Mažiausiai šešios Indijos valstijos pastarosiomis dienomis ėmėsi griežtesnių priemonių prieš dviejų atmainų – H5N1 ir H5N8 – paukščių gripą, nugaišus tūkstančiams migruojančių paukščių, ančių, varnų ir vištų.

Paukščių gripas H5N8 tarp naminių ir laukinių paukščių nuo praėjusių metų pradžios plinta keliose šalyse.

Indijos šiaurinės Himačal Pradešo valstijos pareigūnai sakė, kad gaišenų pastarąją savaitę randama prie Himalajuose esančio Maharanos Pratapo Tvenkinio, kur žiemos sezonu būriuojasi daug migruojančių paukščių.

Šioje vietoje per maždaug savaitę rasta daugiau kaip 2,4 tūkst. nugaišusių migruojančių paukščių, kurių daugiau kaip 600 nugaišo pirmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė valstijos laukinės gamtos apsaugos aukščiausio rango pareigūnė Archana Sharma.

Ištyrus ėminius Indijos nacionaliniame gyvūnų ligų institute ICAR-NIHSAD buvo nustatytas paukščių gripas H5N1, nurodė pareigūnai.

Dauguma nugaišusių paukščių yra kalninės žąsys, kurios veisiasi Centrinėje Azijoje, o žiemoti skrenda itin dideliame aukštyje per Himalajus į Indiją.

Bandydami suvaldyti ligos plitimą vietos pareigūnai uždraudė regione pardavinėti ir eksportuoti paukštieną, suintensyvino testavimą.

Tuo metu pietinėje Keralos valstijoje nuo paukščių gripo H5N8 nugaišus iki 12 tūkst. ančių, naikinami kone 35 tūkst. naminių paukščių.

Pareigūnai nurodė, kad liepta sunaikinti paukščius 1 km spinduliu nuo infekcijos epicentro.

Šiaurinės Harijanos valstijos pareigūnai pranešė, kad keliuose Barvalos rajono paukštynuose mįslingomis aplinkybėmis nugaišo beveik 150 tūkst. vištų. Panašių pranešimų buvo ir iš kaimyninio Pandžabo.

Daugiau kaip 20 ūkių pranešė, kad jų paukščiai išgaišo dėl „nežinomos ligos“ ir kad į laboratorijas nusiųsta ėminių.

Vakarinė Radžasthano ir centrinė Madhja Pradešo valstijos taip pat informavo, kad dėl H5N1 ir H5N8 pastarosiomis savaitėmis nugaišo šimtai varnų.

Radžasthane ankstesniais mėnesiais nuo paukščių gripo nugaišo kone 4,5 tūkst. varnų ir garnių.

Pastaraisiais dešimtmečiais Indijoje būta niokojamų paukščių gripo protrūkių. Rimčiausias iš jų kilo 2008-aisiais, kai teko sunaikinti milijonus naminių paukščių.

Lietuvis Edikas Mankevičius ir britai Jacqueline Hazel Judge bei Darrelas Jonas Houghtonas teisiami vienoje byloje, bet teismo posėdį stebi būdami skirtingose šalyse. Posėdžiai vyksta telekonferenciniu būdu.

Proceso dalyviams padeda susikalbėti dvi vertėjos: viena – Klaipėdoje, kita pietryčių Anglijoje esančiame Chathamo mieste.

E.Mankevičius daug metų dirbo Anglijoje. Abu britai yra įdarbinimo agentūros paslaugas teikiančios įmonės savininkai.

Nukentėjusiaisiais įvardijami lietuviai, kurie dirbo vienoje vištų fermoje. Jų darbas buvo pagauti laisvai vaikštinėjančius viščiukus ir sudėti juos į vilkikus.

Sulaukę ne vieno skundo ir pranešimo apie nežmonišką samdinių išnaudojimą, 2012 m. Jungtinės Karalystės pareigūnai pradėjo tyrimą.

Paaiškėjo, kad darbininkai neturėjo galimybės pailsėti, buvo verčiami dirbti be pertraukų net gamtinėms reikmėms atlikti, miegodavo ant parazitų apniktų čiužinių, gyveno pusbadžiu.

Surengę didelę operaciją, anglų policininkai sulaikė paukščių fermos savininkų samdytos įmonėlės steigėjus.

Darbininkų šiai įmonei rasdavo ir jų pagrindinis prižiūrėtojas bei tramdytojas iš Klaipėdos rajono, Jokulių kaimo atvažiavęs E.Mankevičius.

Pranešimuose apie pradėtą tyrimą ne kartą teigta, kad prieš darbininkus buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, taikoma fizinių ir materialinių bausmių sistema.

Pasak kaltinimo, vištidės savininkai įmonei už paslaugą mokėjo didžiulius pinigus, tačiau darbininkai gaudavo tik menkiausią šio atlygio dalį. Buvo sukurta ištisa baudų sistema, pagal kurią net už itin menką pražangą vyrai buvo baudžiami baudomis.

Esą E.Mankevičius, pasak nukentėjusiųjų liudijimo, buvo didžiausias šių žmonių skriaudikas.

Netrumpai užtrukęs bylos nagrinėjimas praėjusį penktadienį priartėjo prie pabaigos, išklausytos baigiamosios kalbos.

Jų neišgirdo kaltinamoji J.H.Judge. Moteris ne kartą neatvyko į posėdį, teisindamasi psichiniais sutrikimais. Paskutinį kartą teigta, kad, išgyvenusi sudėtingą operaciją, ji dar nepasveiko.

Nepaisant to, posėdis įvyko, nes jos gynėjas kalbėjo ankstesniame posėdyje.

E.Mankevičiaus gynėja tikino, kad vyras neišnaudojo tautiečių ir nėra kaltas dėl prekybos žmonėmis. Vyras pripažino kaltę tik dėl jo namuose rastų šaudmenų. Esą jie užsiliko atsitiktinai.

Prokuroras pasiūlė šį vyrą įkalinti 12 metų, nes jis pardavinėjęs žmones ir išnaudojęs nelegaliam darbui ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Pasiūlyta konfiskuoti jo turto už 120 tūkst. eurų.

Abu britai, prokuroro įsitikinimu, turėtų būti įkalinti septyneriems metams.