Norintys įstabius gyvūnus ne tik stebėti, bet ir artimiau susipažinti su jų istorija, įdomiais pasakojimais apie Pašilių stumbryno globotinius, gali pasinaudoti profesionalaus gido paslauga. Taip pat stumbryno teritorijoje įrengta laužavietė lankytojų patogumui.

Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojantis stumbrynas didžiuojasi nuo įkūrimo sulaukęs 180 jauniklių gimimo. Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams duodami vardai, pasidedantys raidėmis „Gi“, todėl Pašilių stumbryne susipažinsite su patinais Givmiu, Gikiu, Gitanas, Giskiu, Giriu, Gimiu, Gifriu, Gipolu, Gipokiu, Gipordu, Giliumi, Gigu, Gilu, patelėmis Gitara, Gile, Giazabota, Giedre, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna ir kt. Kasmet organizuojamose atvirų durų dienose stumbryne apsilankyti ir jaunikliams naujus vardus pasiūlyti kviečiami aplinkinių rajonų darželių auklėtiniai bei moksleiviai.

Pirmieji du belovežiniai stumbrai į Pašilių miško aptvarus atvežti 1969 m. iš Prioksko-Terrasny rezervato Serpukhovo srities Rusijoje. Naujai įrengtame stumbryne 1971 m. gimė pirmasis jauniklis.

Pašilių stumbryno gyventojai, Europiniai stumbrai, yra stambiausi laukiniai gyvūnai, įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą. Šie žinduoliai retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kalnuose, stepėse buvo plačiai paplitę iki XVI a., tačiau dėl žemdirbystės plėtros ir intensyvios medžioklės gyvūnai buvo išstumti į gūdžius, nuošalius miškus ir iki XIX a. vidurio Lietuvoje buvo išnaikinti.

Stumbryno lankymo valandos:

I – nedarbo diena;

II – V– 10-16 val.;

VI – VII – 10-18 val..

Adresas: Girelė, Ramygalos seniūnija, Panevėžio rajono savivaldybė.

„Kadangi stumbrai savo jauniklius akylai saugo net iki dviejų metų, vos dviejų mėnesiui stumbriukui, likusiam vienam be mamos, adaptuotis ir išgyventi labai sudėtinga“, – pranešime teigė Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Pasak jo, stumbriukas jau kurį laiką jautėsi prastai, vengė maisto, atrodė vangus.

„Dar svarstėme galimybę perkelti jį į aptvarą su kitais stumbrais ir stebėti, ar jo savijauta, atsidūrus šalia kitų stumbrų, pagerės. Visgi nusprendėme, jog yra pernelyg didelė rizika, kad suaugę stumbrai nepriims į bandą svetimo jauniklio. Taigi, situacija buvo tikrai sudėtinga“, – sakė miškininkas.

Sausio pabaigoje urėdija pranešė, kad pasimetęs ir vienišas jauniklis atklydo į vieną iš Panevėžio rajone Iciūnų kaime esančių vienkiemių. Pamatęs stumbriuką, vietos gyventojas apie tai informavo Panevėžio urėdijos atstovus, kurie jauniklį pristatė į stumbryną.

Apie tai, kad stumbriukas nugaišo, urėdija informavo Aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir stumbriuką prižiūrėjusį veterinarą.

Aplinkos apsaugos departamentas penktadienį BNS tvirtino, kad aplinkosaugininkai, gavę informaciją apie nugaišusį stumbriuką, nedelsiant išvyko į Pašilių stumbryną užfiksuoti situacijos.

Aplinkosaugininkai taip pat teigia, kad kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą dėl laukinio gyvūno kritimo priežasties nustatymo.

Be kita ko, teigiama, kad šiuo metu iš Vytauto Didžiojo universiteto laukiama tyrimo rezultatų, kurie parodys, ar nugaišęs stumbriukas buvo politiko nušautos stumbrės jauniklis.

Stumbro patelė sumedžiota sausio antrą dieną Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.

Stumbrę sumaišęs su šernu nušovė Utenos tarybos narys, „valstietis“ J. Slapšinskas, kuriam už tai skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją politikas sumokėjo.

Nustačius, kad stumbriukas iš tiesų buvo nušautos stumbrės jauniklis, bauda už nušautą stumbrę išaugtų 36,6 tūkst. eurų.

Tyrimą dėl nušautos stumbrės šiuo metu atlieka ir Panevėžio apskrities policija, kuri vertina Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmus.

Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.

Spėjama, kad prieš kelias dienas į stumbryną atvežtas stumbriukas – jauniklis, likęs vienas prieš kelias savaites per klaidą medžiotojui sumedžiojus stumbrę.

Pasimetęs vienišas jauniklis atklydo į vieną iš Panevėžio rajone Iciūnų kaime esančių vienkiemių. Išvydęs prie sodybos besisukiojantį stumbriuką, vietos gyventojas apie tai informavo Rytą Papšį, buvusį Panevėžio urėdijos stumbrininką, ir Artūrą Kibišą, kurie įgyvendina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą dėl laukinių stumbrų perkėlimo į kitus Lietuvos regionus. Jie stumbriuką laikinai globai pristatė į Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbryną. 

„Laukinės stumbrų bandos jauniklius įprastai akylai saugo iki jiems sukanka dveji metai. Šis stumbriukas – vos dviejų mėnesių amžiaus. Tokiam jaunam gyvūnui išgyventi be mamos sudėtinga, tad jį nuspręsta atvežti į stumbryną. Lepiname jį veršiukams skirtu pašaru, kol kas stumbriukas laikosi puikiai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena 25 stumbrai – 15 patinų ir 10 patelių, tarp jų – 6 jaunikliai. Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Praėjusiais metais Pašilių stumbryne gimė iš viso šeši jaunikliai. Iš viso nuo stumbryno, praėjusiais metais minėjusio 50 metų jubiliejų, įkūrimo jame gimė 180 jauniklių.

Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Givmis, Gikis, Gitanas, Giskius, Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius, Gigas, Gilas, patelės Gitara, Gilė, Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna ir kt.

Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu patys vyriausieji yra po 18 metų sulaukę stumbrai Girius ir Giedrė.

Kiekvienais metais stumbrynas organizuoja atvirų durų dienas, kurių metu kviečia apsilankyti aplinkinių rajonų darželių auklėtinius bei moksleivius. Į stumbryną atvykstantys mažieji gamtos mylėtojai entuziastingai siūlo vardus tais metais gimusiems stumbrų jaunikliams.

Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Praeitą savaitę Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbrynas į atvirų durų dieną sukvietė aplinkinių rajonų darželių auklėtinius ir pradinių klasių moksleivius. Į stumbryną sugužėję apie 70 mažųjų gamtos mylėtojų siūlė vardus trims stumbrų jaunikliams.

„Dauguma tampame miestų žmonėmis ir gamtą labiau pažįstame iš kompiuterių ekranų, tad džiugu, kad puoselėjamos tokios tradicijos auginti sąmoningą, gamtą mylinčią kartą. Pašilių stumbryne miškininkai jau daugybę metų kviečia vaikus sugalvoti vardų čia gimusiems stumbrų jaunikliams. Vaikams tai nuotykis ir pažintis su saugomais girių galiūnais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

„Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Šią vasarą Pašilių stumbryne gimė net trys patinėliai. Renkant vardus stumbriukams yra tik viena taisyklė: stumbro vardas turi pradidėti raidėmis  „Gi“. Tad fantazijai vietos daug, stumbriukų vardynos visada būna linksma šventė“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Ir šį kartą vaikai sugalvojo ir užrašė visą šūsnį vardų. Trys vardai, suteikti stumbrų jaunikliams, iš gausybės buvo ištraukti burtų keliu – tai Giras, Giedriukas, Gifanas. Šventės akcentu tapo didžiulis tortas varduvininkams – vaikai jį sudėliojo iš obuolių, morkų, cukrinių runkelių ir kitų daržovių, kurias stumbrai šlamštė su pasigardžiavimu.

Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius II, Gigas, Gilas ir patelės Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna, Polalfa. Pastarosios vardas išsiskiria, nes ji atvežta iš Lenkijos pagal mainų programą.

„Bendradarbiaujame su kaimyninės Lenkijos Niepolonicos miškų urėdija. Kad butų išvengta kraujomaišos,  mainomės stumbrais“, – pasakoja Giedrius Bronušas.

Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu trys vyriausios patelės yra sulaukusios po 16 metų. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.