Aplenkėme ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir tokias šalis kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar net Jungtinės Amerikos Valstijos. JT ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip šalis, padariusi vieną didžiausių progresų laimės link. Visgi, vienas siurprizas šiemet buvo – JT ataskaitoje atsiradęs laimės indeksas tarp skirtingų amžiaus grupių.

Viena grupė išsiskiria

Šiemet, kitaip nei anksčiau, JT skelbiamoje ataskaitoje galima matyti ne tik bendrą laimės indeksą šalyje, bet ir jo reikšmes tarp skirtingų amžiaus grupių – jaunimo (gyventojų iki 30 metų), vyresnio amžiaus (kuriems virš 60 metų) ir tų gyventojų, kurie patenka tarp šių dviejų grupių.

Šalys ir amžiaus grupės yra reitinguojamos pagal pačių gyventojų gyvenimo vertinimus, atsižvelgiant į šešis komponentus – ekonomiką, socialinę paramą ir sanglaudą, sveiko gyvenimo metus, pasirinkimo laisvę, dosnumą ir korupcijos lygį.

Nors visose amžiaus grupėse yra pastebimas progresas laimės link, viena grupė išsiskyrė ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Tai – jauni Lietuvos gyventojai. Pagal jų pateiktus laimės vertinimus, jie yra laimingiausi visame pasaulyje. Palyginti vyresnio amžiaus gyventojai pagal laimės lygį ataskaitoje užima tik 44-ą vietą. Tai rodo, kad progresą laimės link šalyje labiausiai lėmė augusi jaunimo laimė.

Iš kur ta laimė?

Kyla natūralus klausimas, kaip taip gali būti, kad jauni gyventojai Lietuvoje jaučiasi tokie laimingi? Tiesa, apskritai yra pastebima tendencija, kad jauni žmonės yra linkę būti kiek laimingesni nei vyresni. Visgi, tai tikrai nėra taisyklė. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vyresnio amžiaus asmenys nurodo esantys laimingesni nei jaunimas. Išvystyta socialinė apsauga, orų gyvenimą užtikrinančios pensijos ir turimos santaupos dažnai reiškia mažesnius rūpesčius ir didesnes galimybes nei dar tik savo karjerą pradėjusiems ir dažnai skolų prispaustiems jauniems gyventojams. Pastarieji Skandinavijos šalyse įvardijami kaip esantys mažiausiai laimingi.

Lietuvos jaunimo laimei paaiškinti galima atrasti ne vieną argumentą. Nepaisant mūsų polinkio dažnai kritikuoti švietimo sistemą, jaunimas mūsų šalyje turi geras galimybes siekti nemokamo aukštojo išsilavinimo, neprisiimant didelių finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, JAV apie pusė visų bakalauro laipsnį įgijusių studentų turi ir daugiau nei 25 tūkst. eurų siekiančią studijų paskolą.

Kita priežastis – mažesnė konkurencija, norint gauti norimą išsilavinimą. Pavyzdžiui, didelėje dalyje Azijos šalių, taip pat ir Šiaurės Amerikoje, konkurencija gauti ne tik nemokamą aukštąjį išsilavinimą, bet ir apskritai įstoti į universitetą, yra gerokai didesnė. Tai lemia ne tik didelį stresą, bet ir galimą nusivylimą, jeigu norimų tikslų pasiekti nepavyksta.

Atrodo, laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.

Jauni Lietuvos gyventojai turi geresnes galimybes įsigyti būstą nei Skandinavijos ar Vakarų Europos jaunimas. Nepaisant to, kad būstas pastaraisiais metais Lietuvoje brango, atlyginimų augimas buvo spartesnis. Negana to, 36 proc. jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra didesni už vidutinį šalies atlyginimą. Palyginti 40–59 metų grupėje tokių žmonių yra 35 proc. Taigi jaunų žmonių uždirbamas atlygis yra beveik toks pat, kaip ir 20 metų darbo rinkoje praleidusių darbuotojų. Šioje vietoje jauniems gyventojams gelbsti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos išmanymas, dažnai ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis.

Vyresni gyventojai yra dažniau nusivylę ne tik dėl pajamų stokos, bet ir dėl vis dar gana trumpos sveiko gyvenimo trukmės. Vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia maždaug 55 metus, moterų – beveik 60 metų. Palyginti Švedijoje tiek moterų, tiek vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia beveik 70 metų.

Pinigais nepamatuosi

Jaunimo pavyzdys tik dar kartą primena, kad turėjimas daugiau pinigų ne visada suteiks taip trokštamą laimės jausmą. Ir nors daugiau nei trečdalis jaunų gyventojų uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, jie dar tik pradeda karjeros kelią, turi sukaupę itin mažai santaupų.

Taigi ne ką mažiau svarbiais aspektais, nulemiančiais laimės lygį, išlieka gyventojų socialinė parama ir sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais ir institucijomis. Visada šalia yra tų, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui.

Taip pat svarbu, kad gyventojams būtų suteikiama daug laisvių ir galimybių priimti asmeninius sprendimus, būtų fiksuojama kuo mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas ir korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei.

Atrodo, laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.

Net gegužės 1-oji minėtinų dienų sąrašu (kai entuziastai mini ar švenčia Gegutės, Lietuvos aviacijos ar Tarptautinę darbo dieną) neprilygsta kovo 21-ajai, kuri, be kita ko, dar svarbi Klaipėdai bei Marijampolei.

Tądien, lygiai prieš 85 metus, hitlerininkai aneksavo Klaipėdą (čia mums turbūt nėra ko švęsti), reicho aukštiesiems valdininkams neslepiant susierzinimo, kad „demokratijos nesuprato gyvybinių Vokietijos interesų“.

O štai prieš 35 metus (proga verta paminėjimo) Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas. Daugiau nei 40 metų šis žavus Suvalkijos miestas buvo vadinamas fanatiško bolševiko vardu, kurį patį sutraiškė stalinistinė represinė mašina, jo sutuoktinę už „trockistinę veiklą“ sušaudė, o trys jų mažamečiai vaikai pateko į „liaudies priešų“ atžaloms skirtą prieglaudą.

Bet tai jau kita istorija. Svarbu, kad buvo atstatytas istorinis teisingumas: Marijampolė – vėl Marijampolė.

Jei nė viena šių progų šventimui netinka, šiandien galima paminėti bent jau Namibijos Nepriklausomybės dieną (yra tokia šalis Afrikoje).

Bet labiausiai dėmesio verta proga vakarėliui – Pasaulio laimės ataskaitos rezultatai (tiesa, jie vakarykščiai, bet labai svarbūs). Remiantis jais, Lietuvos jaunimas iki 30 metų yra pats laimingiausias pasaulyje.

O pati Lietuva pagal laimingumo indeksą per metus pakilo iš 20-osios į 19-ąją ir lenkia JAV bei Vokietiją.

Pačiame sąrašo gale yra Afganistanas, kuris po radikalaus islamo Talibano sugrįžimo į valdžią kenčia humanitarinę katastrofą.

Ataskaita rodo, kad tarp laimingiausių šalių nėra nė vienos iš didžiausių pasaulio valstybių. Iš pirmajame dešimtuke esančių šalių tik Nyderlandai ir Australija turi daugiau kaip 15 mln. gyventojų. Dvidešimtuke tik Kanada ir Didžioji Britanija turi daugiau kaip 30 mln. gyventojų.

Atitinkamas reitingas, be kita ko, sudaromas atsižvelgiant į tai, kaip žmonės patys vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. Taip pat atsižvelgiama į bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, socialinę paramą, tikėtinus sveiko gyvenimo metus, korupcijos nebuvimą ir galimybę laisvai priimti sprendimus.

Iš viso vertintos 143 šalys.

„Mažėjantis nedarbo lygis, augantys atlyginimai ir senatvės pensijos, didėjanti socialinė apsauga ir gyventojų perkamoji galia – natūralu, kad ekonominis progresas atsispindi ir geresnėje gyventojų savijautoje“, – cituojamas ekonomistas.

Pagal vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto (BVP) įtaką laimei Lietuva yra 37 vietoje. Tačiau ekonominė gerovė, pasak ekonomisto, paaiškina tik maždaug penktadalį lietuvių laimės jausmo ir nėra daugiausiai įtakos turintis veiksnys.

„JT tyrimas rodo, kad didžiausią dalį laimės jausmo Lietuvoje paaiškina socialinė parama ir sanglauda. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų nuomone – žinojimu ar jausmu, – kad aplink yra artimųjų ir draugų, kurie padės atsidūrus bėdoje. Šis rodiklis paaiškina ketvirtadalį lietuvių laimės, o pagal jo įtaką laimei Lietuva yra 17 vietoje pasaulyje“, – komentuoja N. Mačiulis.

Jo teigimu, ne mažiau svarbu yra ne tik vidutinis nacionalinis laimės lygis, bet kaip ta laimė pasiskirsčiusi tarp skirtingų gyventojų. Pagal atotrūkį tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuva yra 32 vietoje pasaulyje.

„Deja, geros naujienos čia ir baigiasi. Pagal korupcijos suvokimo lygį šiek tiek progreso buvo, bet pagal jos įtaką laimės jausmui Lietuva lieka tik 120 vietoje pasaulyje. Tai ne tik didintų gyventojų laimės jausmą ir tikėjimą, kad asmeninės pastangos, o ne neskaidrūs ryšiai lemia jų gyvenimą, bet ir gerintų verslo aplinką bei sukurtų pagrindą spartesniam ekonomikos augimui“, – banko pranešime cituojamas ekonomistas.

Tuo metu pagal tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės įtaką laimei lietuviai lieka tik 65 vietoje pasaulyje, nors pastaraisiais metais, kaip teigė N. Mačiulis, šiek tiek pažangos taip pat buvo.

„Tai ne tik perteklinio alkoholio vartojimo problema, kuri, beje, pastaraisiais metais jau atslūgo. Du iš trijų lietuvių vis dar visai nesportuoja – tai vienas blogiausių rodiklių visoje ES“, – teigė ekonomistas.

Kaip pažymima pranešime, Lietuva yra pirmoje vietoje tarp EBPO šalių pagal tai, kokia dalis vaikų patiria priekabiavimą ir patyčias virtualioje erdvėje.

Pasak N. Mačiulio, ši problema neatsiranda mokyklų klasėse, bet yra socialinė ir elgsenos norma, perimta iš suaugusiųjų.

„Aštri ir arši nuomonių poliarizacija, priešingai mąstančių pašiepimas, „kitokių“ žeminimas tampa įprasta viešų diskusijų praktika, kurią greitai pastebi ir perima jaunoji karta“, – teigė N. Mačiulis.

Jo teigimu, neretai kalbama apie tai, kad galėtume kopijuoti Šiaurės šalių mokesčių ar socialinės apsaugos sistemas. Bet pradžiai būtų galima pabandyti perimti dalį šiauriečių gyvenimo būdo, socialinių normų ir vertybių, padedančių pakelti nacionalinį laimės lygį.

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystamas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.