Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai, sakoma šios aukštosios mokyklos pranešime.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą, primena VU. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

Išskirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, mokslinių darbų citavimo rodiklį, studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių.

Pasak „Klaipėdos licėjaus“ direktorės doc. dr. Reginos Kontautienės, visame pasaulyje pagal Tarptautinio bakalaureato programas besimokantiems mokiniams ugdomos socialinės-emocinės kompetencijos, principingumas, atvirumas pasauliui, padedama tapti aktyviais, savarankiškais. Jauni žmonės skatinami tapti visapusiškais, suvokti savo stipriąsias savybes ir trūkumus bei tobulėti.

Tokias kryptis skatina geriausi pasaulio universitetai, todėl IB diplomas ne vienam abiturientui gali tapti ir tampa perspektyviu įrankiu juose mokytis. Kembridžo, Oksfordo universitetai Jungtinėje Karalystėje, Stanfordo universitetas Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Aarhus universitetas Danijoje – tai tik keletas pasaulio universitetų, kuriuose pripažįstamas ir vertinamas IB diplomas. Šio diplomo prestižą pripažįsta kone 2000 universitetų pasaulyje.

IB švietimo fondas skelbia, kad stojantiesiems IB diplomas atveria galimybes gauti dideles nuolaidas mokslui, studijų kreditus, stipendijas ir kitą su stojimu susijusią naudą daugelyje geriausių pasaulio universitetų.

„Klaipėdos licėjus“ 2017 metų spalį tapo IB diplomo programos mokykla-kandidate, o 2019 metų rudenį oficialiai įgavo IB World Schools statusą.

Įvertinta kaip aukštos kultūros laiminga mokykla

2019 metų rudenį baigus parengiamąjį etapą tarptautiniai ekspertai ne tik puikiai įvertino „Klaipėdos licėjaus“ pasirengimą mokyti pagal IB programas, bet ir atkreipė dėmesį į nepriekaištingai išpildytas pasirengimo sąlygas.

„Pasiruošti vykdyti Tarptautinio bakalaureato programą buvo didžiulis iššūkis visai „Klaipėdos licėjaus“ bendruomenei. Reikėjo įgyti ne tik dalykinių bei metodinių žinių, kaip realizuoti IB programos ugdymo turinį, bet ir pasirengti kiekvieno dalyko mokymui anglų kalba, modernizuoti mokyklos mokymo ir mokymosi aplinkas. Didžiuojamės, kad po ekspertų vizito gautoje ataskaitoje nebuvo jokių pastabų ar nurodymų, kad reikėtų dar ką nors tobulinti, taip pat esame įvardyti kaip „aukštos kultūros laiminga mokykla“, – pasiekimu džiaugiasi „Klaipėdos licėjaus“ vadovė.

Ypatingas dėmesys pedagogų pasiruošimui, mokymas vyksta anglų kalba

Pedagogų pasiruošimas dėstyti tarptautinio bakalaureato programoje užtruko apie trejus metus, o investicijos į tai siekia apie 68 tūkst. eurų. Paruošiamuoju laikotarpiu tobulinosi 23 pedagogai.

Direktorė pažymi, kad visi IB programoje pasiruošę dirbti „Klaipėdos licėjaus“ pedagogai dalyvavo net 31 profesinio vystymosi kursuose įvairiose Europos šalyse, lankė intensyvius anglų kalbos mokymo kursus Lietuvoje ir užsienyje, gavo sertifikatus, patvirtinančius jų kvalifikaciją dirbti pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Taip pat beveik visi pedagogai dalyvavo stebėsenos vizituose užsienio mokyklose, kuriose ši programa sėkmingai vykdoma. Mokytojai patirties sėmėsi Suomijoje, Anglijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kt.

Direktorės dr. R. Kontautienės teigimu, pedagogams taip pat yra stipri paskata prisijungti prie IB tinklo: „Ši tarptautinė bendruomenė nuolat auga ir tobulėja palaikant tarptautinius ryšius su mokyklomis, vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visame pasaulyje. Tai nuolatinė galimybė tobulintis“. Vadovė didele vertybe ir „Klaipėdos licėjaus“ stiprybe laiko tai, kad dauguma IB programoje dirbančių mokytojų yra labai vertinami ir mylimi mokinių, išrinkti „Klaipėdos licėjaus“ metų mokytojais.

Investicijos į modernią mokymo bazę – 430 tūkst. eurų

Ruošiantis IB programoms modernizuota mokymo bazė: „Klaipėdos licėjuje“ pastatyta ir įrengta mobili biblioteka, papildomai įsigyta naujų, šiuolaikiškų informacinių technologijų priemonių. Įrengta Gamtos mokslų laboratorija, atitinkanti visus IB programos reikalavimus, kurioje mokiniai gali atlikti ne tik IB ar nacionalinėje ugdymo programoje numatytus gamtos mokslų praktinius laboratorinius darbus, bet ir praktines užduotis, kurios gerokai peržengia bendrosios ugdymo programos ribas. Įrengtas naujas Chemijos kabinetas ir modernus, išmaniomis priemonėmis aprūpintas Muzikos kabinetas. Atnaujinta ir papildyta IT mokymo bazė: įsigyti 84 planšetiniai kompiuteriai, kelios dešimtys stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių, atnaujintos interaktyvios lentos mokomuosiuose kabinetuose, daug priemonių įsigyta Robotikos laboratorijai. Vien 2019-2020 mokslo metais „Klaipėdos licėjus“ į šias mokymo kokybės gerinimo priemones investavo apie 430 tūkst. eurų, iš jų – apie 160 tūkst. eurų padengta ES lėšomis.

2020-2021 mokslo metais „Klaipėdos licėjuje“ startuos dvi pirmos paruošiamosios IB klasės, viena antra paruošiamoji klasė ir viena IB diplomo programos pirma klasė. Šiais mokslo metais pagal IB parengiamąją programą mokosi viena paruošiamoji IB klasė. Dauguma šios klasės mokinių ateinančiais mokslo metais mokslus tęs tarptautinio bakalaureato diplomo programos pirmoje klasėje. Ateinančiais mokslo metais parengiamojoje IB klasėje mokysis ir Lietuvai tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Katare šiemet atstovavęs ir bronzos medalį iškovojęs „Klaipėdos licėjaus“ gimnazistas Aronas Vaismanas.

Aukštus akademinius pasiekimus turintiems – „Klaipėdos licėjaus“ stipendijos

„Į šią klasę priėmėme mokinių ir iš kitų mokyklų. Pageidaujantiems mokytis pagal IB programą, vyksta anglų kalbos ir matematikos žinių patikrinimas. Visas mokymasis vyksta anglų kalba. Taip pat svarbu turėti gerus matematikos pagrindus, nes visiems mokiniams, besimokantiems pagal IB programą, reikia mokytis matematikos ir laikyti matematikos egzaminą“, – akcentus sudeda „Klaipėdos licėjaus“ direktorės pavaduotoja, IB programos koordinatorė Ramunė Petrauskienė.

Nors investicijos į IB programas siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų, mokestis už mokymąsi kitais mokslo metais iš esmės nesiskirs nuo mokesčio, mokantis pagal nacionalinę programą. „Tokia dovana – pirmiesiems IB programos mokiniams „Klaipėdos licėjuje“. Beje, kaip ir nacionalinėje, taip ir tarptautinio bakalaureato, įskaitant parengiamąsias, programos klasėse motyvuotiems, aukštus akademinius pasiekimus turintiems mokiniams skiriamos „Klaipėdos licėjaus“ stipendijos arba nuolaida mokesčiui už mokslą. Mokykla ypač remia vaikus iš Lietuvos rajoninių, kaimo mokyklų. Motyvuotiems ir darbštiems mokiniams sudaromos sąlygos ne tik mokytis nemokant už mokslą, bet ir pasirūpinama jų apgyvendinimu“, – sako R. Petrauskienė.

Diplomą vertina aukščiausio lygio pasaulio universitetai

Tarptautinio bakalaureato tikslas – ugdyti klausiančius, žinančius ir rūpestingus jaunus žmones, kurie padeda kurti geresnį ir taikesnį pasaulį per tarpkultūrinį supratimą ir pagarbą. Šių vertybių integracija į švietimą yra ne siekiamybė, o būtinybė norint sukurti geresnę ateitį būsimoms kartoms. Tokia švietimo kryptis užgimė Ženevoje (Šveicarija) 1968 metais įsteigus Tarptautinio bakalaureato organizaciją (IBO), dabar vadinamą Tarptautiniu bakalaureatu (IB).

„Mokantis pagal IB programas ruošiamasi studijoms geriausiose aukštosiose mokyklose: vadovaujamasi vienodu, objektyviu ir patikimu vertinimu, kurį pripažįsta geriausi pasaulio universitetai, mokslai remiasi aukštais akademiniais reikalavimais, subalansuotu ugdymo turiniu“, – vardija „Klaipėdos licėjaus“ vadovė.

Kadangi akcentuojamas visapusiškas asmenybės ugdymas ir parengimas savarankiškam gyvenimui, IB diplomo programą sudaro šios dalykų grupės: gimtoji kalba ir literatūra; užsienio kalbos; socialiniai mokslai (istorija, ekonomika, psichologija); gamtos ir taikomieji mokslai; matematika; pasirenkamieji dalykai. Taip pat tarptautinio diplomo programoje privaloma pažinimo teorija (Theory of Knowledge), išplėstinis rašinys (Extended Essay), kūryba, sportas, socialinis darbas (Creativity, Activity, Service).

Dėl priėmimo į tarptautinio bakalaureato klases „Klaipėdos licėjuje“ kreiptis info@klaipedoslicejus.lt.

Mokinių matematikos ir anglų kalbos žinių patikrinimas vyksta nuotoliniu būdu.

Priėmimas vyksta iki birželio 1 dienos.

„Klaipėdos licėjus“ įsteigtas 1995 metais, ši mokykla lyderiauja tarp geriausių Lietuvos gimnazijų, ne vienerius metus tvirtai išlaiko aukščiausias pozicijas geriausių Lietuvos mokyklų reitinguose.

Skleisti žinią Lietuvoje

Lietuvių projektas "Prime Learning" startavo prieš dešimt mėnesių. "Studijų metais įgijome labai daug praktikos ruošdami moksleivius stoti į prestižines aukštąsias mokyklas. Tiek dar vienas mūsų projekto kūrėjas Paulius Ašvydis, tiek aš ruošdėme moksleivius stoti į Oksfordo, Kembridžo ir kitus geriausius Jungtinės Karalystės (JK) universitetus. Jonas Kavaliauskas padėjo besirenkantiems JAV universitetus – Harvardo, Prinstono, Jeilio", – pasakoja Kembridžo universitete studijavęs įmonės "Pažangus pažinimas" bendraįkūrėjas ir vadovas Nikita Pajanokas.

Dirbę kitose organizacijose ir greitai supratę, kad jų modeliai turi trūkumų, lietuviai nusprendė kurti savo projektą. "Su mumis dirba nemažai mentorių iš geriausių pasaulio universitetų – Harvardo, Jeilio, Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokyklos, Oksfordo, Kembridžo, LSE, Londono imperatoriškojo koledžo ir kitų geriausių JAV ir JK aukštųjų mokyklų", – vardija Nikita.

Rūta, dar besimokydama mokykloje, pagal mainų programą metams buvo išvykusi į privačią mokyklą JAV. "Žinau, kaip stojimo klausimai atrodo iš moksleivių pozicijos. Apmaudu, kad tiek daug gabių, akademiškai pajėgių Lietuvos moksleivių nesimoko geriausiuose pasaulio universitetuose tik dėl to, kad visa tai apipinta įvairiais mitais ar paprasčiausiu nežinojimu. O galimybių tikrai yra. Šiandien Lietuvoje reikia skleisti žinią, kad tai tikrai įmanoma", – akcentuoja dvidešimtmetė.

Testų yra daug, reikia laiko pasiruošti, kad gautum aukščiausius balus ir galėtum konkuruoti su amerikiečiais moksleiviais, kurie šiems testams savo mokyklose ruošiasi nuolat.

Rūta pasirinko studijuoti Lietuvoje, nors jai pavyko įstoti ir į kelis geriausius JK universitetus. "Vilniaus universitete studijuoju kiekybinės ekonomikos programoje, kuri, mano subjektyvia nuomone, yra labai stipri. Galbūt dėl to, kad ją įkūrė iš Kembridžo ir kitų užsienio universitetų grįžę mokslininkai", – dalijasi Rūta ir priduria, kad Lietuvos universitetuose yra ir daugiau stiprių programų.

"Visgi studijų kokybe su minėtais universitetais konkuruoti sunku, gal net neįmanoma. Iš kitos pusės, galimybių netrūksta – pirmame kurse atlikau praktiką, o vėliau pradėjau dirbti "Nasdaq" – vienoje didžiausių akcijų biržų pasaulyje. Tai tikrai labai įdomi patirtis", – tikina Lietuvos aukštąjį mokslą galiausiai pasirinkusi studentė.

Jonas tęsia studijas JAV Jeilio universitete, o Nikita su Pauliumi praėjusį birželį baigė Kembridžo universitetą: Paulius įgijo matematikos bakalauro ir magistro laipsnius, o Nikita – fizikinių gamtos mokslų bakalauro laipsnį.

Nuvertina save

Dažnai Lietuvoje labai gabūs moksleiviai nuvertina save, pastebi Nikita. "Jei nėra kokio nors postūmio iš šalies, jie įteigia sau, kad studijos geriausiuose pasaulio universitetuose yra neįgyvendinama svajonė. Mes stengiamės tokius mitus išsklaidyti", – sako jis.

"Stojimui į Kembridžo, Oksfordo universitetus moksleiviai ruoštis pradeda labai anksti, dar devintoje klasėje, mes stengiamės motyvuoti ir jaunesnius vaikus. Stojimui į Amerikos universitetus taip pat reikia ruoštis labai anksti – devintoje dešimtoje klasėje. Testų yra daug, reikia laiko pasiruošti, kad gautum aukščiausius balus ir galėtum konkuruoti su amerikiečiais moksleiviais, kurie šiems testams savo mokyklose ruošiasi nuolat", – konkurencijos foną primena Nikita.

Tikslas: N. Pajanoko drauge su bendraminčiais sukurtas projektas "Prime Learning" padeda tautiečiams lengviau pasiekti prestižines pasaulio aukštąsias mokyklas. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvių studentų kartu su mentoriais ir korepetitoriais, kurie patys yra visa tai perėję, sukurta programa padeda kryptingai ruošti mokinius. "Matematikos testų dalį ruošia Kembridžo alumnai, o anglų kalbos, teksto suvokimo ir esė rašymo testų dalį – Rūta ir Jonas. Kai Rūta metus mokėsi Amerikoje, ji iš standartizuoto stojamojo ACT testo, kuriame yra ne vien anglų, bet ir matematikos, gamtos mokslų užduotys, gavo 34 iš 36 balų – tokį rezultatą pasiekia tik 1 proc. geriausių viso pasaulio studentų ir jo tikrai pakanka stojant į Jeilį arba Harvardą. Ir kitiems savo mentoriams, dirbantiems su moksleiviais, keliame aukščiausius reikalavimus", – pasidžiaugti skuba Nikita.

Mokykla neparuoš?

Dirbdami su Lietuvos moksleiviais Rūta ir Jonas greitai pastebėjo, kad šiems kyla sunkumų dėl teksto suvokimo ir analitinio rašymo anglų kalba užduočių, kurios itin svarbios JAV ir JK standartizuotiems testams.

"Komandoje turėdami žmonių, kurie studijavo ar dar studijuoja geriausiuose universitetuose bei itin selektyviose privačiose mokyklose JAV ir JK, geriau suprantame, ko šie universitetai ieško ir ko trūksta daugumoje mūsų mokyklų, kad moksleiviai būtų labiau konkurencingi tarptautinėje arenoje", – sako Nikita.

"Mes nekaltiname savo švietimo sistemos. Tiesiog stojimas į geriausius pasaulio universitetus yra labai nišinis dalykas, skirtas ypač motyvuotiems studentams, tačiau juos reikia paskatinti, padrąsinti ir po to, kai jau pasiryžta, paruošti aukštesniu lygiu. Būtent tai mes ir darome", – situaciją aiškina vaikinas.

Jaunuoliai rengia ne tik mokymus, bet ir stovyklas. Šią vasarą tai buvo pirma tokio pobūdžio stovykla Baltijos šalyse, ji truko aštuonias dienas ir vyko Vilniuje. "Tai nebuvo vien tik akademinio pobūdžio stovykla, turėjome puikių svečių: savo patirtimi dalijosi Linas Kojala, Arnoldas Pranckevičius, dr. Linas Tarasonis, dr. Vilius Bartninkas. Paskaitas skaitė mūsų mentoriai iš viso pasaulio, apie karjeros galimybes moksleiviams pasakojo ir Lietuvos bei užsienio kompanijų atstovai", – pasakoja Nikita.

Kitas labai svarbus stojimo į geriausius pasaulio universitetus etapas – interviu. "Jam reikalingas aukščiausio lygio paruošimas. Paulius ruošia nemažai moksleivių, kurie planuoja stoti į Kembridžą ir Oksfordą. Ten kai kurie uždaviniai yra iš pirmo ar antro matematikos kurso – jiems pasiruošti įmanoma, bet tam reikia žmonių, kurie žino, kaip perteikti itin sudėtingą medžiagą paprasčiau, kad moksleivis greičiau suvoktų, kur ir kaip įgytos žinios bus pritaikomos", – sako jis.

Palydėtuvės: R. Sičiūnaitė (kairėje) su Jūrate Kazickaite-Altman, lietuvių kilmės JAV verslininke ir filantrope, prieš išvykstant į ASSIST mainus. Asmeninio archyvo nuotr.

Skirtingi akcentai

Stojimo interviu Amerikoje ir JK labai skiriasi. "Amerikos geriausi universitetai dažniau nustatys tavo akademinius pasiekimus iš testų, mokytojų rekomendacijų ir motyvacinio laiško, kurie atskleidžia, ką jau esi pasiekęs. Interviu metu jie nori sužinoti, ar pritapsi universiteto bendruomenėje, jie domisi tavo žmogiškosiomis savybėmis", – pasakoja Nikita.

Jonas pabrėžia, kad Amerikoje daug dėmesio skiriama stojančiojo asmenybei. "Kaip tu prisidėsi prie bendruomenės, kaip į ją įsiliesi? Kembridže labai svarbūs tavo pasiekimai, lyderystės patirtis", – pasakoja jis.

"Neretai akcentuojame, kad į Kembridžą ir Oksfordą dažnai stoja žmonės, kurie turi pasiekimų olimpiadose, akademinėje veikloje. Amerikoje į vadinamosios Gebenės lygos universitetus dažnai įstoja žmonės, galbūt ir nepasižymėję akademiniuose konkursuose, tačiau dar mokyklos suole kūrę įvairius verslus, steigę ir vadovavę jaunimo organizacijoms, savanoriavę, užsiėmę moksliniais tyrimais, debatais, politine ar kitokia visuomenine veikla. Tai labai iniciatyvūs žmonės", – teigia Jonas.

Daugybė žmonių mano, kad labai brangu studijuoti Amerikoje ir net nebando stoti į tuos universitetus.

Klaidingas įspūdis

Gebenės lygos ir kiti geriausi JAV universitetai turi įspūdingo dydžio biudžetus, todėl yra gana parankūs Rytų Europos šalių studentams – čia, palyginti su JAV, šeimos uždirba mažiau. Jei tėvų pajamos neviršija 70 tūkst. JAV dolerių per metus, studentui skiriama visa stipendija, kuri siekia 280 tūkst. JAV dolerių. Tokiu atveju mokslas dažnai tampa nemokamas, o kai kurie studentai net uždirba iš to, kad ten studijuoja.

"Aš pats mokykloje klaidingai vertinau situaciją. Daugybė žmonių mano, kad labai brangu studijuoti Amerikoje ir net nebando stoti į tuos universitetus", – neslepia Nikita.

"Ironiška, bet tie, kurie nusprendžia studijuoti geriausiuose JAV universitetuose, net sutaupo, palyginti su tais, kurie pasirenka JK universitetus. Lietuviams įprasta manyti, kad Anglijoje duodama 9 tūkst. svarų paskola yra geriausias variantas", – sako jis.

Tačiau studijų kokybe Kembridžo universitete jaunuolis tikrai nesiskundžia. "Dar mokykloje, vienuoliktoje klasėje, susipažinau su savo būsimu studijų direktoriumi, kuris tuomet buvo tarptautinės olimpiados, kurioje atstovau Lietuvai, tarybos narys. Pabendravęs su juo supratau, kad norėdamas tęsti mokslus sunkiai rasčiau vietą, kur dėstytojai būtų tiek susitelkę į itin aukšto lygio dėstymą, tiek ir individualų darbą supervizijų metu", – dalijasi Nikita.

"Įstojęs supratau, kad šis universitetas labai skiriasi nuo visų kitų, čia studentui net didžiausios žvaigždės skiria individualų dėmesį, nuo pirmų dienų į tave žiūri kaip į būsimą mokslininką ir kolegą. O dėstytojams yra suteikiamas savotiška privilegija dirbti su ypač motyvuotais moksleiviais. Dėl to jie taip pat myli savo darbą ir patys toliau labai motyvuoja savo studentus. Win-win situacija", – šypsosi 22-ejų vaikinas.

Milžiniški resursai

Reikia labai gerai suprasti, kokio dydžio kapitalą turi geriausi JAV universitetai – jiems išlaikyti motyvuotą studentą nėra jokios problemos, neabejoja Jonas. Jis daug laiko praleido padėdamas moksleiviams ieškoti finansinės paramos.

"Pavyzdžiui, du turtingiausi pasaulio universitetai, Harvardas ir Jeilis, turi po 30–40 mlrd. JAV dolerių biudžetą. Šios institucijos yra daug turtingesnės nei dauguma pasaulio valstybių, o tai reiškia, kad jos gali sau leisti samdyti profesorius, kurie yra buvę prezidentai, JAV valstybės sekretoriai, didelių kompanijų vadovai, Nobelio premijos laureatai, mokėdami jiems milijoninius atlyginimus, kad jie dėstytų dešimties žmonių dydžio auditorijai. Sportas, laboratorijos, egzistuojančios galimybės studijuoti užsienyje, vykdyti savo mokslinius tyrimus yra didžiulės", – pasakoja Jonas.

Didžiausia finansinė parama suteikiama tiems studentams, kuriems išties jos reikia. "Jei atvyksta studentas iš Senegalo ir vargiai sugeba įpirkti šlepetes, universitetai suteikia tokią paramą, kad padengia ne tik pragyvenimo studijų metais išlaidas, mokslų kainą, bet ir keliones namo. Lieka tiek pinigų, kad net gali savo šeimai namą Senegale nupirkti", – pateikia pavyzdį jis.

Patirtis: P. Ašvydis projekto "Prime Learning" stovyklos dalyviams turėjo ką papasakoti. Jono Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.

Jonas žino įvairių istorijų ir didesnės stipendijos pelnymo taktikų. "Pavyzdžiui, į vieną stipriausių JAV univeristetų įstojo žmogus iš pasiturinčios šeimos, todėl universitetas paprašė 12 tūkst. JAV dolerių mokesčio per metus. "Prime Learning" mentoriai, peržvelgę moksleivio finansinę situaciją, derėjosi su universitetu. Galiausiai universitetas persvarstė savo sprendimą ir nubraukė po 9 tūkst. JAV dolerių per metus. Taigi šis studentas sutaupė 36 tūkst. JAV dolerių", – pasakoja lietuvis.

"Mes savo mokymus vykdome panašiu principu į Gebenės lygos finansinės paramos modelį: daliai labai gabių mokinių, kurie negali sau leisti susimokėti už kursus, juos finansuojame – visiškai arba iš dalies", – priduria Nikita.

Erudicijos lopšyje

Šiemet 22-ejų Jonas atliko praktiką Europos Parlamente ir dviejuose rizikos kapitalo fonduose – "BaltCap" ir "Contrarian Ventures". Su kitu kuriamos organizacijos partneriu Pauliumi Ašvydžiu ir dar keletu kolegų Jonas taip pat plėtojo kitą startuolį JAV.

Jei viskas gerai klostysis, jis norėtų paskirti ateinančius trejus ketverius metus "Prime Learning" vystymui. "Ir tada pereičiau prie tech startuolių, investavimo. Bet norėčiau visą likusį gyvenimą dirbti ir kaip mentorius, nes dirbti su tokiais moksleiviais kaip mūsų – vienas malonumas", – tikina vaikinas.

Dabar studijomis Jeilio universitete gyvenantis Jonas sako, kad jį pasirinko pagal akademinės programos sudėtingumą ir siūlomas galimybes. "Tais metais, kai stojau, Jeilio ekonomikos programa buvo reitinguota geriausia pasaulyje, tačiau universitetą buvau įsimylėjęs daug seniau – dėl jo kultūros, istorijos, glaudžių ryšių su Europa, Lietuva. Jeilyje kasmet vyksta Europos konferencija, organizuojama "European Horizons", kuri sukviečia ES lyderius ir integracijos šalininkus; Jeilyje ekonomiką studijavo ir paramą ateities lietuvių kartoms paliko tokios šeimos kaip Kazickai, dar visai neseniai ten dėstė ir vis dar gyvena žymūs Lietuvos visuomeninkai, kaip dr. Tomas Venclova", – vardija jis.

Jeilio universitete labai daug investuojama į nuostabią atmosferą – konkurencijos beveik nėra arba bent jau man su ja susidurti neteko, nes visi susikoncentravę į savo disciplinas, siekius.

"Lūkesčiai tikrai pasiteisino – dešimties žmonių dydžio klasėse ekonomiką man dėstė du Nobelio premijos laureatai (prof. Robertas Schilleris, lietuvių kilmės amerikietis, ir prof. Williamas Nordhausas); buvęs Meksikos prezidentas ir vienas žymiausių tarptautinės prekybos tyrėjų prof. Ernesto Zedillo; buvęs "Morgan Stanley" banko vyriausiasis ekonomistas, kuris pradėjo investicinę bankininkystę Kinijoje, taip padėdamas pagrindus JAV kapitalui ateiti į Rytų Azijos rinkas ir įnešdamas svarų indėlį į šio regiono ekonominį sprogimą, prof. Stephenas Roachas. Jie ne tik atsiduoda dėstymui, bet dažnai studentus pasiima ir į aukščiausio lygio posėdžius Vašingtone, Niujorke, net į tarptautines konferencijas Balyje ar Ženevoje", – stulbinančiomis patirtimis dalijasi Jonas.

Į universitetą taip pat dažnai atvyksta kviestiniai svečiai – nuo buvusio JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry iki aktoriaus Leonardo DiCaprio, užsienio šalių lyderiai, su kuriais studentams taip pat tenka pabendrauti.

Įspūdingi ir studentai

Bet įspūdingiausi – tave supantys studentai, bendraklasiai, užtikrintai sako Jonas. "Vien mano artimiausiame draugų rate yra Vokietijos olimpinis irkluotojas – būsimas neurochirurgas; šiuo metu Jungtinėse Tautose dirbantis teisininkas poliglotas, tobulai kalbantis šešiolika kalbų; programuotoja, atlikusi stažuotes "Facebook" ir "Robinhood", pasiūliusi naują aplikaciją Markui Zuckerbergui ir dirbusi tiesiogiai su juo prie jos įgyvendinimo; karininkas, atlikęs du turus Afganistane ir Irake, ir naikintuvo pilotė. Taip pat ir mano pirmų metų kambariokas, mokykloje skynęs "Intel", "Microsoft" gamtos mokslų konkursų, tarptautinių biologijos olimpiadų laimėjimus – būdamas šešiolikos jis patentavo savo pirmuosius išradimus, publikavo mokslinius straipsnius", – toliau stebina Jonas.

"Trumpai tariant, tokioje aplinkoje supranti, kad nesi toks kietas ar gudrus. Kad egzistuoja visai kiti tempai, lietuviams dar menkai tepažįstama darbo etika, kuri ir pastato įvairius Silicio slėnius, kuria naujos kartos vakcinas gydyti įvairioms ligoms, kitaip prisideda prie žmonijos tobulėjimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Tai paskatina sunkiau dirbti ir labiau stengtis. Norėtųsi tą patirtį skleisti Lietuvoje ir paskatinti tą patį pasirinkti ir kitus", – akcentuoja jis.

"Jeilio universitete labai daug investuojama į nuostabią atmosferą – konkurencijos beveik nėra arba bent jau man su ja susidurti neteko, nes visi susikoncentravę į savo disciplinas, siekius, ir sunkiai palyginsi "obuolius su apelsinais" – būsimus politikus su kiečiausiais programuotojais ar ekonomistus su fizikais. Ir kadangi visi dega didžiule aistra savo sričiai, tai labai užkrečiama", – sako Jonas.

JAV ir JK aukštosiose mokyklose laukia daug pasakiškų galimybių, tereikia išdrįsti pabandyti, teigia "Prime Learning" komanda.

Paraiškos priimamos iki birželio 13 dienos.

Kaip jau rašė BNS, pagal šiemet patvirtintą tvarką valstybė pradės remti į geriausius pasaulio universitetus įstojusių ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą studentų studijas.

Į tokią paramą gali pretenduoti asmenys, įstoję į aukštąsias mokyklas, kurios patenka tarp šimto geriausiųjų pagal bent vieną iš trijų pasaulinių reitingų – Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU). Išimtys bus taikomos sritims, kurios nėra reitinguojamos šiose sistemose, pavyzdžiui, menų studijoms.

Per metus valstybė vienam studentui galės skirti iki 20 tūkst. eurų. Parama gali būti teikiama studijų kainai bei pragyvenimo išlaidoms ir skiriama visam studijų laikotarpiui. Preliminariai numatoma, kad šiemet parama studijoms užsienyje bus skiriama penkiems asmenims.

Paramą gavęs asmuo turės įsipareigoti po studijų ne trumpiau kaip trejus metus Lietuvoje eiti pareigas, kurioms reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija. Jei paramos gavėjas nedirbs Lietuvoje, turės grąžinti gautas lėšas.

Parama gali būti skiriama Lietuvos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir jų šeimos nariams.

Seimas šį pavasarį priėmė gabių studentų mokslų rėmimą užsienyje leidžiančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Jas inicijavo premjeras Saulius Skvernelis. Anot Vyriausybės vadovo, po mokslų grįžę į Lietuvą tokie studentai galėtų dirbti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.