Kaip sutrinka vaikų rega?

Viena iš pagrindinių priežasčių – besaikis išmaniųjų ekranų naudojimas. Šiandien dažnas mažylis mobiliajame telefone ar planšetėje naršo po programėles daug geriau nei jo tėvai ar seneliai. Atsisiųsti įdomų žaidimą ir nusipirkti virtualią suknelę lėlei – vieni juokai. Tačiau vaikų akytės ypač jautrios žydriesiems ekranams. Todėl besaikis išmaniųjų prietaisų naudojimasis vis dažniau baigiasi akinių paskyrimu.

Rekomenduojama bent sykį per metus su vaiku apsilankyti pas oftalmologą. Geriausia turėti šeimoje tradiciją – pasibaigus mokslo metams ar prieš tėvų vasaros atostogas parodyti vaiką specialistui.

Reikia atminti, kad ir oftalmologai vasarą atostogauja, todėl vizito laiku patartina pasirūpinti iš anksto. Geriausias laikas – birželį. Tokiu atveju išvengsite eilių pas gydytojus rudenį, kuomet būna intensyviausias gydytojų „šturmas“, nes darželiams ir mokykloms reikia pristatyti vaiko sveikatos pažymą.

„Fielmann“ nuotr.

Išrinkti vaikui tinkamus akinių rėmelius – iššūkis

Optikos salonų tinklo „Fielmann“ optikos instruktorius Kęstutis Imbrasas pateikia keletą svarbiausių rekomendacijų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkant akinius vaikams:

* Leiskite vaikui išsirinkti akinius pačiam. Jie turi būti lyg vaiko stiliaus detalė, o ne slepiami kuprinėje. Tegu jūsų dukra ar sūnus jaučiasi „kietas“, kad pats išsirinko savo svajonių akinius. Jei šie atitiks vaiko skonį, jis juos nešios. O juk tai – svarbiausias tikslas.

* Žinoma, tėvai ar specialistai gali nukreipti vaiką tinkama linkme, kad mažylis nesiknaisiotų po suaugusiųjų rėmelių kolekciją. Tačiau rėmelių spalva ar žaismingas modelis – tebūnie jo pasirinkimas.

* Tėvams ar specialistams kartais prireikia pasitelkti ir šiek tiek gudrybių. Galbūt galite mažyliui pasufleruoti, jog tokius akinius nešioja jo mylimas filmukų herojus ar koks „supermenas“. Pasiūlykite vaikui įdomesnių akinių lęšių, pavyzdžiui, lauke tamsėjančių, o patalpoje – šviesėjančių. Tokie chameleoniniai lęšiai akinukus pavers patrauklesniais, o su jais vaikas jausis lyg turintis supergalių.

* Be to, chameleoniniai „Transitions“ akinių lęšiai turi daugiau privalumų: jie saugo akis ne tik nuo žalingų UV spindulių, bet ir nuo žydrųjų ekranų, LED apšvietimo skleidžiamos šviesos. Jei vaikas priims žaidimo taisykles, tėveliai sutaupys – nebereikės vaikui pirkti antrų akinių nuo saulės.

* Kadangi vaikai mėgsta dūkti, žaisti, bėgioti, akiniai turi būti patvarūs ir nenuslysti nuo nosies. Metaliniai rėmelių privalumas – jie visi gaminami su reguliuojamomis noselėmis, turinčiomis iš silikono pagamintas pagalvėles, kurios neleidžia akiniams nuslysti. Renkantis plastiko rėmelius labai svarbu, kad jie idealiai „atsisėtų“ ant nosies, priešingu atveju lęšių svoris temps akinukus žemyn ir juos nuolat reikės pirštu kilstelėti aukštyn.

* Ant akinių kojelių galiukų rekomenduojama uždėti specialius kabliukus arba tamprią virvelę, kuri neleis akinukams nuslysti nuo nosies. Kita priežastis, kodėl ypač svarbu, kad akinukai stabiliai laikytųsi ant nosies, – vaikai linkę žiūrėti ne pro akinius, o pro jų viršų ir, pasmukus akiniams žemyn, ne visuomet juos grąžina į taisyklingą padėtį.

* Nekreipkite dėmesio į populiarų mitą, kad iš plastiko pagaminti rėmeliai yra ilgaamžiškesni, lengvesni ir mažiau deformuojasi. Šiuolaikiniai metaliniai rėmeliai savo funkcionalumu nenusileidžia plastikiniams.

Jokiu būdu nepirkite mažiesiems akinių nuo saulės turguje ar maisto prekių parduotuvėse. Tokie akiniai gali padaryti akims daugiau žalos, nei naudos.

* Pasirūpinkite vaikų akių apsauga nuo pavojingų UV spindulių. Specialistai įspėja, kad saulė jautrioms vaikų akims itin pavojinga, nes spalvos pigmentai, veikiantys kaip natūralūs saulės spindulių filtrai ir suteikiantys apsaugą akims, išsivysto tik bėgant metams. Vienas svarbiausių kriterijų, perkant saulės akinius vaikams, – kokybiška lęšių apsauga. Jokiu būdu nepirkite mažiesiems akinių nuo saulės turguje ar maisto prekių parduotuvėse. Tokie akiniai gali padaryti akims daugiau žalos, nei naudos.

* Net jei jūsų vaiko rega puiki ir akinių nešioti nereikia, specialistai pataria pasirūpinti akių apsauga nuo žydrųjų ekranų. Parinkite vaikams stilingus akinukus be dioptrijų, bet su apsauga nuo melsvos šviesos, t.y. „Prevencia“ danga. Tokius akinukus vaikas gali užsidėti žaisdamas planšete, naudodamasis mobiliuoju telefonu ar ruošdamas namų darbus prie kompiuterio. „Vis dažniau girdime tėvų skundus, kad vaikui sunkiau mokytis, jis nuolat jaučiasi pavargęs ar skundžiasi, jog skauda galvą. Priežastis gali būti paprasta – šviesos nuvargintos akys. Todėl net jei jūsų vaiko rega puiki, apsaugokite jo akis nuo intensyvios ir pavojingos šviesos“, – patarimais dalijosi optikos instruktorius K. Imbrasas.

„Fielmann“ nuotr.

* Kai kurie vaikai nori kopijuoti tėvus ir taip pat nešioti akinius, nors jiems jų nereikia. Leiskite tai daryti. Tegu mažieji mėgaujasi jausmu, kad yra panašūs į mamą ar tėtį. Tačiau parūpinkite, kad akinių lęšiai turėtų apsaugą nuo intensyvios šviesos.

* Jei akinukų prireikė kūdikiui ar itin alergiškam vaikui, specialistai pataria juos rinktis itin įdėmiai ir atsargiai. „Akiniai turi būti saugūs, jei mažylis nuspręs juos pakramtyti ar „pagaląsti“ dygstančius dantukus. Tokiuose akiniuose neturėtų būti metalinių ar lūžtančių detalių, plastiko lydinyje naudojamo BPA, latekso ar kitų alergijas sukeliančių medžiagų. „Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir naujagimis, ir senolis, todėl ši kompanija nuolat ieško sprendimų, kaip išpildyti visų klientų lūkesčius, gamindama saugius, patvarius ir ekologiškus rėmelius. Kiekvienam pagal jo poreikius“, – teigė optikos instruktorius.

* Įveikę pirmąjį iššūkį ir išrinkę vaikui akinius, išmokykite juos saugoti ir prižiūrėti. Priminkite, kad mažylis prieš miegą nusiimtų akinukus. Išugdykite įprotį akinukus nusiimti abiem rankomis. Įpratinkite prieš miegą valytis ne tik dantukus, bet ir išmaudyti savo akinukus po tekančio vandens srove su lašeliu skysto muilo. Tokia SPA procedūra akiniams nemokamai atliekama ir bet kuriame „Fielmann“ salone. Specialistai ne tik išpraus akinukus ultragarso vonelėje, bet ir sutvirtins varžtelius, pareguliuos, kad akiniai patogiai priglustų ir ilgiau tarnautų. Čia pasirūpinama kiekvieno akiniais, net jeigu jie įsigyti ir kituose optikos salonuose.

„Fielmann“ nuotr.

* Nepamirškite – vaikai auga. Būtina reguliariai tikrinti, ar vaikas „neišaugo“ akinukų, ar jie tinkamai priglunda, ar nereikia stiprinti lęšių.

A.Lisinskienė ne tik mokslininkė, daktaro laipsnį apsigynusi disertacija „Tėvų ir paauglių ugdomoji sąveika sportinėje veikloje“. Ji taip pat karate – shotokan Lietuvos čempionė, 2 Dan juodo diržo meistrė, pati ragavusi trenerės duonos.

Tad kodėl iš jos 4 metus trukusio tyrimo paaiškėjo, jog tėvai dažnai trukdo savo vaikams siekti sportinių aukštumų, manydami, kad padeda savo atžaloms?

Apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje. Taip pat apie Akademijos miestelyje atidaromą didžiausią Lietuvoje universitetinį Valdo Adamkaus vardo sporto centrą, kuriame įsikūrė krepšinio, futbolo, paplūdimio tinklinio, lauko teniso ir kitų sporto šakų aikštynai.

Stiprindamas savo sporto programą, VDU nuo kitų metų pasiūlys dvi naujas studijų kryptis, orientuotas į šiuolaikinių trenerių ugdymą, kurie, be kita ko, gebės „supermamytėms“ paaiškinti, kad nedera lipti ant tatamio su aukštakulniais, kuomet jos dukra ar sūnus kovoja dėl pergalės.

Apie naujų mokslo metų pradžią ir tai, kas svarbu jauniausiems eismo dalyviams bei jų tėvams, papasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos bendruomenės pareigūnė Reda Antanavičiūtė.

– Prasidėjo nauji mokslo metai, vaikai sugrįžo į mokyklas, o patys mažiausi kelią iki mokyklos išbando dar tik pirmąjį kartą. Tad, į ką labiausiai šiomis pirmomis rudens dienomis turėtų atkreipti dėmesį mokiniai ir jų tėvai?

– Pirmiausia, tėvai su vaikais turi aptarti po vasaros atostogų pasikeitusias rytines tradicijas ir įpročius, prie kurių moksleiviai, ypač pirmų klasių, nebuvo įpratę, t. y. anksti keltis, planuotis rytines šeimos keliones ir laiką, naujus maršrutus ir pan. Skubėjimas – viena pagrindinių visų KET pažeidimų priežasčių, kai kalbame apie įvykius, kuriuose dalyvauja mažieji eismo dalyviai pirmosiomis mokslo metų dienomis.

Privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.

Pavyzdžiui, tėveliai skubėjo, kad nevėluotų ir viršijo leistiną greitį, vaikai nespėjo prisisegti saugos diržo, o skubantys tėvai tuo nepasirūpino. 135 cm ūgio neturinčius vaikus „trumpam ir greitai“ pavežė ne specialiai tam skirtose saugos kėdutėse, vaikai skubėjo per gatvę, kad nevėluotų į pamokas ir bėgo neapsidairę, ne per pėsčiųjų perėją, nes vėluojantys tėvai „greitai“ juos išleido tam neskirtoje vietoje. Iš tiesų, rugsėjo mėnesį skuba visi – ir tie, kurie savo šeimose neturi vaikų, ir tie, kurie neįvertino mieste susidariusių rytinių spūsčių ar nėra prie jų pratę. Todėl labai svarbu kalbėtis su mažaisiais, kad neužtenka žinoti, jog kertant važiuojamąją dalį reikia apsidairyti – privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

– Ne vienerius metus Kauno apskrities policijos pareigūnai visą rugsėjo mėnesį skiria ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams – dovanoja ne tik atšvaitus, bet ir dalijasi žiniomis apie eismo saugumą: skaito paskaitas, organizuoja susitikimus, konsultuoja. Kokių planų turite šį rugsėjį?

– Šį rugsėjį su kolegomis ir vėl aplankysime visus Kauno apskrities pirmų klasių moksleivius, kuriuos supažindinsime su pagrindinėmis KET. Per susitikimus žiūrime interaktyvius prevencinius filmukus, kurių pagalba mokomės žaisminga forma pateiktas KET, sprendžiame praktines užduotis, išsiaiškiname, kad atšvaitas yra mažas, tačiau labai svarbus ir mūsų gyvybes saugantis elementas.

Nuolat bendradarbiaujame ir su įvairiomis įmonėmis, tad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, aplankydami pirmokus, kiekvienam jų dovanosime po atšvaitą. Su vyresnių klasių moksleiviais susitinkame pasikartoti KET, kurių jau buvome išmokę praėjusiais mokslo metais, atlikti praktines užduotis specialiai tam skirtose vietose, kad vaikai įgautų kuo daugiau saugaus eismo įgūdžių. Šiemet tęsime ir smagiausią tradiciją, kai anksti ryte prieš pamokas atvykstame į ugdymo įstaigas su visų vaikų mylimu ir laukiamu policijos pareigūnų bičiuliu – šuniuku Amsiumi, kuris į pamokas skubančius vaikus „patikrina“, ar šie laikosi su pareigūnais išmoktų KET, ar taisyklingai dėvi ir turi atšvaitus.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

– Ką jums pačiai reiškia bendravimas su vaikais? Ar rugsėjis – jums laukiamas mėnuo?

– Bendravimas su vaikais, savo žinių ir patirties jiems perdavimas man yra vienas geriausių ir gražiausių dalykų mūsų tarnyboje. Didžiausias įvertinimas, kai atvykus į ugdymo įstaigą vaikai tave pasitinka su šypsena, kviečia vardu, pažįsta nuo pirmos klasės ir nebijo policijos pareigūno. Praėjus daugiau nei ketveriems mokslo metams yra gera matyti užaugusią, atsakingą jaunųjų eismo dalyvių kartą, prie kurios ugdymo esu prisidėjusi nuo pirmos klasės. Smagu matyti jų švytinčias akis, žinant teisingą atsakymą į užduotą klausimą, jų norą pasidalinti savo žiniomis, puoselėjamomis tradicijomis šeimose, bet smagiausia, kai visi kartu išmokstame naujų dalykų – saugaus elgesio, bendravimo kultūros, o vėliau vaikai to nepamiršta ir laikosi tam tikrų elgesio normų, rodydami pavyzdį kitiems.

Rugsėjis man – daugiausia energijos, atsidavimo ir pastangų reikalaujantis mėnuo, nes rugsėjo 1-ąją į ugdymo įstaigas sugrįžtame ir mes, policijos pareigūnai. Tačiau nepaisant padidėjusio darbo krūvio, tai tikrai laukiamas mėnuo, nes bendravimas su vaikais, jų nuoširdumas ir gaunamas atgalinis ryšys atperka viską.

– Ar sutinkate, kad kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, itin reikšmingas tėvų indėlis? Kokiais patarimais su tėvais galite pasidalinti?

– Vadovaudamasi asmenine patirtimi galiu drąsiai teigti, kad lygiai taip, kaip ugdymo įstaigos atstovams bendradarbiaujant su vaikų tėvais ir įtraukiant juos į ugdymo procesą, vaikai gali pasiekti daug geresnių mokymosi rezultatų, taip ir kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, tėvų indėlis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų elgesį, įpročius, formuojant naujosios eismo dalyvių kartos kultūrą. Mes galime kiekvieną mėnesį susitikinėti su vaikais, mokyti juos, aiškinti kodėl ir kaip svarbu laikytis pagrindinių KET, kodėl atšvaitas ar šalmas važiuojant dviračiu toks svarbus ir būtinas. Tačiau, jeigu grįžę namo vaikai matys visiškai kitokias jiems diegiamas vertybes, vieni policijos pareigūnai tokių teigiamų rezultatų kaip tikimės, tikrai nepasieks. Pasirūpinimas kuprine su atšvaitais – geras sprendimas keliaujant į ugdymo įstaigą, tačiau to nepakanka. Ant kuprinių atšvaitai būna prisiūti, kurių negalima nuimti ir pasiimti su savimi, kai po pamokų vaikai keliaudami į papildomus būrelius ar treniruotes jas palieka namie.

Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms.

Todėl tėveliai turi pratinti vaikus ir aiškinti jiems, kaip svarbu įprasti segėti juostinį atšvaitą, kurį užsidedame ant viršutinių lauko rūbų tamsiu paros metu, ar pritvirtinti pakabinamą atšvaitą gerai matomoje vietoje, kaip to reikalauja taisyklės. Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms. Kalbėtis su vaikais bei rodyti pavyzdį yra kertiniai dalykai saugių kelionių link. Kiekvienas bendruomenės pareigūnas dirba teritoriniu principu, todėl kviečiame tėvelius pagal savo gyvenamąją vietą pamėgti bendruomenės pareigūnų feisbuko paskyras, kuriose nuolat dalinamės įvairiais prevenciniais patarimais, taisyklėmis ir naudingomis nuorodomis.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

Kad moksleivių kelionės į ugdymo įstaigas būtų saugios, visą rugsėjo mėnesį Kauno apskr. VPK pareigūnai užtikrins saugų eismą avaringiausiose miesto gatvėse. Pareigūnai sustiprins patruliavimą greta mokyklų ir vaikų darželių esančių sankryžų, bus rengiamos įvairios priemonės užtikrinančios KET laikymąsi.

Stebėkite laikyseną ir sėdėseną

Specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į taisyklingą vaikų laikyseną ir sėdėseną bei daugiau laiko skirti įvairiems pratimams, kurie padėtų stiprinti vaikų fizinę sveikatą.

"Labai svarbu užtikrinti taisyklingą vaikų laikyseną, nes jų stuburas yra itin minkštas ir paslankus, todėl lengvai ir greitai prisitaiko prie blogų padėčių. Dėl to stuburas gali iškrypti, atsirasti skoliozė ar varginti nugaros skausmai. Būtina stebėti, kaip vaikai ruošia pamokas ir kaip tuo metu sėdi – pėdos turi remtis į kietą pagrindą, visi sąnariai turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu, o alkūnės – atremtos į porankius arba laikomos ant stalo. Vaikai turi sėdėti ant tvirto pagrindo, taisyklingai – nepersikreipę, nesusidėję kojos ant kojos ar nepasikišę jų po savimi. Kitaip tariant, neturėtų būti jokių iškreiptų padėčių", – pabrėžia kineziterapeutė.

Žinučių kaklo sindromas

Specialistė teigia, kad taisyklingą laikyseną palaikyti padeda fizinis aktyvumas, tačiau didelį nerimą kelia vis dažniau pastebimas žinučių kaklo sindromas (angl. text-neck).

Tėvams reikėtų sverti vaikų kuprines ir stebėti, ką į jas dedasi vaikai. Dažnai į vaikų, ypač pradinukų, kuprines patenka nereikalingų daiktų, kurių neturėtų būti.

"Vaikai vis daugiau laiko praleidžia "įlindę" į telefonus ir būna nuolat pasilenkę. Laikysena, kai vaikas nuleidžia galvą ir žiūri žemyn, yra ypač grėsminga, nes sukelia įtampą kaklo ir pečių juostos srityje. Kaklo slanksteliai tada užspaudžia nervus, o jų užspaudimo padariniai gali būti sutrikusi kraujotaka rankose, plaštakų tirpimas ir kt. Kuo daugiau vaikas lenkia kaklą, tuo labiau apkrauna stuburą, dėl ko ilgainiui pasikeičia kaklo fiziologinis linkis ir išsikreipia kaklo slanksteliai. Šį sindromą gydyti labai sudėtinga, tačiau jo neįgyti daug lengviau – tiesiog reikėtų tinkamame aukštyje laikyti telefoną. Tėvai turėtų kontroliuoti ir stebėti, kad vaikai tinkamai laikytų telefoną, o geriausia – daugiau laiko praleistų ne prie ekranų, bet aktyviai leisdami laiką ir sportuodami", – sako D.Šimonytė-Šturienė.

Gali iškreipti stuburą

Anot specialistės, prie vaikų fizinės sveikatos prisideda ir taisyklingas kuprinės nešiojimas. Tai, kad kuprinė per sunki, nešama per žemai arba ant vieno peties, gali būti netaisyklingos vaiko laikysenos padarinys, nugaros skausmų ar nuovargio priežastis.

"Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10–15 proc. mokinio kūno masės. Geriausia, kad sudarytų iki 10 proc. vaiko kūno svorio. Tuščios kuprinės, skirtos pradinukams, svoris neturėtų viršyti 700 g, o vyresnių moksleivių – 1 kg. Tėvams reikėtų sverti vaikų kuprines ir stebėti, ką į jas dedasi vaikai. Dažnai į vaikų, ypač pradinukų, kuprines patenka nereikalingų daiktų, kurių neturėtų būti. Sunkesnius daiktus, pavyzdžiui, vadovėlius, kuprinėje reikėtų dėti kuo arčiau stuburo, o lengvesnius daiktus išdėlioti aplink", – sako kineziterapeutė.

Svarbiausia – patogi

Specialistė teigia, kad svarbu ir tai, kokia yra vaiko kuprinė. Idealiausia, kai kuprinė pagaminta iš lengvo, tampraus, sintetinio ir lengvai skalbiamo audinio.

"Kuprinės dirželiai būtinai turi būti reguliuojami, kad vaikas pats galėtų užsidėti kuprinę ant pečių, pernelyg neužlauždamas rankų. Patogiausi yra 4 cm pločio kuprinės dirželiai, paminkštinti pečių zonoje. Geriausia, jei kuprinė turi vidinį karkasą, išlaiko savo formą ir nesudrimba. Tokioje kuprinėje kieti knygų kampai nespaus nugaros, be to, ilgiau nesusilamdys knygos minkštais viršeliais", – patarimais dalijasi D.Šimonytė-Šturienė.

Vos gimę mažyliai miega nuo 11 iki 18 valandų per parą. Jie prabunda vidutiniškai kas 3-4 valandas, nes paprasčiausiai išalksta. Kūdikiai pirmosiomis gyvenimo dienomis dar neturi savo miego ritmo, neskiria dienos nuo nakties. Tačiau maždaug 3-4 savaičių vaikų miego ritmas pradeda nusistovėti, o dauguma 3 mėnesių vaikų jau gali išmiegoti neprabudę visą naktį.

Kokie veiksniai trikdo vaikų miegą?

Vaikų miego kokybę lemia patys įvairiausi veiksniai. Nors paveldėtas organizmo savybes, temperamentą ar nervinės sistemos veiksnius kontroliuoti nėra lengva, tačiau, atkreipę dėmesį į keletą paprastų patarimų, tėvai galės ženkliai pagerinti mažųjų miego kokybę.

Miegą neigiamai veikia per didelis tėvų rūpestis

Kai kuriems tėvams tai gali nuskambėti keistai, tačiau per didelis jų rūpestis vaiku gali neigiamai veikti vaiko nakties poilsį. Kitaip nei suaugęs žmogus, užmigęs vaikas pirmiausia patenka į aktyvų miegą – greitų akių judesių miego fazę. Jos metu vaikas miega neramiai – niurna, verkšlena, šypsosi, rodo grimasas, juda. Tai normali kūdikių miego ypatybė, tačiau dalis tėvų vos išgirdę verkšlenantį vaiką, iškart jį paima ant rankų. Taip vaiko miegas yra sutrikdomas, o ilgainiui prie tėvų rankų miego pradžioje įpratęs vaikas be jų gali nebemokėti užmigti.

Pixabay nuotr.

Mamos miegas lemia vaiko miegą

Gimus mažyliui įprastinė moters dienotvarkė pakinta. Jai tenka keltis kelis kartus per naktį, ji gali jaustis išsekusi, nepailsėjusi. Visgi sprendimas – pailsėsiu, kai vaikas užaugs – nėra teisingas, kadangi mamos miego trūkumas tiesiogiai veikia ir vaiką. Kartu su motinos pienu mažylis gauna miego hormono melatonino, kuris padeda susiformuoti normaliam vaiko cirkadiniam ritmui ir lengvai užmigti naktį.

Miego higiena – privalomas gero miego elementas

Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams labai svarbu reguliari miego higiena. Miego higienos nebuvimas prailgina užmigimo laiką ir sumažina miego kokybę. Todėl rekomenduojama stengtis, jog vaikas kasnakt užmigtų tuo pačiu metu.

Kasnakt užmigti reguliariu laiku padės miego ritualai – likus valandai iki miego nuprauskite vaiką, išvalykite dantis, aprenkite naktiniais rūbais, atsigulkite į lovą ir paskaitykite pasaką. Kasdienė rutina iš anksto padės vaiko organizmui suprasti, jog atėjo miego laikas.

Vaiko lovytė, skirta tik miegui

Vaikui, kaip ir suaugusiajam, lova – vieta, skirta tik miegui. Tėvai neretai daro klaidą vaiko lovelę apkabindami įvairiais žaislais. Vaikas, paguldytas į lovytę, turi suprasti, jog tai – vieta, skirta miegui, o ne žaidimams.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams svarbi miegamojo aplinka. Kambarys turi būti išvėdintas, jame neturi būti per daug karšta, o vaiką rekomenduojama apkloti tik natūralaus pluošto antklode.

Fantazija sukelia nerimą

Vaikų fantazija itin gaji, jie greitai gali prakalbinti mėgstamiausią žaislą arba įtikinti tėvus, jog po lova slepiasi pabaisos. Dėl šios priežasties tėvai turėtų gerai apgalvoti, ką sako vaikams prieš miegą. Net ir tik truputį gąsdinančios pasakos gali vaiką paveikti neigiamai. Atsigulus į lovą vaikas prisimins pabaisas, todėl bus jaučiama baimė užmigti, o miegas taps neramus, vaiką gali kankinti košmarai.

Vaikų miegas – svarbus normaliai raidai 

Neramus vaikų miegas ne tik apsunkina tėvų poilsį, bet gali tapti ir normalios vaiko raidos sutrikimo priežastimi. Todėl į vaiko miego rutiną reikia žiūrėti itin dėmesingai ir pašalinti visus veiksnius, galinčius trikdyti kokybišką ir ramų vaiko miegą.

Aiškiai apsibrėžkite atsakomybes

Šeimą su fotografu Laurynu Žižiu sukūrusi Julija pasakoja, kad namus užpuolusios netvarkos prieš gimstant pirmajai dukrai negalėjo ir įsivaizduoti. O kai po daugiau kaip dvejų metų gimė antroji atžala, tvarkytis teko pradėti dar daugiau. Bet tada tėvai bent jau geriau suprato, kaip padėti vienas kitam.

„Kažkur esu skaičiusi, kad tvarkytis namus su mažais vaikais yra tas pats, kaip valyti sniegą kieme, kai vis dar sninga. Kol namuose yra mažas vaikas, tol juose nebus tvarkos. Todėl pirma turite atsipalaiduoti ir susitaikyti, kad tai, kas vyksta augant vaikams, yra daug gražiau nei tvarkingos lentynos. Antra, pasiskirstykite darbais ir netingėkite – vienas tėvelių gal neprieštarauja penkiskart per dieną plauti indus, o kitam nėra už tai baisesnio darbo. Įsiveskite režimą, kuris nė vieno iš tėvų nekankintų, ir sąžiningai be išimčių jo laikykitės“, – pataria J. Žižė.

Investuokite į techniką, kuri dirbs už jus

„Vaikai namuose reiškia kalnus skalbinių. Juk mažyliai visur ropoja, tyrinėja, ieško ir šokinėja per balas. Net vieną dieną išlaikyti vaiką švarų yra neįmanoma misija, o ką jau kalbėti apie savaitę, mėnesį ar metus. Todėl labai greitai supranti, kad senieji skalbimo būdai bus bejėgiai. Bandai kažkaip suktis, bet tada visi namų kampai lieka apkarstyti šlapiais drabužiais“, – juokiasi moteris.

Anot Julijos, tikrą revoliuciją jų namuose sukėlė džiovyklė, po kurios atsiradimo sunku įsivaizduoti ankstesnį gyvenimą be jos.

Žaidimu gali tapti net ir tas pats minėtas drabužių perkėlimas iš skalbimo mašinos į džiovyklę.

„Ko jau ko, bet laiko ramiai lankstyti ir džiaustyti drabužius auginant vaikus nebūna. O tada skalbiniai užima pusę svetainės – tik laiko klausimas, kada vaikas čiups ir numes ant žemės. Na, o turint šiuolaikinę džiovyklę, drabužius tereikia į ją perkelti iš skalbimo mašinos ir po kurio laiko išsitraukti jau sausus. Procesas, kuris anksčiau užtrukdavo ilgiau nei parą, dabar trunka vos porą valandų“, – džiūgauja J. Žižė.

Tvarkymąsi derinkite su žaidimu

Mažam vaikui dažniausiai nėra didelio skirtumo, kur būti ir ką veikti. Jam tiesiog svarbu šalia matyti tėvus ar kitus vaikus. Jei išmėtytų daiktų nešiojimą į vietą paversite žaidimu, vaikas pats uoliai tvarkysis. Žinoma, tai pavyks ne kasdien, bet kartais vaikas pats nesuprasdamas gali jums padėti.

„Žaidimu gali tapti net ir tas pats minėtas drabužių perkėlimas iš skalbimo mašinos į džiovyklę. Darbas visai paprastas ir be vaiko jį padarytumėte daug greičiau, tačiau šitaip kartu ir nuo pat mažens mokomasi, kad į atsakomybes galima žiūrėti linksmai. Po poros metų patys sau už tai padėkosite“, – sako dviejų dukrų mama. 

Niekada neišeikite iš kambario tuščiomis

„Tai labai paprastas triukas, kurio mane išmokė draugė. Net jei vaikas dar visai mažytis ir netvarkos nekelia, juo rūpinantis aplinkui susikaupia milijonas ne vietoje padėtų žaisliukų, buteliukų ir kitų niekučių. Dabar laikomės tokios taisyklės – mes su vyru negalime iš kambario išeiti tuščiomis. Kaskart su savimi pasiimame vieną ar du daiktus, kuriuos nunešame į vietą. Rodos, tai mažytis darbas, bet per visą dieną daug ką šitaip sutvarkai“, – pataria moteris.

Raskite laiko sau

Turbūt kiekvienoje pagalbos tėveliams knygoje rasite šį patarimą. Kartais tėveliai, o ypač mamytės, bijo pasirodyti savanaudiški ir prašyti partnerio laisvos popietės ar bent kelių valandų. Bet kūdikio priežiūra – labai varginantis darbas, tad kartais tiesiog reikia pailsėti.

„Neužsikraukite visko ant savo pečių, nes anksčiau ar vėliau palūšite. Tiesa ta, kad nėra vieno stebuklingo patarimo, kuris padėtų įveikti visus vaiko priežiūros iššūkius. Vaiko auginimas reikalauja daug pasikartojančio, alinančio ir rūpestingo darbo. Draugai, auklės, giminaičiai ar buitinė technika... Jei tik sugalvojate, kas gali jūsų darbą palengvinti, būtinai tuo ir naudokitės“, – nedvejoja J. Žižė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsako, kodėl reikia įsileisti vaiko teisių apsaugos specialistus į namus.

Reikia suprasti, kad tai yra jų darbas, jie privalo reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir neįvertinę situacijos (grėsmės vaikui lygio), negali žinoti, kaip konkrečioje šeimoje rūpinamasi vaikais, rašoma įstaigos išplatintame pranešime.

Kaip būtų racionaliausia sutikti vaiko teisių specialistą? „Bendradarbiaujant ir nenusiteikiant priešiškai, be jokios baimės. Nereikia jausti priešiškumo. Specialistas ateina pasikalbėti ir įvertinti vaiko situaciją, ar vaikui yra saugu, ir dažnai taip ir būna, kad mes nuvykstame, su tėvais pakalbame ir atsisveikiname, tai pakankamai dažni atvejai. Taigi labai svarbu būti atviriems, padėti specialistams įvertinti visas aplinkybes, kalbėtis“, – sako vaiko teisių apsaugos specialistai.

Kaip rodo pirmų 4 mėnesių statistika, sulaukta daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų situaciją. Iš jų 44 proc. vaikų grėsmės lygis nebuvo nustatytas. Tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta arba atsižvelgus į vaiko amžių, jo raidą ir nustatytus tam tikrus rizikos veiksnius, nenustatytinas grėsmės vaikui lygis.

Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais.

Priminsime, kad grėsmės lygio nustatymas susijęs su vaiko amžiumi (kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei vyresni vaikai). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Gali kilti klausimas, ar tikrai verta pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, jei vos ne kas antru atveju grėsmės vaikui lygis nėra nustatomas? Vaiko teisių specialistai primena: nepranešimas gali baigtis skaudžia nelaime pačiam vaikui, o laiku suteikta pagalba gali padėti tam užbėgti už akių.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistams prieš porą savaičių moteris pranešė, kad neseniai pagimdžiusi, psichikos liga serganti jos dukra negeba rūpintis naujagimiu. Specialistai nedelsiant apsilankė kūdikio mamos namuose, kuriuose iš tiesų nebuvo tinkamų sąlygų naujagimiui, reikalingų priemonių, drabužėlių, kūdikis nebuvo registruotas, nemaitinamas krūtimi, mama kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti, kur vaikelio tėvas, kaip planuoja pasirūpinti naujagimiu. Suabejojus, ar mama gerai jaučiasi, pakviesti medikai. Vėliau su vaiko mama ir atsiradusiu vaiko tėvu aiškintasi, kaip jie planuoja rūpintis vaiku. Į pagalbą jaunai šeimai įsitraukus vyro tėvams, kurie sutiko priimti jauną šeimą ir padėti, naujagimis grįžo į šeimą, kuri toliau stebima socialinių darbuotojų ir kuriai toliau teikiama pagalba.

Toliau analizuojant statistinius duomenis matyti, kad beveik 46 proc. vaikų nustatytas I grėsmės vaikui lygis. Tai reiškia, kad vaikas iš šeimos nepaimamas, bet identifikuota, kad šeimai reikalinga vienokia ar kitokia pagalba ir tokia pagalba yra inicijuojama.

Galiausiai, iš visų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus apie 10 proc. vaikų nustatytas II grėsmės lygis, vadinasi, vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikai, teismui išdavus leidimus, laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.

Vaiko teisių apsaugos specialistai primena: sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai kartu nustatomi ir aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kaip keliantys grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei. Fizinė bausmė arba vyno taurė patys savaime nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos.

Šeimai, kurios vaikui ar vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, teikiamos intensyvios paslaugos, siekiant, jog vaikai galėtų grįžti į šeimą – inicijuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos bei atvejo vadybininko (socialinių paslaugų darbuotojo) paskyrimas.

Visų pirma, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį šeimai pagalbą (jai sutikus) teikia Tarnybos mobilioji komanda, kuri susideda iš socialinio darbuotojo, psichologo ir specialisto (socialinio darbuotojo ar psichologo), turinčio žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis.

Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo, šeimai sutikus, atlieka intensyvų darbą su šeima: vyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir pirmojo susitikimo su šeima metu atlieka rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje įvertinimą, taip pat atlieka šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimą, teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai pagal poreikį, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir kartu su juo įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje, parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir jas aptaria su šeimos nariais, dalyvauja atvejo vadybininko organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose. Šiame etape taip pat ypatingai svarbus šeimos/tėvų bendradarbiavimas su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais.

Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, atvejo vadybininku, socialiniais darbuotojais, tai yra, suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai.

„Lyderio savybių lavinimas yra būtinas, nes po truputį skatina pasitikėjimą pasauliu, o tai leidžia aktyviau skleistis visiems lyderystei priskiriamiems įgūdžiams. Šių savybių ugdymui tėveliai turėtų skirti dėmesio dar iki atžalai sukanka penkeri metai“, – teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. 

Būti teigiamu pavyzdžiu

Čia svarbus tėvų asmeninis pavyzdys. Svarbu parodyti, kaip dalintis džiaugsmu su artimaisiais, įvertinti kitų pastangas, gerbti pašnekovo nuomonę net tuomet, kai su ja nesutinkama. Reikia būti tokiu, kokiu norėtumėte, kad ateityje būtų jūsų vaikas. Taip pat sudaryti sąlygas atžalai su kitais bendrauti kuo daugiau – taip bus ugdomas jo gebėjimas palaikyti draugiškus santykius, kurti jaukią atmosferą, įkvėpti ir veiksmingai bendrauti su aplinkiniais. Svarbu neleisti jam užsidaryti savyje.

Atrasti savąjį kelią

Reiktų nepamiršti, kad vaikas nėra toks pats kaip tėvai. Dėl to reikia stebėti, kuo jis domisi, kam skiria didžiausią dėmesį ir skatinti imtis širdžiai mielos veiklos. Kuomet vaikui kyla netradicinės, ar netgi iš pirmo žvilgsnio keistos idėjos – negalima numoti į jas ranka. Būtina padėti jam siekti savo tikslų. Taip vaikui padedama atrasti save – žinojimas, „kas  aš esu“ , yra labai svarbus ieškant savojo kelio ir siekiant pažinti kitus. 

Pozityvi aplinka

Aplinka, kuri supa žmogų, turi itin reikšmingą vaidmenį tiek moralinėms nuostatoms, tiek pasaulio suvokimui ar asmeninėms ambicijoms. Dėl šios priežasties vaikui būtina paaiškinti, kaip pasirinkti draugus, nes, tikėtina, kad jie padarys nemažą įtaką jo sprendimams, užsiėmimams ar laisvalaikiui ateityje.  Jeigu vaikas yra itin susidomėjęs tam tikra sritimi, reikia padėti jam surasti bendraminčių, su kuriais jis sieks bendrų tikslų.

Nugalėtojo mentalitetas

Kiekvienas gyvenime susiduria su įvairiais sunkumais. Jauname amžiuje ypač lengva pasiduoti, jei kažkas nepavyksta ar kyla problemų. Jeigu norima, kad vaikas būtų pasiruošęs gyvenimo iššūkiams ir nemestų kelio dėl takelio, jame reikia ugdyti nugalėtojo mentalitetą. Kuomet darosi sunku, reikia neleisti  į viską numoti ranka, o pasiūlyti alternatyvų, kurios padės išspręsti sunkumus.  

Naujosios technologijos

Šiandien darosi vis svarbiau kuo anksčiau perprasti įvairių išmaniųjų įrenginių techninius veikimo principus, be kurių artimoje ateityje neišsivers nė vienos profesijos atstovas. Todėl, nepamirštant kontrolės, reikia leisti vaikui po truputį pradėti naudotis planšetiniu kompiuteriu ar telefonu. Tokiu būdu jis  susipažins su jį supančiu pasauliu inovatyviu keliu. Žinoma, norint išvengti nuostolių, reiktų neduoti mažiesiems pačių brangiausių įrenginių.

Komandinio darbo nauda

Užduočių sprendimas, bendra veikla komandoje suteikia daug naudingos patirties kiekvienam vaikui. Komandinis darbas ugdo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, palaikyti savo bendražygius, kontroliuoti emocijas, siekti bendro tikslo. Šiuo atveju labiausiai tinka užklasinė veikla, kurioje dirbama ne individualiai, pavyzdžiui, komandinis sportas, šokiai, teatras.

Savarankiškas pasirinkimas

Svarbu pasiūlyti vaikams galimybę pasirinkti – pavyzdžiui, tarp pakelio bulvių traškučių ir šviežių morkų sulčių. Vėliau reiktu siūlyti pasirinkimo galimybes, kurios pareikalaus daugiau apmąstymų ir atsakomybės. Taip vaikas pasijus pasijus situacijos šeimininku, kurio sprendimai padarys įtaką jiems patiems arba juos supantiems žmonėms. Tokiu būdu vaikas, einant laikui, pats sugebės atsirinkti tai, kas yra teisinga. Be to, ši technika ugdys ir jo pasitikėjimą savimi priimant sprendimus.

Paauglys gyvena lyg paraleliniame pasaulyje, kuriame šaldytuvas visad pilnas, kambarys susitvarko lydekai paliepus, švarūs drabužiai laukia eilės, kada galės būti pristatyti publikai. Ar įmanoma su mūsų mielais siaubūnais sugyventi taikiau ir tvarkingiau? Įmanoma, jei pasinaudosite portalo siūlomais patarimais. 

1. Nepainiokite netvarkos ir nešvaros

Norisi staugti vos įžengus į paauglio sūnaus ar dukters kambarį? Nesijaudinkite – tai visiškai normalu. Netvarka nelengvą periodą išgyvenančiam jaunuoliui – lyg būdas pasižymėti savo teritoriją. Pulti ją kuopti, vaikyti vorus ir rankioti kojines – ne išeitis. Nei išauklėsite, nei padėkos sulauksite – kažin, ar patys norėtumėte, kad kažkas sujauktų jūsų papuošalų stalčių ar žvejybos kabliukų dėžę. Patarimas – padėti vaikui šią velniavą susitvarkyti: pirma, kambaryje parūpinti dėžučių, kad jei ir nesusirūšiuos savo daiktų, tai bent padrikas „turtas“ jums nebadys akių. Kita priemonė – įtaisyti „šiukšliaėdą“ - stalčių ar dėžę, kur atsiduria viskas, kas paprastai be vietos mėtosi ant grindų, po lova ir t.t. Dėl nuograužų, maisto likučių, popiergalių, nešvarių drabužių, turite pasitelkti visas savo auklėjamąsias galias – nuolaidų būti negali, juk paauglys jau tikrai pakankamai didelis, kad mokėtų tai įmesti į skalbinių krepšį ar šiukšliadėžę.

2. Įtraukite į buities darbus

Nuo 12 metų vaikas tikrai geba atlikti namų ruošos darbus. Bėda ta, kad jis tam nemato jokio reikalo – kam daryti tai, kas neįdomu, nemalonu ir tai, ką ir šiaip neapsikentę padarytų tėvai. Tai – ne darželinukas, kuris džiaugiasi plušdamas „taip, kaip mama“. Laimei, yra keletas gudrybių priversti paauglį pakeisti nuomonę. Pirma, nusistatykite smulkesnius prioritetus – vieną ar du darbus (pvz., maisto gaminimas/patiekimas, skalbinių sukrovimas į skalbyklę/išdžiovimas). Aiškiai išdėstykite, ko tikitės, parodydami, kaip reikia atlikti vieną ar kitą darbą. Apibrėžkite laiko tarpą, per kurį darbas turi būti atliktas, - ir jums gerai, ir paaugliui, kuriam tikrai svarbu būti savo laiko šeimininku. Motyvuokite „prizais“ - ne pinigais ar daiktais, o nuolaida: pvz., „tu išsiurbi/susitvarkai savo kambarį, o aš nelendu į jį kiekvieną vakarą dejuodama, kad tokioje irštvoje tuoj užtrokšiu. Motyvuoti už namų ruošos darbus taip pat galite papildoma galimybe susitikti su draugais, pavėlinti grįžimo laiką ir pan.

3. Ugdykite įprotį tvarkytis ir valytis

Paauglys, kuris tvarko ir valo namus nelaukdamas stadijos, kai šie tampa panašesni į sprogimą patyrusį sandėlį, jums skamba neįtikėtinai? Taip ir yra. Visgi tai įmanoma tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, sumažinkite savo pačių lūkesčius. Vaikų tvarkos ir švaros suvokimas nebūtinai yra toks pats kaip tėvų. Jei mamai patinka šveisti grindjuostes dantų šepetėliu, o tėčio batai blizga labiau nei jo plikė karštą dieną, vaikas neturi jaustis kaltas, kad valgant iš burnos iškrito trupinys. Antra, padėkite nuo mažų reikalavimų: padėti į vietą sofos pagalvėles, kurios tarnavo draugų sėdynėms, išvalyti kriauklę/vonią po savo trijų plaukų skutimosi seanso, nuleisti klozeto dangtį, nusausinti grindis po dušo „fontano“. Tiesiog paauglį turite išmokyti pagrindinės taisyklės: sujaukei – sutvarkai, išpurvinai – išvalai. Kuo anksčiau pradėsite, tuo mažiau galvą suksite vėliau.

4. Dalinkitės

Na, taip – dalinkitės tuo, kas malonu, įdomu ir svarbu. Net jei jūsų atžala negali gyventi be draugų, ausinių, jo akys nuolat įsmeigtos į telefoną ar kompiuterį, jūs tikrai turite, ką jam duoti. Nesitikėkite, kad jis pašoks iš džiaugsmo išgirdęs jūsų pasiūlymą kažką veikti kartu, kai tuo metu yra užsiėmęs trumposios žinutės rašymu, feisbuko draugų pokalbiu ar kažkokiu supersvarbiu reikalu. Skalbimo mašinos variklio pajėgumas gal ir nėra pats įdomiausias paaugliui dalykas, bet jei jis rūpinasi savo išvaizda ir įvaizdžiu, tikrai gali susirūpinti, kad „kiečiausi“ marškinėliai, už kuriuos paklojo 50 Eur iš santaupų, būti tinkamai išskalbti ir išlyginti. Kaip ir virtuvė – pagalba tėvams gaminant maistą gali būti visai naudinga demonstruojant savo naujus gebėjimus draugų vakarėlyje. Žvelgiant plačiau, galima susigalvoti įvairios bendros veiklos – nuo vairavimo/automobilio remonto pamokos, įvaizdžio pokyčių iki apsilankymo pas kirpėją ar fotografijos dienos.

5. Bendraukite, klauskite, kalbėkite

Net jei jums kartais kyla įspūdis, kad jūsų vaikas – iš kitos planetos, svarbiausia yra užmegzti, išlaikyti ir kurti santykį su paaugliu. Kalbėti, klausinėti, domėtis reikia ne tam, kad pašnipinėtumėte ir galėtumėte jį kontroliuoti ar – dar blogiau – kritikuoti viską, ką jis daro, ir pamokslauti. Prisiminkite, kad idealių tėvų nebūna ir kad visiškai normalu kartais jaustis priblokštam, nusivylusiam. Geras humoro jausmas šiuo atveju – išsigelbėjimas. Galų gale, jūs tikrai nesate vieni, kovojantys su šiomis keistomis būtybėmis.