Lengvas P. Mikolaičio juokas iš tikrųjų slepia tikrą gyvenimo dramą.

„Augau be tėvo. Jis išėjo ir mus paliko, kai man buvo dveji. Gal dėl to su mama turime labai stiprų ryšį“, – retai atviraujantis apie savo vaikystę ir asmeninį gyvenimą drąsiai prisipažins socialinių tinklų žvaigždė.

Kas socialiniuose tinkluose bei „Youtube“ platformoje seka žinomą vyrą, puikiai žino, kad to, jog jį užaugino mama, jis niekada neslėpė. Atvirkščiai, viešoje erdvėje jis dažnai mėgsta pajuokauti šia tema. Taip yra dėl to, kad didelio skausmo ar atsakymų į klausimus, kodėl jų šeimą paliko tėtis, Paulius niekada neieškojo ir mamos meilės jam visada pakako. Maža to, tuštumos namie neturint vyriško pavyzdžio, jam taip pat netrūko.

„Žinoma, šimtai psichologų pasakytų, kad žmonės augę nepilnose šeimose, kai nėra vieno iš tėvų, turi tam tikrų traumų ir dažnai ieško to autoriteto kituose. Bet aš turėjau tas figūras, nes gerai sutariau su seneliu ir mamos broliu, savo krikšto tėčiu, kurie mane labai daug išmokė. Be to, mes visi gyvenome viename rajone. Vyrų mūsų šeimoje buvo“, – pasakoja Paulius.

Savo vaikystę Paulius apibūdina kaip niekuo iš kitų neišsiskiriančią ir vidutinę: „Nei mano šeima turėjo daug pinigų, nei mes kažkur keliaudavome, nei aš išsidirbinėdavau ar po komisariatus duodavausi. Buvome vidutinė šeima. Todėl nesijaučiu aš kažkoks išskirtinis vien dėl to, jog užaugau be tėvo. Kažkada neseniai kalbėjau su draugu, kurio tėvas paliko šeimą, kai jam buvo šešeri. Jis užsiima imtynėmis, todėl tą vyrišką autoritetą rasdavo treneriuose. O aš turėjau senelį ir krikšto tėvą. Todėl nesakyčiau, kad mane augino vien mama.“

Nei mano šeima turėjo daug pinigų, nei mes kažkur keliaudavome, nei aš išsidirbinėdavau ar po komisariatus duodavausi.

Paulius turi jaunesnį brolį, kuriam dabar yra penkiolika, deja, jam taip pat teko Pauliaus likimą: „Mano brolis taip pat auga be tėvo. Kadangi turiu super mamą, žinau, kad ji puikiai susitvarko su auklėjimu ir stengiuosi nesikišti. Žinoma, jeigu reikia pagalbos su finansais arba kažkokių berniukiškų pakalbėjimų, visuomet mielai užpildau šią terpę. Be to, jo dabar toks amžius, kai nori daugiau asmeninės erdvės ir aš puikiai tai suprantu.“

Kadangi mama gyvena visai šalia sostinės, vyras neslepia, kad neretai nuvažiuoja aplankyti ir, nors neskambina vienas kitam kas dieną, bet svarbiais gyvenimo klausimais mėgsta pasitarti.

„Nors sprendimus savo gyvenime priimu, bet mamą visada informuoju ir neįsivaizduoju, koks turėtų būti scenarijus, kad to nedaryčiau. Pavyzdžiui, dabar renkuosi batus, tai nusiunčiu ir jai, kad patartų ką pirkti“, – šypsojosi žinomas vyras.

Paklaustas, ar tapus matomu visuomenėje ir mama pajuto, kad jos sūnus yra žinomas, Paulius, kaip visuomet, atsako šmaikščiai: „Apie tai, kad aš jos sūnus, žino tik jos artimiausi draugai, bičiuliai ir bendradarbiai. Tai, aišku, pasako, kad matė arba skaitė apie mane. Bet kaip atrodo mano mama, niekas nežino. Todėl tikrai ramiai eina ir gatve, ir į parduotuvę“.

TV3 laidoje „Gero vakaro šou“, rodomoje trečiadieniais, 19.30 val., Paulius pasakos, kad daugiausiai jo „YouTube“ kuriamą turinį žiūri 16-17 metų jaunimas, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai tarp savo žiūrovų jis randa ir mažamečių… „Visiškai neiškrentu iš konteksto – mano vaizdo įrašus galima rodyti ir dvejų metų žmogui, bet žinau, kad juos žiūri ir 60 ar 70 metų žmonės“, – su šypsena sakys jis.

Tiesa, kad sukurtų savo šmaikščius ir visuomet tarsi į 10-tuką pataikančius vaizdo įrašus, Paulius turi peržiūrėti galybę vaizdo medžiagos. „Tam skiriu tikrai labai daug laiko, todėl esu gana didelis tinginys, kas liečia mano turinio dažnumą. Bet galiu patikinti, kad visą tą laiką, kol nėra kažkokio turinio vieneto, man tenka peržiūrėti labai daug vaizdo įrašų, kuriuos internete pastebiu pats arba man juos atsiunčia mieli mano sekėjai“, – savo darbo subtilybes atskleis jis.

Jis siūlė 500 eurų už tai, kad kažkas prie manęs prieitų ir mane arba mano draugę nupurkštų dujomis.

Neretai Paul de Miko vaizdo įrašai yra kandūs, todėl neverta stebėtis, kad kartais jam tenka sulaukti ir ne visai malonios reakcijos.

„Esu įsivėlęs į vieną situaciją, dėl kurios iki šiol pakankamai dažnai lankausi Kaune, pirmajame policijos komisariate. Visų pirma dėl to, kad myliu Kauną ir kauniečius, bet taip pat ir dėl vieno vyriškio. Jis gyveno Kulautuvoje, o dabar trumpam laikui yra iškraustytas į Pravieniškes. Jis siūlė 500 eurų už tai, kad kažkas prie manęs prieitų ir mane arba mano draugę nupurkštų dujomis“, – neįtikėtiną istoriją pasakos Paulius.

Tiesa, vėliau niekuomet žodžio kišenėje neieškantis vaikinas juoksis, kad toks „dosnus“ šio vyriškio pasiūlymas, matyt, nebegalioja. Juk Pravieniškėse minėtas vyriškis neturi jokios galimybės prieiti prie savo finansų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas G. Gurevičiūtės ieškinys P. Mikolaičiui dėl teisės į atvaizdą pažeidimo. Moteris pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad vaizdo įrašų kūrėjas, panaudodamas ir viešai paskelbdamas jos atvaizdą socialiniame tinkle „Instagram“, pažeidė jos teisę į atvaizdą bei prašė uždrausti P. Mikolaičiui bet kokiu būdu demonstruoti, skelbti, spausdinti ar kitaip naudoti influencerės atvaizdą be jos sutikimo. Taip pat prašė priteisti iš P. Mikolaičio ieškovės G. Gurevičiūtės patirtas 771,71 euro bylinėjimosi išlaidas.

G. Gurevičiūtė ieškinyje nurodė, kad ji yra Lietuvos televizijos laidų vedėja, prodiuserė ir modelis. Ieškovė veda ir prodiusuoja gyvenimo būdo laidą, rodomą per LNK televiziją. „2020 m. balandžio 22 d. ieškovė savo asmeninėje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbė laidos anonsą. Ieškovė, skelbdama laidos anonsą savo „Instagram“ paskyroje, pridėjo įrašą: „Kol kas neatskleisiu, kas pašnekovas. Laida bus apie tai, kaip visus mus legaliai seka, apie bangas, galinčias priversti pirkti, apie skiepų sudėtį, kuriuose yra abortų liekanos ir dar krūva visokių dalykų. <...> Dabar tikrinu viską, ką šnekėjo, ir viskas TIESA!“, – rašoma teismo atstovų atsiųstame dokumente.

Tą pačią dieną, kai G. Gurevičiūtės „Instagram“ paskyroje buvo paskelbtas televizijos laidos anonsas su aukščiau nurodytu įrašu, moteris pastebėjo, kad P. Mikolaitis viešai savo „Instagram“ paskyroje paskelbė šį įrašą: „Aš irgi pradedu naują karantino iššūkėlį: NebūkimBegalviaiIdiotai <...> Kaip manot – pavyks?“.

Po šio įrašo P. Mikolaitis, neturėdamas televizijos laidų vedėjos sutikimo, savo „Instagram“ paskyroje viešai paskelbė keletą G. Gurevičiūtę žeminančių, menkinančių ir įžeidžiančių įrašų (viešų žinučių), kurių dalyje yra matomas jos atvaizdas, t. y. pirmajame įraše matoma dalis ieškovės „Instagram“ paskyroje paskelbto įrašo (teksto) apie televizijos laidą su atsakovo apibrauktais žodžiais „aborto liekanos“; antrame įraše matomas atsakovo atvaizdas ir laboratorija su mėgintuvėliais bei atsakovo pažymėtas klaustukas; trečioje žinutėje matoma į mėgintuvėlį įmontuota nuotrauka su ieškovės atvaizdu, P. Mikolaičio užfiksuotu iš G. Gurevičiūtės „Instagram“ paskyroje paskelbto televizijos laidos anonso, ir atsakovo įrašu „Ai vaaa, tiksliai!“.

Tokiu būdu buvo panaudotas G. Gurevičiūtės atvaizdas, t. y. viešai pavadino ją „aborto liekana“ (epitetu, kuris visuomenėje turi ypač neigiamą reikšmę). Pabrėžta, kad tuo žinomas vyras siekė influencerę pažeminti, sumenkinti ir įžeisti. G. Gurevičiūtė pastebėjusi, kad atsakovo „Instagram“ paskyroje yra paskelbti ją menkinantys ir įžeidžiantys (jos garbę ir orumą žeminantys) įrašai su jos atvaizdu, moteris per „Instagram“ paskyrą susisiekė su P. Mikolaičiu ir paprašė geranoriškai šiuos įrašus pašalinti iš jo „Instagram“ paskyros. Tačiau vaizdo įrašų kūrėjas šių įrašų su G. Gurevičiūtės atvaizdu nesutiko pašalinti. Pasak žinomos moters, jis pripažino, kad savo „Instagram“ paskyroje viešai paskelbdamas įrašus su jos atvaizdu, siekė iš žinomos moters pasityčioti, t. y. veikė sąmoningai ir tyčia.

P. Mikolaičiui atsisakius geranoriškai nutraukti neteisėtus veiksmus, žinoma moteris buvo priversta kreiptis į teismą.

P. Mikolaitis pareiškime nurodė, jog vertinant, ar G. Gurevičiūtė yra viešas asmuo, reikėtų vadovautis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi. Vyras pažymėjo ir tai, kad ieškovė dėl savo vykdomos veiklos yra plačiai žinomas asmuo ir daro didelę įtaką viešajam gyvenimui. Vien įvedus influencerės vardą į internetinio portalo „Google“ paiešką, apie ją yra gaunama net 26,200 įrašų. Jeigu G. Gurevičiūtė nebūtų plačiai žinoma, toks kiekis paieškos rezultatų nebūtų gautas. Tai pripažįsta ir pati G. Gurevičiūtė iš teikiamų publikacijų visuomenės informavimo priemonėse.

Teismo posėdyje G. Gurevičiūtės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat buvo pabrėžta, kad G. Gurevičiūtės teisė į atvaizdą buvo pažeista, nes moteris nėra viešas asmuo teisine prasme, o tik gerai žinomas žmogus visuomenėje, P. Mikolaitis pažemino ir pasityčiojo iš G. Gurevičiūtės, vaizdo įrašų kūrėjas moters atžvilgiu peržengė visas teisines ir moralines ribas panaudodamas jos atvaizdą ir taip pažemindamas moters garbę ir orumą, sumenkindamas ją.

Atstovo teigimu, žodžio laisvė egzistuoja iki tol, kol yra neperžengiama riba ir nepradedamos pažeidinėti kito asmens teisės; P. Mikolaitis pažemino ieškovę paskelbdamas viešai, kad ji yra „aborto liekana“; pažeidė G. Gurevičiūtės garbę, panaudodamas jos atvaizdą savo sukurtame „paveikslėlyje“ mėgintuvėlyje, taip siekdamas sumenkinti jos garbę ir orumą.

P. Mikolaitis teismo posėdžio metu teigė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat jis nurodė, jog daug pateiktų aplinkybių yra suprastos neteisingai, kadangi jas pateikė humoro ir sarkazmo formoje, norėdamas tiesiog informuoti savo siekėjus, nes jis yra nuomonės formuotojas. Vyras pabrėžė, kad jo pagrindinis tikslas buvo tiesiog informuoti savo siekėjus, kad informacija kuri yra paskelbta G. Gurevičiūtės „Instagram“ paskyroje apie tai, kad „aborto liekanos“, kurios yra vakcinose yra visiška nesąmonė, melas ir yra žalinga šių dienų COVID-19 viruso kontekste. Dalis žodžių, paskelbiant informaciją, buvo pabraukta, nes jis norėjo akcentuoti informaciją, kuri yra neteisinga ir melaginga.

P. Mikolaitis pridūrė, kad G. Gurevičiūtę laiko viešu asmeniu, kadangi ji yra nuomonės formuotoja. Dėl atvaizdo naudojimo jis pažymėjo, kad nuomonės formuotojas yra toks žmogus, kuris gali labai greitai susisiekti ir informuoti visuomenę, t. y. savo sekėjus. Nurodė, jog jis tik kritikavo jos publikaciją, panaudodamas ieškovės atvaizdą, kadangi moteris yra plačiai žinoma visuomenėje, veda televizijos laidą, o pagal Europos Sąjungos autorinių teisių įstatymą yra leidžiama naudoti laidos atvaizdą. Taip pat nurodyta, kad pats socialinis tinklas „Instagram“ turi labai daug privatumo funkcijų, pavyzdžiui, asmeninė paskira gali būti padaryta privati, taip pat galima nustatymuose pažymėti, jog negalima naudoti paskelbtą istoriją. Todėl P. Mikolaitis nesutiko, kad jam būtų atimta teisė naudoti G. Gurevičiūtės atvaizdą. Žinomas vyras prašė atmesti ieškinį pilnai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu P. Mikolaičio atstovas prašė ieškinį atmesti pilnai kaip nepagrįstą.

Teismo teigimu, ieškovė G. Gurevičiūtė nuomonę formuoja ir visuomenei daro įtaką ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir vesdama įvairaus pobūdžio televizijos laidas, pavyzdžiui, ir dirbdama televizijos prodiusere. Teismas pridūrė, kad socialinis tinklas „Instagram“ turi labai daug privatumo funkcijų, pavyzdžiui, asmeninė paskyra gali būti padaryta privati, taip pat galima nustatymuose pažymėti, jog negalima naudoti paskelbtos istorijos, kuriomis ieškovė, siekdama būti neviešu asmeniu, nesinaudoja, priešingai – ieškovės socialinis profilis yra viešas ir įrašo pasidalijimo metu nebuvo niekaip draudžiama juo naudotis.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė G. Gurevičiūtė yra viešas asmuo, todėl jos ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas priteisė iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, todėl iš ieškovės G. Gurevičiūtės atsakovo P. Mikolaičio naudai priteistina 1815 eurų.

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 eurai), šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

– Kaip sureagavai gavęs pasiūlymą tapti „Muzikinės kaukės“ aštuntojo sezono komisijos nariu?

– Apsidžiaugiau, nes „Muzikinė kaukė“ yra bene vienintelis lietuviškas televizinis projektas, į kurį mažų mažiausiai dirstelėdavau akies krašteliu, mat jį žiūri visa mano šeima, draugės šeima ir pati draugė. Projektas patraukė mano dėmesį dėl to, kad bent iš pirmo žvilgsnio, „Muzikinės kaukės“ komisijai yra leidžiama atvirai ir be užuolankų reikšti savo nuomonę apie dalyvių pasirodymus.

Be abejo, tai ir buvo pirmasis ir pagrindinis kriterijus, kurį turėjau išsiaiškinti prieš priimdamas pasiūlymą. Televizija – slidus reikalas. Kituose projektuose daug dalykų lieka už kadro, nugalėtojai apsprendžiami projektui dar neįpusėjus, prodiuseriai „stumia“ savo favoritus ir vyksta visokie kiti „nešvarūs“ dalykai. Turiu nemažai pažįstamų, dirbančių šioje srityje, todėl mano požiūris į tokio tipo televizinius projektus yra itin skeptiškas. Bet, kai išsiaiškinau, kaip viskas veikia „Muzikinėje kaukėje“, ilgai nesvarstęs sutikau.

– Jaunimas puikiai tave pažįsta. O kaip save pristatytum vyresniosios kartos atstovams?

– Tai labai sudėtinga užduotis. Arba mane žinote dėl mano turinio „Youtube“ kanale, arba nežinote visai. Sunku yra vyresniems žmonėms paaiškinti, kas aš esu, ir ką veikiu. Esu videotinklaraštininkas, kuriu juokingus vaizdo įrašus internete – štai toks mano šablonas.

– Kokiu komisijos nariu žadi būti? Ko gero, dalyviai tikrai sulauks nemažai sarkastiškojo Pauliaus kandžių komentarų?

– Kartais gal ir drėbsiu kokią vieną kitą kandžią repliką, bet iš principo suprantu, jog „Muzikinės kaukės“ dalyviai yra talentingi žmonės (daug talentingesni nei aš pats), kurie turi susitvarkyti su labai sunkiomis kūrybinėmis užduotimis. Todėl ir vertinimai bus atitinkami. Be abejo, sarkazmui ir ironijai tikrai rasiu vietos, šiomis strėlėmis galima šaudytis ir tarp komisijos narių, ne tik su pagrindiniais projekto dalyviais.

– Tavo sekėjai, ko gero, labai nustebs išvydę tave šiame naujame amplua. Kaip manai, kokių reakcijų ir nuomonių sulauksi?

– Tiesą pasakius, jau sulaukiau. Kaip ir buvo galima tikėtis – yra ir gerų, ir blogų nuomonių. Gerų atsiliepimų daugybė, o blogų vos keli, nors man kitų nuomonė šiuo klausimu nerūpi. Mano prioritetas visada buvo ir bus – mano „Youtube“ kanalas, o atsiradus galimybei save realizuoti dar ir kitoje pramogų verslo prizmėje – būtinai ja pasinaudosiu, be abejo, su sąlyga, jog man pačiam tinka ir patinka projektas.

Organizatorių nuotr.

– Viename interviu esi minėjęs, jog į televiziją niekada neitum, jei tos laidos nežiūrėtum pats.

– „Muzikinę kaukę“ žiūri visa mano šeima, mano draugė, todėl ir pačiam tekdavo ją ne kartą stebėti. Negaliu atsakyti, ar pats projektas man kažką reiškia, bet toks, kokį aš jį dabar matau iš vidaus, man dar labiau patinka nei tas, kurį matydavau televizijos ekrane. Puikiai leidžiu laiką filmavimų metu ir man tai yra svarbiausia.

– Dažnai mini savo močiutę. Galima suprasti, kad tau labai svarbi jos nuomonė. Kaip ji sureagavo į šias naujas tavo pareigas? Ką sakė kiti namiškiai?

– Taip, močiutė jau yra tapusi savitu veikėju mano turinyje, bet viskas gana paprasta: ji visada žiūri mano „Youtube“ kanalo turinį ir rašydamas scenarijų aš dažnai į tai atsižvelgiu. Pagalvoju, ar mano močiutė suprastų, ką aš konkrečiai noriu pasakyti? Tokios detalės prideda tam tikro aiškumo ir šarmo mano epizodams. Manau, jog tai vienas iš pasisekimo elementų. Močiutė, kaip ir likę namiškiai, žinoma, labai apsidžiaugė sužinoję apie naująją mano rolę „Muzikinėje kaukėje“, bet niekas nepasikeis, nes jie tiesiog toliau žiūrės „Muzikinę kaukę“.

– Labai atsakingai žiūri į savo, kaip tinklaraštininko, veiklą: savo kuriamuose vaizdo įrašuose nesikeiki, nerodai naktinio gyvenimo linksmybių.

– Manau, jog gyvenu lygiai taip pat, kaip mano bendraamžiai. Visiškai ne paslaptis, kad mėgstu naktinio gyvenimo linksmybes, kasdienybėje vartoju keiksmažodžius, bet esu sąmoningai nusprendęs šių elementų netransliuoti savo turinyje ar socialiniuose tinkluose.

– Pauliau, ką muzika reiškia tavo gyvenime?

– Sakyčiau, kad tai labai filosofinis klausimas, nes muzika man yra labai svarbus gyvenimo elementas. Ji man padeda ir atsipalaiduoti, ir susikaupti, ir linksmintis, ir užmigti – be muzikos būtų labai niūru gyventi.

– Koks yra tikrasis Paulius Mikolaitis?

– Labai trumpai, viduje – nuobodus cinikas (juokiasi).

„Dirbdami su socialiniais tinklais dažnai susilaukiame klausimo, o kaip dar galima vertinti influencerius jei ne pagal jų sekėjų skaičių. Taip gimė mintis sukurti formulę, išanalizuoti 130 populiariausių nuomonės formuotojų kasdienę socialinių tinklų komunikaciją ir juos išreitinguoti“, – teigia skaitmeninio turinio agentūros „SuperYou“ direktorius Mindaugas Lataitis.

Skaitmeninio turinio agentūra ištyrė šalies nuomonės formuotojų aktyvumą 2019 m. sausio – birželio mėnesiais skirtinguose socialiniuose tinkluose: „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“.

Prieš renkantis influencerius Gintarė Surgutanovienė, skaitmeninio turinio projektų direktorė, pataria atlikti namų darbus.

„Visų pirma, reiktų išanalizuoti, ar influenceris kalba ta pačia kalba kaip ir jūs, ar kuria turinį panašiomis temomis kaip ir jūsų prekės ženklas, ar tikrai kalba apie tas pačias vertybes. Taip pat išsiaiškinkite, kokiuose kanaluose jis yra aktyviausias ir ar gali padėti pasiekti jūsų tikslinę auditoriją. Ir tik tuomet galite atsižvelgti į norimo nuomonės formuotojo pasiekiamumo ir įsitraukimo rodiklius“, – sako G. Surgutanovienė. 

Anot jos, sudarant reitingą, labiausiai nustebinę „Facebook“ dešimtuko rezultatai. Pirmoje vietoje atsidūrusi žurnalo „Happy356“ vyriausioji redaktorė J. Baltrukonytė įrodė, kad įmanoma išlaikyti didelį įsitraukimą net ir tuomet, kai sekėjų ratas plečiasi. Įsitraukimo rodikliu nedaug nuo jos atsilieka ir interneto chuliganu vadinamas verslininkas Liudvikas Andriulis.

„Įdomu tai, kad abiejų šių lyderių kuriamas turinys yra ne pramoginio pobūdžio, bet dažnai tai yra pasisakymai įvairiomis aktualiomis temomis“, – pabrėžė G. Surgutanovienė.

Analizuojant socialinį tinklą „Youtube“, staigmenų pateikė tai, kad į jį pateko ir ganėtinai specifinį turinį kuriantys radijo laidų vedėjas ir humoristas Dominykas Klajumas bei laidų vedėja Agnė Juškėnaitė. 

Dideliu įsitraukimo procentu nustebino ir kai kurie „Instagram“ influenceriai, pavyzdžiui, Karolinos Mechnino siekia 9,33 proc., o fotografo Naglio Bieranco – 7,10 proc.

Nuomonės formuotojų reitingas buvo sudarytas skirtinguose socialiniuose tinkluose atsižvelgiant į tai, kad „Youtube“, „Facebook“ ir „Instagram“ skiriasi savo turinio pateikimo formomis ir galimybėmis.

Nuomonės formuotojų reitingas, kurį galima rasti internetiniame tinklapyje Influenceriureitingas.lt susilaukė jau 20 tūkst. lankytojų peržiūrų.

– Pirmasis jūsų į "YouTube" įkeltas vaizdo įrašas, kuriame pašiepėte "Coca-Cola" reklamą su influenceriais, buvo skirtas draugams, artimiesiems pralinksminti. Tikėjotės kelių šimtų, bet ne daugiau negu 241 tūkst. peržiūrų. Jei pirmasis blynas nebūtų susilaukęs tokios didžiulės sėkmės, ar vis vien būtų peraugęs į tolesnius smagius filmukus "YouTube" platformoje?

– Sulaukus daug sekėjų, atsiranda paskata kurti toliau. Bet kuriuo atveju ir antrą, ir trečią vaizdo įrašą būčiau kūręs. Negaliu tvirtai teigti, kad taip pat ir tokiais pat tempais, jei nebūtų buvę jokio pasisekimo. Labai smagu, kad po pirmojo vaizdo įrašo buvo toks sniego gniūžtės efektas.

– Nors ir nesate profesionalus reklamos kūrėjas ar socialinių medijų ekspertas, kuo galėtumėte paaiškinti tokį savo populiarumą? Apskritai, kuo geras turinys skiriasi nuo prasto?

– Tikriausiai pataikiau į dar tuščią videoformato nišą. Kažkada diskutavome su Olegu Šurajevu, kad toji niša – ne tik tuščia, nėra gerai darančių tokio formato vaizdo įrašus. Mano pasirinkta tematika, matyt, labai tinka lietuviškam mentalitetui, juk yra stereotipas, kad lietuviui labai įdomu, kas vyksta svetimame darže, o aš savo temomis paliečiu garsius žmones. Užkabinau kažką, kas patiko, pasirodė įdomu žmonėms – per komišką prizmę pateikiu įžvalgas apie tam tikrą turinį, socialinių medijų reiškinį, žmogų ar panašiai.

– Kodėl pasirinkote būtent vaizdo įrašo formą, o ne, pavyzdžiui, memų kūrimą ar juokingų tekstų rašymą? Ar tai buvo taikymas į vyraujančias madas, o gal jums pačiam būtent toks žanras artimesnis?

– Vienas didžiausių mano hobių yra žiūrėti "YouTube". Televizijos nežiūriu, man ją pakeičia ši platforma, būtent tokio formato vaizdo įrašai, – angliškai ši bendruomenė vadinasi commentary videos. Tai yra mano mėgstamiausias vaizdo turinio formatas. Gana ilgai galvojau, kokius filmukus kurti, o paskui supratau, kad visą laiką atsakymas buvo man prieš akis. Juk geriausiai kurti tokį turinį, kokį pats žiūri, koks tau labiausiai patinka.

– Dirbate duomenų analitiku. Galbūt kūrybinė veikla jūsų gyvenime yra tam tikra atsvara tokiam, galima sakyti, ne itin įvairiaspalviam pagrindiniam darbui?

– Išties mano dieninis darbas yra labai nekūrybingas, vienspalvis, gana sausas. O po darbo atradau savo platformą, kur parodau tam tikrą savo kūrybą, taigi šios veiklos viena kitai yra atsvara. Kaip kažkada minėjo "Zip FM", naktį užsidedu skraistę ir tampu "YouTube" Betmenu.

– Ar dažnai atsižvelgiate į komentarus, žiūrovų nuomones ir rekomendacijas, kai renkatės temą naujam filmukui?

– Visus drąsinu, jei tik pamatys kažką įdomaus, siųsti man. Žmonės tikrai daug ko atsiunčia. Pirmųjų vaizdo įrašų temas – kokakolos ir Betsafe šokėjų reklamas – man atsiuntė draugas, kuris vis atkasa tokius perlus ir atsiunčia truputį pasijuokti. Dėl išrankumo peržiūriu tą reiškinį, kuriuo galima būtų pavadinti kito mano filmuko herojų Vytautą Juodešką, ar kažkokią reklamą ir žiūrėdamas iškart rašausi ant lapo, ar yra pakankamai "mėsos", kad sukurčiau 10 min. filmuką.

– Kokie komikai, internetinių platformų tinklaraštininkai, vlogeriai padarė didžiausią įspūdį? Galbūt kai kurie iš dalies suformavo ir jūsų stilių?

– "YouTube" žiūriu tik anglų kalba. Jau esu ne kartą minėjęs Cody Ko – jis mano mėgstamiausias komikas. Dar labai didelę įtaką padarė h3h3 (Ethanas Kleinas), nes jis ir yra šio formato "YouTube" pradininkas. Tada Leonas Lushas, Chrisas Ray Gun, žinoma, pats didžiausias youtuberis PewDiePie – įkvėpimas, daug iš jo pasiėmiau linksmų nesąmonių. Prie favoritų priskirčiau iDubbbz, Pyrocynical, Drew Gooden. Jei kažkas atsisėstų ir peržiūrėtų visus jų vaizdo įrašus, su manaisiais rastų panašumų. Pavyzdžiui, Leon Lush komentarų skaitymą, Cody Ko – bendrą humorą ir manierą, persidengiančius dalykus su Drew Gooden. Yra daug mažų ir netgi didelių detalių, kurias esu pasiėmęs iš šių kanalų. Tiesiog pateikiu tokią savo mišrainę su elementais iš mėgstamiausių kanalų.

Humoras turi daug stipresnę galią negu moralizavimas ar apeliavimas į liūdesį ir panašias emocijas. Puiku, jei sugebi per humoro prizmę įteigti kažkokią idėją, paliesti kažkokią socialinę problemą.

– Neretai tie, kurie nepabijo komentuoti visuomenėje aptarinėjamų ir prieštaringai vertinamų asmenų, susiduria su kaltinimais, esą skatina patyčias. Gal ir pačiam teko išgirsti panašios kritikos? Apskritai, kur yra linija, skirianti sveiką humorą ir skaudžias patyčias?

– Apie šią ribą manęs ne kartą yra klausę. Net jei ji iš tikrųjų būtų matematiškai apskaičiuota, tolerancija kritikai vis tiek priklausytų asmeniškai nuo žmogaus. Viską darau intuityviai. Iš pradžių pasirašau scenarijų, vėliau filmuoju, būna tam tikrų dalykų, kurie į galutinį vaizdo įrašą nepatenka būtent dėl šios priežasties: atrodo, kad per kandu. Visa šių filmukų esmė yra 10 min. gero, linksmo laiko praleidimo, neturiu kažkokių politinių kėslų (juokiasi). Esu išgirdęs kritikos dėl vaizdo įrašų apie Paulių Aršauską, kur paminėjau nevisavertiškumo kompleksą, bet šiuo atveju ir norėjau pasakyti asmeninę nuomonę, įvardyti, kaip jaučiuosi dėl to, ką jis daro. Bet P.Aršauskas iki šiol yra geriausiai į vaizdo įrašą sureagavęs žmogus, kuriam jaučiu pagarbą. Dar yra kitas turinio elementas: jei jau sakau subjektyvią nuomonę, tai ir pateikiu kaip nuomonę, o ne kaip faktą ar žinią.

– A.A.George'as Carlinas, vienas žinomiausių pasaulio komikų, yra pasakęs, kad juokauti galima apie bet ką, jei tik sugebi tai daryti tinkamai. Kaip manote, ar egzistuoja temos, apie kurias kalbėti nerimtai – nevalia?

– Norėčiau sutikti su G.Carlinu. Manau, patyčių suvokimas yra labai individualus dalykas – vieni gali įsižeisti, o, žiūrėkit, P.Aršauskui visiškai nerūpėjo. Nemanau, kad gerai, jei bijodami patyčių prisikursime sau kažkokių barjerų, kelsime ar leisime karteles. Pastarieji keleri metai – toks truputį "snaigių" (snowflake angl. žargonas – itin jautrus, lengvai įsižeidžiantis asmuo) metas, ypač socialiniuose tinkluose. Visi nori savo teisių, išskirtinių kreipinių. Pats buvau papuolęs į keistoką situaciją, kai instagrame pajuokavau kažką apie tai, kad "gerkite spraitą, nes nuo kokakolos jums atsiras diabetas". Ir vienas žmogus parašė man: "Visų pirma, pasidomėk, nuo ko susergama diabetu. Antra, jei kažkas iš tavo sekėjų serga diabetu, jie įsižeis, ir apskritai, Jėzau, kaip tu taip gali?" Aš jam tiesiog gražiai atrašiau, kad nieko nenorėjau įžeisti, tai paprasčiausiai satyra. Man parašė trys žmonės, kurie klausė manęs, kiek cukraus yra spraite, kokių saldiklių. Priminus, kad visą šią informaciją galima rasti ant etiketės, atrašė, kad serga diabetu ir jiems įdomu, ar galėtų jį gerti. Tuomet parašiau, kad tikiuosi, jog šis juokelis jų neįžeidė. Ir visi trys žmonės man atrašė, kad tikrai ne, reikia mokėti pasijuokti iš visko. Ir aš tokiai pozicijai visiškai pritariu.

– Minėjote, kad planuojate kalbėti ne tik apie internete garsius veikėjus, tačiau aptarti ir aktualias, rimtas visuomenės problemas, tokias kaip homofobija. Kaip manote, ar humoras turi galios iš esmės pakeisti žmonių požiūrį ir spręsti opias problemas?

– Manau, kad humoras turi daug stipresnę galią negu moralizavimas ar apeliavimas į liūdesį ir panašias emocijas. Puiku, jei sugebi per humoro prizmę įteigti kažkokią idėją, paliesti kažkokią socialinę problemą. Humoras bet kokiu atveju yra teigiama emocija, o žmogus visada reflektuoja teigiamas emocijas daug stipriau negu bandymą atsisėsti ir jį edukuoti. Edukacija ir šiaip yra sunkus procesas, net tada, kai žmonės to nori. O didžiulis procentas net nenori, iš principo reaguoja "ką tu čia man, pieniau, aiškini?" Dėl to tikiu, kad jei tik per humorą rasi gerą kampą, gerus juokelius, tokius dalykus per jį komunikuoti galima daug geriau.

– Kaip iš Pauliaus Mikolaičio tapote Paul de Miko? Gal tai būdas išgarsėti ne tik Lietuvoje?

– Tai yra pravardė, kurią susigalvojau sau šešiolikos metų. Tada dar turėjau kitą pavardę, bet jau nuo labai seniai norėjau ją pasikeisti. Tačiau tą gali padaryti tik tuomet, kai jau esi pilnametis. O tuo metu, jei neklystu, keičiau mokyklas, taigi feisbuke vietoje vardo įrašiau pirmas keturias vardo raides, tada paėmiau pavardę iš savo mamos pusės, kurią jau žinojau, kad tikrai turėsiu, kai sueis aštuoniolika, nupjoviau nuo jos keturias raides ir padariau tarsi pseudonimą. Buvo toks juokingas nutikimas: mano močiutė pasakė, kad jai labai negražu, kai vardas turi tiek pat skiemenų kaip pavardė. Tuo metu nebegalėjau feisbuke keisti vardo, tik galėjau įrašyti antrą vardą, tai ir įdėjau tą "de". Gal tai ir skamba it koks itališkas variantas, bet iš tikrųjų nieko bendro neturi, prirašiau tik tam, kad pavardė neva būtų ilgesnė vienu skiemeniu. Taigi jokios konspiracijos čia nebuvo, tiesiog šešiolikos metų susigalvojau ir pataisiau, nes taip pasakė močiutė. O paskui ir likau prie šito pseudonimo.

– Yra atvejų, kai "YouTube" platformoje išgarsėję apžvalgininkai atrado kelią ir į televiziją. Gal ir pats susilaukėte pasiūlymų išbandyti savo jėgas ten?

– Kol kas buvo pasiūlymų eiti į televizijos vaizdo platformas (TV3 Play, LNK Go) ir vienas pasiūlymas kurti televizijos laidą. Pirmųjų pasiūlymų iškart atsisakiau, o dėl laidos kūrimo turiu dar šiek tiek laiko pagalvoti. Tačiau mano sprendimą visuomet lemia tai, ar aš pats žiūrėčiau. Jei sugalvočiau kažką, kas man pačiam patiktų, greičiausiai ir daryčiau tai sau ir savo auditorijai. Su "Laisvės TV" pasiekėme susitarimą, nes žinios buvo dar vienas formatas, kurį norėjau daryti, bet nebuvau garantuotas, ar tiks mano kanalui. Pasisekė, kad su jais sutariau, kuriu trumpas 5 min. žinias. O tas televizijos platformas iškart atmečiau – man jos neįdomios, aš ten niekada nieko nežiūriu. Ten dėl kelių minučių vaizdo turi peržiūrėti tris reklamas, o man tai visiškai netinka. Televizijos taip pat nežiūriu, manau, mano kanalo ir televizijos auditorija kita.

– Jau ir Lietuvoje yra nemažai socialiniuose tinkluose populiarių asmenų, kurie, atrodo, iš šios veiklos visai neblogai pragyvena. Jei ir toliau išliksite toks pat populiarus ar dar labiau išpopuliarėsite, planuojate atsisakyti dieninio darbo ir susitelkti tik prie įrašų kūrimo?

– Taip, yra toks planas. Ir greitai. Beliktų teisingai susitvarkyti visas savo paskyras, susikurti gerą socialinės medijos infrastruktūrą, užsiauginti visas platformas, kur norėtum ir ateityje nukreipti savo auditorijas, pavyzdžiui, gyvo žaidimo transliacijas.