Jokios laisvės
Prieš keletą savaičių Teherane vykusioje 29-ojoje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje visi Lietuvai atstovavę moksleiviai pelnė medalius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos abiturientas P.Valiukevičius ir Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos dvyliktokas P.Loginovičius buvo apdovanoti sidabro medaliais, o Vilniaus licėjaus vienuoliktokės Urtė Beatričė Baublytė ir Vakarė Barbora Kučinskaitė – bronza.
"Kol kas sunku atsigauti. Gyvenome pagal labai griežtą dienotvarkę ir visai kitokios kultūros atmosferoje, todėl dabar, grįžus į Lietuvą, įprastas gyvenimas atrodo neįprastas", – dar neišgaravusiais įspūdžiais po savaitės gyvenimo Irane dalijosi P.Valiukevičius.
Kadangi olimpiados svečių skaičius siekė apie pusę tūkstančio, visi jos dalyviai buvo griežtai prižiūrimi ir į miestą vieni neišleidžiami. Keturias dienas iš moksleivių buvo atimti mobilieji telefonai – kad šie negalėtų susisiekti su vertintojais ir vertėjais, kurie žinojo užduotis ir atsakymus.
"Kiekvieną dieną – ta pati rutina: ryte paskambina į viešbučio kambario telefoną, atsikeliame, einame pusryčiauti, po to – ekskursijos arba užduotys, pietūs ir vėl kokia išvyka. Esi nuolat prižiūrimas, iš viešbučio apsauga neišleidžia. Tarytum burbule uždarytas", – pasak LSMU gimnazijos abituriento, jei visiems būtų leista vaikščioti, kur panorėjus, tikrai kas nors būtų pasimetęs.
Daug kas siūlė stoti užsieny, nes atsidaro daugiau durų, bet esu aplankęs ne vieną universitetą ir niekur nepatiko – Lietuvoje man studijuoti atrodo geriausia.
Demonstravo galią
Apie tai, kad olimpiados metu bus paimti mobilieji telefonai, dalyviai buvo įspėti iš anksto. "Tiesiog buvo keista, kad atlikęs užduotį negalėjau paskambinti ir pasipasakoti tėvams. Ir šiaip be telefono gyventi buvo neįprasta, nes jis vos ne kaip kūno dalis, nuolat kišenėje", – dėl sūnaus saugumo tėvai nesijaudino, nes žinojo, kad olimpiados dalyviai bus griežtai saugomi. Pasak P.Valiukevičiaus, apsaugos darbuotojų buvo kone daugiau nei dalyvių.
Vaikiną taip pat nustebino, kiek daug buvo investuota į renginį. Irano valdžios galia dalyviams buvo įrodinėjama ne tik propagandinėmis kalbomis ir filmais, vaizduojančiais tankus ir raketas, bet ir demonstruojama prabanga. Tik atvykus į Teheraną Lietuvos delegacija buvo pasodinta į naujutėlį mikroautobusą ir iki prabangaus viešbučio vežama su policijos palyda. Dalyviai gavo naujas kuprines, skaičiuotuvus, buvo valgydinami geru maistu, jiems suteikti visi patogumai.
Nors visa Lietuvos komanda patyrė nuolatinę kontrolę, merginos patyrė dar didesnius suvaržymus: galvas turėjo dengti skaromis, vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis ir mūvėti kelnes, o vyravo didžiulis karštis.
Giminėje – vien medikai
Olimpiadą sudarė ne tik teorinės užduotys, bet ir praktinės – pavyzdžiui, net reikėjo skrosti dėlę. "Praktikos dalis buvo sunkiausia, nes davė labai daug užduočių, kurias reikėjo išspręsti per trumpą laiką", – taip pat koją kišo ir didelis stresas. Lietuvai atstovaujantis kaunietis dėl to jautė didelę atsakomybę. Juolab kad Irane vykusi olimpiada buvo pirmoji ir jau paskutinė abituriento tarptautinė olimpiada, todėl norėjosi pasirodyti kuo geriau.
Sidabro medalininkas savo puikias biologijos žinias panaudos studijuodamas Kaune – mediciną LSMU. Nors labiausiai vaikiną domina neurologijos sritis, jis tikisi, kad profesinė kryptis išryškės studijuojant bendrąją mediciną.
"Daug kas siūlė stoti užsieny, nes atsidaro daugiau durų, bet esu aplankęs ne vieną universitetą ir niekur nepatiko – Lietuvoje man studijuoti atrodo geriausia. Nors nelabai žinomas tas LSMU, manau, kiek darbo pats įdėsi, tiek galėsi pasiekti panašiai kaip kokiame Edinburge ar Kembridže", – dėl specialybės P.Valiukevičiui sukti galvos nereikėjo – jo seneliai, tėvai, dėdė ir teta yra visi medikai.
"Nesakyčiau, kad tėvai įsiūlė, nes pamenu, jau būdamas septynerių žiūrėdavau serialą "Daktaras Hausas", skaitydavau knygas apie žmogaus anatomiją. Neįsivaizdavau savęs niekur kitur nei medicinoje", – sakė būsimasis medikas.
Surado draugą
Abiturientas iš KTU gimnazijos P.Loginovičius labai džiaugėsi per biologiją suradęs draugą: "Su Pauliumi kartu labai gerai pasiruošėme. Labai džiaugiuosi, kad susipažinome, vienas kitą stūmėme pirmyn, jautėme atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš kitą. Bendras tikslas yra labai geras pagrindas draugystei."
Kaip ir P.Valiukevičiui, vaikinui tai irgi buvo pirmoji tarptautinė olimpiada. "Kaip ir gailiuosi, nes niekada neįsivaizdavau, kas tai yra ir kaip verta dėl to stengtis. Čia supranti, kad tavo pasiekimai yra proporcingi tavo pastangoms. Tas suvokimas yra labai džiaugsmingas momentas", – sidabro medalis abiturientui buvo išsipildžiusi svajonė, kurios siekė daug ir ilgai dirbdamas.
Jei yra galimybė išvažiuoti ir patirti kažkokį kultūrinį šoką, manau, sveika tai padaryti, ypač kai esi jaunas.
Kodėl ne auksas? Vaikinas olimpiadai ruošėsi per egzaminų sesiją, todėl labai trūko laiko. Taip pat koją pakišo praktinės užduotys. "Apskritai olimpiada yra karas prieš savo paties kvailumą, prieš savo nesugebėjimą susikaupti. Čia kaip sporte, gali mokytis dešimt metų, bet jeigu tą dieną, kai reikės kažką parodyti, sudrebės ranka, tu nieko neparodysi. Tuomet suvoki, kokią atsakomybę ir tikslus tu pats užsikrovei sau ant pečių ir nebūsi patenkintas savimi, jeigu nepasieksi jų", – sakė P.Loginovič.
Istorijos – iš pirmų lūpų
Vienas įdomiausių olimpiados momentų kauniečiui – bendravimas su dalyviais iš 71 pasaulio valstybės. "Labai didelę dalį sudarė bendravimas: gyvenome viename viešbutyje, valgėme viename restorane, galima sakyti, prie vieno stalo, žaidėme įvairius stalo žaidimus", – įdomiausias pažintis moksleivis užmezgė su afrikiečiais ir sirais.
"Kaip tik buvo vaikinas iš Alepo, kuris papasakojo apie savo gyvenimą ir šeimą. Kai turi galimybę gyvai išgirsti pasakojimus žmonių, apie kuriuos kalbama per televiziją, pagalvoji, kad pasaulis ne toks ir didelis", – galimybe pabendrauti džiaugėsi P.Loginovičius.
Pavelas Loginovičius/Vilmanto Raupelio nuotr.
Teherane lietuviai buvo tik savaitę, tačiau vaikinui Irano architektūra ir kultūra paliko didelį įspūdį. Todėl, jei tik atsirastų galimybė, jis norėtų sugrįžti ir pakeliauti po šią europiečiui neįprastą šalį. Tačiau neaišku, kada tai galės padaryti, nes mokslus kaunietis nusprendė tęsti Edinburge.
Studijuos biologiją
"Pasaulis per didelis, kad 20 metų leisčiau sau sėdėti viename mieste ir sakyti, kad aš net nenorėjau niekur kitur. Jei yra galimybė išvažiuoti ir patirti kažkokį kultūrinį šoką, manau, sveika tai padaryti, ypač kai esi jaunas", – Edinburgo universitete KTU gimnazijos auklėtinis studijuos biologiją.
Kaip ir jo draugas Paulius, P.Loginovičius svarstė apie mediciną, tačiau nusprendė pirmiausia įgyti tvirtesnį biologijos žinių pagrindą. "Galbūt vėliau pasuksiu į mediciną, bet kol kas turiu be galo daug svajonių, kurios trukdo viena kitai. Kai šiek tiek daugiau paskaitai biologijos, supranti, kiek daug dar nežinai, kiek žmonės nežino ir kiek dar galima atskleisti", – vaikinas išbandė ir dokumentinių filmų apie gamtą kūrimą – Kauno zoologijos sode filmavo vėžliukus.
Į Edinburgo universitetą šiais metais įstojo ne tik P.Loginovičius, bet ir ne vienas KTU gimnazistas. "Vieniems olimpiados yra galimybė įstoti į geresnį universitetą. Man taip nebuvo. Tiesiog norėjau garbingai užbaigti ilgus mokslo metus", – sakė kaunietis.
