Teismo pranešime teisėjas patvirtino, kad „Google“ teisininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupinio ieškinio, kuris buvo pateiktas 2020 metais, išsprendimo. Ieškinyje teigiama, kad poveikis greičiausiai buvo padarytas milijonams asmenų.

Ieškovų advokatai siekė prisiteisti mažiausiai 5 tūkst. JAV dolerių (4 tūkst. 517 eurų) už kiekvieną naudotoją, kurių duomenys, anot jų, buvo įmonės stebimi, kai jie lankėsi „Google Analytics“ arba „Ad Manager“ privataus naršymo režimu, neprisijungę prie savo „Google“ paskyros.

Bendra suma siektų mažiausiai 5 mlrd. dolerių.

„Google“ ir vartotojų advokatai iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kalifornijos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad „Google“ veiksmai pažeidė naudotojų privatumą, bendrovė kaltinta sąmoningai juos apgaudinėjusi.

Pirminiame skunde teigiama, kad „Google“ ir jos darbuotojams buvo suteikta „teisė sužinoti privačią informaciją apie asmenų gyvenimą, pomėgius ir naudojimosi internetu įpročius“.

„Google“ tapo neįkainojama informacijos saugykla, kuri yra tokia išsami ir plati, kad George'ui Orwellui (Džordžui Orvelui) apie tai nė nesisapnuotų“, – priduriama jame.

Preliminariame šalių susitarime suma nebuvo nurodyta.

Tikimasi, kad teismas oficialų susitarimą patvirtins iki 2024 metų vasario 24 dienos. 

27 valstybių narių finansų ministrai susitiko vaizdo ryšiu, kad pasiektų susitarimą po to, kai antradienį Paryžiuje jų kolegos prancūzai ir vokiečiai susėdo, kad sudarytų sąlygas pasiekti kompromisą.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Brunas Le Meras) pasveikino susitarimą.

„Istorinis susitarimas! Po dvejus metus trukusių įtemptų derybų turime naujas Europos biudžeto taisykles“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose.

Nyderlandų ministrė Sigrid Kaag (Sigrid Kag) sakė, kad susitarimu bus „skatinamos reformos, paliekant erdvės investicijoms ir atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį“.

Ji teigė, kad „jos veikia anticikliniu būdu, kad potencialus ekonomikos augimas nenutrūktų“, ir pridūrė, kad taisyklių bus laikomasi geriau nei anksčiau.

ES vyriausybės nori griežtai taupyti žmonių ir gamtos sąskaita, nesuabejodamos dėl milijardinių subsidijų iškastiniam kurui iš valstybės lėšų ar neapmokestindamos turtingiausių mūsų visuomenės narių.

ES narėms nustatyti fiskaliniai suvaržymai, pagal kuriuos šalių skola negali viršyti 60 proc. BVP, o valstybės biudžeto deficitas – 3 proc., buvo sušvelninti COVID-19 pandemijos metu, kad būtų galima didinti valstybės išlaidas.

Iš pradžių tai turėjo būti laikina, tačiau dėl to prasidėjo dvejus metus trukusios diskusijos tarp šalių, vadovaujamų Vokietijos, kuri norėjo grįžti prie griežtos kontrolės, ir kitų šalių, vadovaujamų Prancūzijos, kurios pageidavo daugiau lankstumo.

Pastarosios norėjo leisti išlaidomis finansuoti, pavyzdžiui, perėjimą prie žaliosios energijos arba ginklų tiekimą Ukrainai.

Nors kompromisiniame susitarime dar kartą patvirtinamas 3 proc. deficito tikslas, sušvelninamos taisyklės, kaip greitai ir stipriai šalis turi sumažinti išlaidas, kad grįžtų į nustatytas ribas.

Tačiau profesinės sąjungos ir aplinkosaugos grupės, siekiančios didesnių žaliųjų investicijų, nusivylė.

Europos profesinių sąjungų konfederacija tai pavadino savęs žlugdymu, kuris pakenks darbuotojams.

Organizacija „Greenpeace“ apkaltino ES finansų ministrus, kad jie „neatsakingai mažina Europos galimybes mokėti už žaliąjį perėjimą“.

„ES vyriausybės nori griežtai taupyti žmonių ir gamtos sąskaita, nesuabejodamos dėl milijardinių subsidijų iškastiniam kurui iš valstybės lėšų ar neapmokestindamos turtingiausių mūsų visuomenės narių“, – sakoma pranešime.

Dabar, kai pasiektas politinis susitarimas, ES valstybės narės sieks, kad Europos Parlamentas patvirtintų privalomus teisės aktus iki birželio vyksiančių EP rinkimų.