futbolo čempionato tam, kad galėtų sau prisikirti pergalę. Jei šis sporto renginys įvyks Rusijoje, tai, pasak L. Donskio, bus jos politinis ir propagandinis laimėjimas.

„Manau, kad čempionatą Rusijoje boikotuoti reikėtų. Logika, kuri teigia, kad negalima painioti sporto ir politikos, iš tiesų politizuoja sportą. Jei čempionatas Rusijoje įvyktų, ši neabejotinai tai traktuotų kaip savo idėjinę pergalę, parodytų, kad nesutarimai su Vakarais dėl Ukrainos yra smulkūs, Rusijoje gali vykti didieji pasaulio sporto forumai.  Mano manymu, tai būtų didžiulė propagandinė ir politinė Kremliaus pergalė“, – tikina pašnekovas.

Politologas Laurynas Kasčiūnas taip pat pritaria, kad „būtų gerai ir labai sveika, jei čempionatas Rusijoje būtų boikotuojamas“. Tačiau, pasak politologo, Rusijos žiniasklaida tokį boikotą paverstų dar viena antivakarietiška isterija, esą Vakarai susivienijo prieš Rusiją, atėmė iš rusų šventę.

L. Donskio manymu, Vakarai patys nenukentėjo arba nukentėjo per mažai, kad atimtų propagandinę ir politinę Kremliaus pergalę: „Vienintelis dalykas, kuris byloja, kad Vakarai nudegė nagus nuo putinizmo – numuštas Malaizijos lėktuvas su olandų keleiviais. Jei kas nors įvyktų Europos Sąjungos, NATO viduje, tada reakcija būtų kitokia. O šiandieną reakcija yra tokia todėl, kad Ukraina nėra Vakarai. Vakarai nėra nukentėję, visa tai jiems yra nemaloni, tačiau tolima abstrakcija.“

„Nepainiokime sporto su politika“ pasakėlė

M. Krukausko teigimu, „nepainiokime sporto su politika“ dainelė tėra eilinis pasiteisinimas. „Kai man pasako – skirkite politiką nuo sporto, visada atsakau – „atskirkite vandenyne upių, lietaus ir paties vandenyno vandenį, tada mes galėsime kalbėtis“, – kalba M. Krukauskas.

Savo ruožtu L. Donskis pažymi, kad kalbos „nepainiokime sporto ir politikos“ rodo, kad politika dominuoja sporte.

„Klausimas tik – kokio lygio politika ir kokio požiūrio į  žmogaus teises bei taiką standarto besilaikantys žmonės vyrauja sporto organizacijose. Sporto santykis su politika priklauso nuo to, ar sporto organizacijose dominuoja besieliai technokratai, kuriems svarbūs tik pinigai, ar jose kažkokį vaidmenį vaidina žmonės, išpažįstantys demokratines pasaulio taisykles“, – pažymi L. Donskis.

Pasak filosofo, pasaulis neturėtų kartoti praeityje padarytų klaidų. L. Donskio teigimu, neboikotuoti 1936-ųjų olimpiados Berlyne, nacių Vokietijoje, neabejotinai buvo didžiulė klaida.

„1980-ųjų olimpiada Maskvoje buvo truputėlį kitas atvejis. Ją dalis valstybių boikotavo. Žinoma, Maskva paskui atsirevanšavo ir su savo satelitais nedalyvavo 1984-ųjų Los Andželo vasaros olimpinėse žaidynėse.

Tačiau tai nekeičia reikalo esmės: į šalį, kuri pradėjo karą, buvo nuspręsta nevažiuoti. Mano manymu, jei Rusija neužbaigs savo karo Ukrainoje ir artimiausiu metu nepasitrauks, nereikėtų net svarstyti pasaulio futbolo čempionato rengimo joje. Tačiau jei jis ten įvyks, prisipažinsiu, man būtų be galo liūdna, ir nors esu didelis futbolo mylėtojas, ko gero, man tektų net nežiūrėti to čempionato“, – sako L. Donskis.