Šis žingsnis bus atliktas Jungtinėms Valstijoms daugiau dėmesio skiriant veiksmams, turintiems duoti atkirtį Rusijai ir Kinijai „didžiųjų galybių varžymosi“ laikotarpiu.

Savo vardo nepanoręs viešinti JAV pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Pentagonas atitrauks keturias „Patriot“ sistemas iš Kuveito, Jordanijos ir Bahreino.

Šios raketos bus grąžintos į Jungtines Valstijas „ateinantį mėnesį arba per porą mėnesių“ ir bus modernizuotos, nurodė pareigūnas. Jis pridūrė, kad minimos šalys turės prieigą prie kitų gynybos pajėgumų, todėl nebus paliktos pažeidžiamos.

Raketos „Patriot“ pritaikytos numušti taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir kitus oro taikinius.

Raketų perkėlimas, apie kurį pirmiausiai pranešė dienraštis „The Wall Street Journal“, vyksta tarp JAV ir Irano tvyrant padidėjusiai įtampai. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir jo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) šią savaitę pasisakydami Jungtinėse Tautose smerkė šiitiškos respublikos politiką.

JAV pareigūnas sakė, kad sprendimas atitraukti „Patriot“ baterijas buvo priimtas dar prieš naujausią įtampos su Teheranu padidėjimą. Kiti JAV pareigūnai pažymi, kad Iranas turi daug raketų, galinčių kelti pavojų kaimyninėms valstybėms.

„Tai dalis (pastangų) perbalansuoti, (mažinant pajėgumus) Vidurio Rytuose. Šis sprendimas buvo priimtas daug anksčiau negu iškilo dabartinių nesklandumų su Iranu“, – aiškino AFP pašnekovas.

Tuo metu gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) atsisakė komentuoti šį pareiškimą.

Pentagono atstovė Rebecca Rebarich (Rebeka Rebarič) sakė, kad kad dėl operacijų saugumo priežasčių „nekomentuosime konkrečių pajėgumų judėjimo į ir iš JAV Centrinio štabo (atsakingo už padėtį Vidurio Rytuose) atsakomybės zoną“.

„JAV sveikina Varšuvoje pasirašytą sutartį dėl 4,6 mlrd. JAV dolerių vertės priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ pirkimo pirmosios fazės“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ gautame pranešime.

Pasak Valstybės departamento, sutartis numato, jog Lenkija gaus „visiškai naujų šiuolaikinių valdymo ir kontrolės sistemų, skirtų Lenkijos priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai“.

„Pasirašius šią sutartį, bus sustiprinti pajėgumai ir galimybės užtikrinti JAV, Lenkijos ir NATO rytinio sparno sąjungininkų saugumą“, – sakoma pareiškime.

Dokumente reiškiama viltis, kad šalims pavyks susitarti dėl tolesnių šio pirkimo etapų.

JAV ir Lenkija pasirašė susitarimą dėl „Patriot“ pardavimo 2017 metais Varšuvoje apsilankius JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Anksčiau buvo pranešta, kad pirmąsias „Patriot“ sistemas Lenkija gaus 2022 metais. Oro erdvės gynybos sistemas planuojama dislokuoti su Rusija bendrą sieną turinčiuose šalies rajonuose.

Kai kuriuos šios sistemos komponentus gamins Lenkijos įmonės.

Šis sprendimas atitinka 2015 metais priimtą strategiją vengti regiono saugumo būklės „degradacijos“ ir sustiprinti šalies, kuri yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narė, ginkluotųjų pajėgų operatyvinius pajėgumus po kelerius metus trukusio griežto taupymo, sakoma Švedijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija daugiau šios sutarties detalių neatskleidė, bet kariuomenės asignavimų institucija šį kontraktą yra įvertinusi 10 mlrd. kronų (1 mlrd. eurų).

Ši sutartis taip pat atitinka pernai Stokholmo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Vašingtonas ir įtakingi JAV politikos veikėjai reikalavo, kad sąjungininkai prisiimtų didesnę gynybos pastangų naštos dalį NATO aljanse, įkurtame 1949 metais, kad atgrasytų tuometę Sovietų Sąjungą.

Švedų sprendimas pirkti „Patriot“ kompleksus, gaminamus JAV gynybos sektoriaus milžinės „Raytheon“ reiškia, kad konkurse pateiktas konkuruojantis pasiūlymas pirkti Prancūzijos ir Italijos įmonės „Eurosam“ gaminamų raketų SAMP/T nelaimėjo.

Švedija apie savo sprendimą paskelbė praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO pranešė nusprendusi įkurti du naujus vadovavimo centrus, iš jų vieną, atsakingą už laivybos kelių Atlanto vandenyne saugumą. Aljansas nusprendė modernizuoti savo struktūrą, kad taptų geriau pasiruošęs atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Švedija tikisi, kad įsigytas raketas „žemė–oras“ JAV pristatys kažkuriuo metu nuo 2020 iki 2025 metų.

Ilgojo nuotolio raketų „Patriot“ sistema pakeis iki šiol Švedijos naudotas JAV gamybos raketas „Hawk“.

Tuo tarpu Lietuva praeitą mėnesį pasirašė sutartį su Norvegija dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo. Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sakė, kad šios sutarties suma – 110 mln. eurų, šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto.

Numatoma, kad Lietuvos kariuomenė šia sistema turėtų būti aprūpinta iki 2021 metų.

Svarstymai apie galimybę Lietuvoje dislokuoti raketas „Patriot“ yra neteisingi, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad tokios ginkluotės reikmė turi būti svarstoma ne atskirų politikų, o specialistų lygiu kartu su partneriais.

"Tikrai tai nėra planuojama, ta informacija yra visiškai neteisinga", - penktadienį radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė Vyriausybės vadovas.

"Aš manyčiau, kad tai pirmiausia ne šiandienos diskusijų klausimas ir ne tokiu pavidalu tai reikia daryti, kada vienas ar kitas politikas tai sako. Tai darys specialistai, priklausomai nuo to, kokia bus mūsų ateities situacija, mūsų saugumo parametrai, mūsų finansinės galimybės ir po pasitarimų su mūsų partneriais, kiek ir kokių saugumo priemonių reikės šiame regione, tokios priemonės ir bus" - žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Ketvirtadienį JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos naujųjų demokratijų programos vadovas, politologas Januszas Bugajskis (Janušas Bugaiskis) interviu LRT portalui svarstė, kad po to, kas įvyko Ukrainoje, Jungtinių Valstijų karo pajėgų elementai gali būti dislokuoti Lietuvoje – tai galėtų būti kad ir raketų „Patriot“ baterijos.

„Reikia pripažinti, kad padėtis Ukrainoje lieka įtempta. Rusija ir kariniais veiksmais, ir politinio spaudimo priemonėmis vis kėsinasi į Ukrainos valstybės suverenumą", - kalbėjo premjeras.

Jis teigė, kad Krymo parlamento noras atsiskirti nuo Ukrainos ir tapti Rusijos dalimi prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl yra neteisėtas.

„Kiek žinau, toks Krymo Rados sprendimas prieštarautų Ukrainos Konstitucijai. Mano manymu, tada šis sprendimas neteisėtas ir tikiuosi, kad Lietuva pasmerktų tokį tarptautinės teisės laužymą. Mes pasisakome, kad Ukraina negali būti daloma, gerbiame Ukrainos piliečių apsisprendimą. Ukrainos Vyriausybė patvirtinta Radoje demokratiniu keliu, vadovaujantis Ukrainos Konstitucija, tarptautiniais teisės aktais", - sakė A.Butkevičius.

Kita vertus, jis teigė, kad Krymas greičiausiai taps dar vienu vadinamuoju įšaldytu konfliktu.

Ketvirtadienį prorusiški Krymo įstatymų leidėjai nutarė kreiptis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Krymas būtų prijungtas prie šios šalies. Jie pažadėjo kovo 16 dieną surengti referendumą dėl Krymo prisijungimo. Šiuo metu Juodosios jūros pusiasalį kontroliuoja rusų karinės pajėgos.

Referendumo data buvo paankstinta, perkeliant jį iš kovo 30 dienos. Rinkėjai taip pat turės atsakyti į klausimą, ar nori sugrąžinti 1992 metų Konstituciją, suteikusią regionui didžiulę autonomiją.