Beje, pinigų už prekes čia niekas neprašo – mokinių imitacinėje parduotuvėje „Matas“ jaunuoliai gali išsirinkti jiems patinkančius drabužius iš bendraamžių dovanojamų dėvėtų drabužių asortimento.

Pasak projekto sumanytojų – Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentų atstovybės „PanFiSa“, viešosios įstaigos Panevėžio profesinio rengimo centro (PPRC) ir viešosios įstaigos „Aukštaitijos gyvas kaimas“ – iniciatyva paremta jaunų žmonių išsakytomis problemomis apie jų aplinkoje egzistuojančias patyčias ir smurtą. Viena iš patyčių priežasčių – nešiuolaikiška, nemadinga apranga.

„Projektas svarbus siekiant mažinti patyčias dėl dėvimos aprangos, kurią dažniausiai lemia tėvų socialinė padėtis arba finansinės galimybės. Kita paskata – jaunuolių noras rūbams suteikti antrą gyvenimą juos perleidžiant bendraamžiams, kuriems reikia pagalbos. Taip pat jaunuoliams svarbu parodyti, kad verslo idėjų jie gali semtis ir iš savo artimos aplinkos,“ – teigia projekto autorė, KTU PTVF alumnė Jurga Kanoverskienė, šiuo metu dirbanti PPRC projektų vadove.

Idėja steigti dėvėtų drabužių parduotuvę, kaip verslo iniciatyvą, kilo diskutuojant su jaunuoliais, kurie pastebėjo, jog egzistuoja ne tik patyčių, bet ir kita problema – kur dėti išaugtus ar pabodusius drabužius ar batus.

Įgyvendindami projektines veiklas aktyviausi Panevėžio profesinio rengimo centro mokiniai susipažino ir realiai vykdė visus įmonės įkūrimo etapus. Dar pavasarį moksleiviai apsilankė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, kur dalyvavo dėstytojos Jūratės Baltušnikienės paskaitoje „Verslo organizavimo pradmenys“.

Netrukus, naujų žinių padrąsinti, jaunieji verslininkai įkūrė įmonę „Matas“ ir išsirinko jos vadovybę. Praktinės patirties moksleiviai sėmėsi ir iš susitikimo su sėkmingai Panevėžyje veikiančios kavinės „Kavalierius“ direktoriumi Justinu Dalinda. Projektą finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Parduotuvė duris atvėrė spalio pabaigoje, ir dar tą pačią dieną pradžiugino nemažą būrį jaunuolių, kurie rado sau tinkamų rūbų bei kitų daiktų.

KTU PTVF studentų atstovybės „PanFiSa“ pirmininkas Kazimieras Vaitkevičius teigia, jog šis projektas padėjo jų organizacijai susirasti ne tik partnerius, bet ir naujus draugus.

„Kartu su PPRC moksleiviais pradėjome bendradarbiauti ir kuriame tolimesnius ateities veiklų planus. Iš projekto pasiėmėme viską, kas geriausia, ir matome, jog pamažu pildosi vienas iš svarbiausių tikslų: kad visos Panevėžio miesto jaunimo organizacijos bendrautų ir kartu kurtų vedami bendrų idėjų ir tikslų“, – džiaugiasi K. Vaitkevičius.

Ji patvirtino rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.

„Gauname daug klausimų, kaip tai padaryti, kaip mokyklose sukurti aiškią sistemą. Remdamiesi aktyviai prevencijos srityje dirbančių mokyklų patirtimi specialistai, pedagogai, psichologai parengė rekomendacijas. Visi suprantame, kaip svarbu mokyklose sukurti saugų mikroklimatą, aiškiai apibrėžti kiekvieno bendruomenės nario atsakomybę, kad kiekvienas žinotų, kaip elgtis patyčių atveju, kur kreiptis pagalbos“, – Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojama J.Petrauskienė.

Rekomendacijose pirmą kartą pateikta visa prevencijos vykdymo sistema, apibrėžta mokyklos bendruomenės narių atsakomybė ir veiksmai stabdant patyčias.

Numatyta, kad už saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką atsako mokyklos vadovas. Palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi mokyklos Vaiko gerovės komisija.

Mokyklos darbuotojų pareigybių aprašuose rekomenduojama numatyti atsakomybę už emociškai saugios mokymo aplinkos puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias.

Mokykloje siūloma susitarti dėl elgesio taisyklių, kuriose aiškiai reglamentuojamas tiek pozityvus, tiek neleistinas, nepageidaujamas mokinių elgesys. Mokykla galėtų nusistatyti ir mokinių skatinimo, motyvavimo už pozityvų elgesį priemones ir būdus.

Pagal rekomendacijas, mokyklose turi būti nustatyta smurto ir patyčių atvejų registravimo tvarka, numatomas psichologinės ar kitos reikalingos pagalbos teikimas smurtą ar patyčias patyrusiems ar smurtavusiems dalyviams, stebėtojams, tėvams.

Rekomenduojama, kad mokykla, vykdydama prevencinę veiklą, aktyviai įtrauktų mokinių tėvus, vietos bendruomenę, savivaldybėse esančias įstaigas ar organizacijas, kurdama pozityvų mokyklos mikroklimatą.

Dokumente pabrėžiama, kad svarbu ugdyti socialines ir emocines mokinių kompetencijas: savęs pažinimo, empatijos, problemų ir konfliktų sprendimo, pykčio valdymo, streso įveikimo, bendravimo ir bendradarbiavimo ir kt.

Mokiniai turėtų būti skatinami aktyviai įsitraukti kuriant pozityvų mokyklos mikroklimatą, skatinama savanorystė, dalyvavimas pilietinėje, socialinėje ir kitoje bendruomeninėje veikloje. Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas gali būti  integruojamas į dalykų turinį, vykdant prevencines programas, per neformaliojo vaikų švietimo veiklas.

Šios rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokykloms, ikimokyklinio ugdymo, profesinio mokymo įstaigoms, taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjams.

Ši savaitė Lietuvoje paskelbta savaite be patyčių.

Manoma, kad Lietuvoje patyčias patiria kas trečias vaikas. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2000 vaikų.

Įpareigojo teikti skubią pagalbą

Šalyje kas trečias vaikas patiria psichologinį smurtą, per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių. Todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo, o nueinantis Seimas ką tik priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose.

Nuo kitų mokslo metų apie smurto atvejus reikės nedelsiant informuoti tėvus ir atsakingas institucijas, ir tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui – ir mokytojams turės būti skubiai – per penkias darbo dienas – pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba. Tą turės padaryti mokyklos psichologas, jam nesant – pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Tačiau realybė gerokai skiriasi nuo įstatymo nuostatų, mat šiuo metu tik mažiau nei pusėje šalies bendrojo ugdymo mokyklų dirba psichologas, dažnai – nepilnu etatu.

„Kvalifikuotų specialistų trūksta tiek mokyklose, tiek pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Ypač mažesniųjų miestų centrai turi tik po vieną kitą specialistą. Todėl padaugėjus besikreipiančiųjų skaičiui išaugs ir psichologų poreikis“, – sakė Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Sigita Girdzijauskienė.

Ar gali būti kuriamas mokykloje psichologo etatas, priklauso ir nuo mokinių skaičiaus. Mažesnėse mokyklose pasitelkiama specialiojo ar socialinio pedagogo, kapeliono (esant religinei pakraipai) pagalba. Tačiau S. Girdzijauskienė pabrėžė, jog socialiniai pedagogai ir psichologai – tai dvi visiškai skirtingos profesijos, kurios dažnai painiojamos: „Daug problemų įžvelgti ir spręsti socialinis pedagogas neturi pakankamai kompetencijos“.

Teks skėstelėti rankomis

Nuogąstavimus dėl griežtų pagalbos terminų, didesnio darbo krūvio patvirtino ir Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Janina Urnikienė.

„Neaišku, ar per nurodytą tam tikrą dienų skaičių su dabartinėmis pajėgomis galėsime dirbti kaip laikrodukas. Jau dabar turime kelių savaičių eiles. Žmonių psichologinis raštingumas didėja, per pastaruosius dvejus metus besikreipiančiųjų srautas stipriai išaugo.

Daug tėvų atveda jau ikimokyklinio amžiaus vaikus. O pagal naująjį įstatymą turėsime priimti ne tik mokinius, tėvus, bet ir pedagogus“, – sako specialistė.

Psichologai dirba vos keliose miesto mokyklose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiaulių rajone. Ugdymo įstaigų čia yra trisdešimt, o psichologų – vos trys, pedagoginei psichologinei tarnybai tenka 1,5 etato. „Mūsų, kaip ir Panevėžio, Kauno rajonų tarnybos, yra nedidelės, tad įgyvendinus numatomas pataisas teks tik rankomis skėstelėti ir pečiais gūžtelėti – realiai jau šiuo metu nėra, kam dirbti su tokiais vaikais. Dabar dar kažkokiu stebuklingu būdu mokyklos pačios tvarkosi su patyčiomis. Gerai, kad šiai problemai kreipiamas visuomenės dėmesys, tačiau tuomet atitinkamai turėtų būti pertvarkomos ir įstaigų struktūros“, – situaciją komentavo Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Laima Žiedienė.

Įžvelgia formalumą

Kaip būsimą tvarką vertina pačių mokyklų vadovai, turėsiantys užtikrinti sklandų tokios reagavimo į smurtą ir patyčias sistemos darbą bei būsiantys atsakingi už pagalbos suteikimą laiku?

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorei Jūratei Kaščiuškienei tokios priverstinės programos kelia abejonių. „Neįsivaizduoju jokios save gerbiančios šiuolaikinės mokyklos ir ypač vadovo ar administracijos, kito personalo, mokytojų, kurie nereaguotų į patyčias. Kartais gal net per daug kišamės į mokinių reikalus. Tokios prievolės man panašiau į norą viską paversti tik dar vienu popieriumi, įrėminti tai, ko neįmanoma įrėminti. Visiškai išgyvendinti patyčių iš mokyklos neįmanoma. Tačiau patyčios patyčioms nelygu. Todėl reikėtų ne dirbtinių pataisų, bet stengtis, kad vaikui išties geriau būtų. Pavyzdžiui, kaip galėsiu nustatinėti sąlygas pedagoginei psichologinei tarnybai, jog turi priimti mano mokinį? Būdama vienos institucijos vadovė, negi galiu nurodinėti, kaip dirbti kitos institucijos vadovui?“, – svarstė J. Kaščiuškienė.

Tai, kad tokia pareiga neturėtų būti užkrauta ant vadovo pečių, sutiko ir Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio mokyklos direktorius Albinas Jokubauskas. Be to, jis pastebėjo, jog apskritai reikėtų daugiau kalbėti apie patyčių problemos šaknis. „Čia turėtų ir socialiniai darbuotojai labiau įsijungti. Kartais nežinoma, kad šeima yra asociali ir dėl to kyla problemų, tėvai išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus be priežiūros arba suteikiama globą tam žmogui, kuris iš vaiko tyčiojasi“, – kalbėjo A.Jokubauskas.

Komentaras

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina:

– Dabar yra parengtas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio projektas. Jame numatyta, kad turėtų atsirasti daugiau specialistų. Aišku, finansavimas tam numatytas ne nuo kitų metų, kada įsigalios pataisos, o nuo 2018-ųjų.

Įstatymu numatoma prievolė mokyklos direktoriui informuoti apie kiekvieną smurto atvejį ir visus jo dalyvius. Pagal naujas pataisas pagalba tėvams, mokytojams turi būti suteikta ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vaikui – per vieną darbo dieną. Kitu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip pažeidimas.

Tačiau psichologinė pagalba negali būti teikiama per prievartą, ne kiekvienas žmogus jos ir norės. Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose. Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Tad ir įsigaliojus dabartinėms pataisoms kiekvienos mokyklos direktorius bus priverstas įdarbinti psichologą.

Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo ar psichologo kvalifikaciją galės įgyti fizikas. Aišku, jų pagalba negalės prilygti psichologijos išsilavinimą turinčiam specialistui. 

Faktas

Iš viso 1185 bendrojo ugdymo mokyklose dirba 551 psichologas. Psichologo etatą švietimo įstaigos steigia savo iniciatyva, tam skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio. Psichologinę pagalbą mokiniams teikia ir 54 pedagoginės psichologinės tarnybos visoje Lietuvoje. Jose šiuo metu dirba 156 psichologai.

Kaip nustatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), lėšų panaudojimo įstaigos vadovas nepagrindė jokiais dokumentais.

Tyrimas parodė, kad 2014 metų balandžio mėnesį įsteigtas centras tų pačių metų balandžio-birželio mėnesiais vykdė moksleivių patyčių prevencijos akcijas Vilniaus ir jo rajono mokyklose. FNTT duomenimis, akciją vykdė privatūs asmenys, kurie įdarbinti viešojoje įstaigoje nebuvo.

BNS žiniomis, tyrimas buvo atliekamas dėl viešosios įstaigos Socialinės ir fizinės integracijos centro „Žingsnis“, kuriam vadovauja Egidijus Sidorovas.

Už akcijos metu vykusius mokymus Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sumokėjo daugiau kaip 32 tūkstančius eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja E.Sidorovo žmona Gražina Sidorovienė. Portalas 15min.lt yra rašęs, kad E.Sidorovo vadovaujama viešoji įstaiga yra laimėjusi ne vieną visuomenės sveikatos biuro organizuotą viešųjų pirkimų konkursą, dėl to biuro vadovė yra pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Šių gautų tūkstantinių pajamų viešoji įstaiga nedeklaravo, o didžiąją dalį lėšų – daugiau kaip 24 tūkstančius eurų – įstaigos direktorius išgrynino iš banko sąskaitų. Viešajai įstaigai priklausiusius pinigus neteisėtai paėmęs jos direktorius, pinigų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais. Tokiu būdu jis galimai apgaulingai tvarkė socialinės ir fizinės integracijos centro buhalterinę apskaitą.

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija gavus duomenų, kad minėta viešoji įstaiga neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų, būtinų mokesčių administratoriaus atliekamam patikrinimui.      

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas numato, kad už galimai apgaulingą apskaitos tvarkymą viešosios įstaigos vadovui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius siūlo 3 eurais nuo 998 iki 1001 euro didinti moksleivio krepšelį, tas lėšas nukreipiant patyčių prevencijai.

Pasak G.Steponavičiaus, jei lėšos patyčių prevencijai bus numatytos kiekvienam moksleiviui, tokias programas turės įgyvendinti visos mokyklos, ir problema bus sprendžiama sistemiškai.

„Mano principas - kad mokyklos turėtų tam tikras sumas. Pagal tai, kokias sumas mokiniai atsineštų, jos per metus spręstų, kokias metodikas taikyti. Patirtis Lietuvoje jau sukaupta iš užsienio ir duoda rezultatų“, - BNS sakė G.Steponavičius, registravęs atitinkamą pasiūlymą biudžeto projektui.

Pasak buvusio švietimo ir mokslo ministro, jei Seimas siūlymui pritartų, Vyriausybė turėtų pakoreguoti mokinio krepšelio metodiką, kuri užtikrintų, kad patyčių prevencijai skirti pinigai būtų panaudoti būtent šioms programoms.

„Dabar Vyriausybės pateiktas krepšelis yra 998 eurai, pridedame tris eurus, būtų 1001 euras. 90 proc. krepšelio sudaro darbo užmokestis, taip pat iš krepšelio perkami vadovėliai, kompiuteriai, mokytojai kelia kvalifikaciją, organizuojama pažintinė veikla, ekskursijos. Visa tai reglamentuoja mokinio krepšelio metodika, kuri tvirtinama Vyriausybės nutarimu. Tai reiškia, jeigu Seimas nuspręstų skirti pinigų patyčių prevencijai, metodika būtų atitinkamai koreguojama“, - BNS sakė G.Steponavičius.

Pasiūlymą registravęs liberalas pažymi, kad kitų metų patyčių prevencijai numatyta skirti 75 tūkst. eurų, nors patyčios yra viena svarbiausių problemų mokyklose. Tuo metu kiekvienam mokiniui tam skiriant papildomai 3 eurus, iš viso patyčioms mažinti būtų papildomai numatyta 990 tūkst. eurų - mokinių Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 330 tūkstančių.

Papildomas lėšas Švietimo ir mokslo ministerijai liberalas siūlo nukreipti mažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus.