Fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.
NSA kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.
Po keliasdešimt pacientų per dieną priimančio V. Trumpicko teigimu, sporto medicinai Lietuvoje būtini pokyčiai.
Vytenis Trumpickas. / Redakcijos nuotr.
Mano duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė nesitikrindavo sveikatos.
– Daug bendrauju su sporto federacijų vadovais, sportininkais. Kai kurios sporto organizacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet dauguma federacijų yra sutrikusios – nežino, į ką kreiptis, ką daryti. Aukšto sportinio meistriškumo atstovai anksčiau ar vėliau randa konsultaciją ar paslaugą, bet sportininkų iki aštuoniolikos metų, dar tik siekiančių rezultatų, situacija – tragiška. Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems atletams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui. Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Aplankiau kai kuriuos valstybinius sporto medicinos centrus, nes girdėjau sportininkų nusiskundimų. Seniai į juos buvau užsukęs, todėl nustebau: atliekami tik bendri kraujo, šlapimo tyrimai ir daugiau beveik nieko. Artimiausiu metu aplankysime ir kitus centrus. Jie turi gana neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama. Antai Panevėžyje situacija – kritinė: tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2–3 mėnesius laukia tiek sportininkai, tiek eiliniai žmonės. Reikėtų motyvacinės darbuotojų sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų, sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siuntinėjami tai ten, tai šen, – kalbėjo V. Trumpickas.
– Sukaupėte didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF). Ar stengsitės šioje organizacijoje veikiančią sistemą pritaikyti ir šalies mastu?
– Visko, kas buvo LKF, perkelti neįmanoma, nes ji skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Viską lemia finansinės galimybės. Jei jos būtų palankios, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą. „Žaliasis koridorius“, kai sportininkai gali greitai patekti pas gydytojus, turi būti. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokios apimties, koks finansavimas, kaip lėšos naudojamos. Nesinori skubėti, padaryti klaidų, todėl tarsimės, konsultuosimės, ieškosime. Jokių greitų sprendimų nebus. Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Galbūt paaiškės, kad sporto federacijas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas? Tuomet gerinsime tik sportininkų iki aštuoniolikos metų sąlygas.
– Kokie, jūsų nuomone, kertiniai sporto medicinos priežiūros aukšto meistriškumo atletams akcentai?
– Jeigu nėra traumų, tinkamai sureguliuotas treniruočių procesas, mityba – nestabdomas sportininko tobulėjimas, tuomet progresas – šuoliais į priekį, atletas gali maksimaliai realizuoti savo kūno potencialą.
– Kada galima tikėtis, kad jūsų vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų būti įgyvendinta?
– Kai tik suplauks duomenys iš šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Norime išgirsti visus sporto bendruomenės atstovus, ne vien vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Pasversime visus argumentus už ir prieš, nenorime jokio susipriešinimo, sieksime tik kokybės.
