„Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, veiks bendras telefono numeris 1808 šios paslaugos užsakovams, už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti.

„Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti“, – tvirtino ministras.

Jo teigimu, dėl to sutarta trečiadienį surengus pasitarimą su Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, kur vykdomas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, merais.

„Po dviejų savaičių renkamės su merais, Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip skleisime tą žinią, kad visiems būtų aišku – šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pripažino, kad įtraukiant pacientų pavėžėjimo paslaugą į pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje paketą niekas nežinojo, kaip tą paslaugą organizuoti.

Dėl to beveik trečdalyje savivaldybių vykdytas bandomasis projektas.

Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema.

„Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema. Buvo visokių niuansų. Vieni žiūrėjo, kaip administruoti būtų pigiau, (...) pamatyta, kad labai daug reikia specializuoto pavėžėjimo, kai reikia greitosios pagalbos automobilio ir lydinčių žmonių, o hemodializė savivaldybių buvo labiausiai įsisavinta paslauga“, – BNS aiškino A. Dulkys, kodėl vis dėlto nutarta pacientų pavėžėjimo paslaugą teikti centralizuotai.

Ministro teigimu, Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba stiprėja, ji apima visą šalies teritoriją ir turi potencialo organizuoti pacientų pavėžėjimą, juoba, kad didelė dalis poreikio susijusi su specializuota pagalba.

„Kitiems metams biudžete avansu jau buvome susiplanavę išteklių pavėžėjimui, o šiems metams dar baigti ir nuo liepos 1 dienos įgyvendinti mums padeda tai, kad nebuvo panaudoti visi pilotinio projekto pinigai. Tam buvome skyrę apie 7–8 mln. eurų, panaudota daugiau negu pusė, bet ne visi“, – teigė A. Dulkys.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šių metų liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.

Jas galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Taip pat pavėžėjimo paslauga bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresni žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

SAM nurodo, kad vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių. Tačiau atsiradus finansinių galimybių ir įvertinus gyventojų poreikius, pacientų pervežimai ir toliau bus tęsiami valstybės lėšomis iki pat bandomojo projekto pabaigos.

Per septynis bandomojo projekto mėnesius pavėžėjimo paslaugomis gyventojai pasinaudojo beveik 10 tūkst. kartų, dažniausiai į gydymo įstaigas jie buvo vežami hemodializei. Tai, pasak Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, parodo, kad paslauga reikalinga ir gyventojai noriai ja naudojasi.

„Per kiek daugiau nei pusę metų pavėžėjimo paslauga pasinaudota beveik 10 tūkst. kartų, taip greičiau pasiekiant gydymo įstaigas ir sveikatos paslaugas. (...) Kaip vieną svarbiausių atradimų įvardinčiau duomenis, jog pacientai noriai naudojasi savivaldybių gydymo įstaigų paslaugomis, jei tik yra sudaroma galimybė jas pasiekti. Tai aiškus signalas, kad pavėžėjimo paslauga savivaldybėms ir jų gyventojams reikalinga“, – teigia A. Dulkys.

Ministerija primena, kad pacientų pavėžėjimo bandomajame projekte dalyvauja 20 savivaldybių, projektas vykdomas keliais etapais: nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavėžėjimo paslaugomis galėjo pasinaudoti pacientai, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų.

Nuo spalio 1 d. pavėžėjimo paslaugos pradėtos teikti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, vyresniems nei 75-erių metų amžiaus.  

O nuo lapkričio 1 d. paslaugos pradėtos teikti negalią turintiems pacientams, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti namo.

Per septynis bandomojo projekto mėnesius iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. 548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms.

Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų suteikta Jurbarko, Prienų, Raseinių savivaldybių gyventojams.

Šiuo metu pacientų pavėžėjimas teikiamas tik Kauno, Marijampolės, Tauragės ir daliai Alytaus apskričių gyventojams. Visgi ministerija neabejoja, kad nuo 2024-ųjų liepos, kai paslauga turėtų tapti prieinama visos Lietuvos gyventojams, pavėžėjimo poreikis taps dar aktualesnis.

Šiuo metu per savaitę vidutiniškai pervežama apie 300 pacientų, kurių nemaža dalis registruojasi kreipdamiesi į Karštąją liniją telefonu 1808. Pasak Karštosios linijos 1808 vadovo Aleksandr Kasradze, vis daugiau gyventojų teiraujasi dėl paslaugos galimybių.

„Jau dabar matome, kad paslauga gyventojams išties svarbi ir reikalinga, todėl aktyviai dirbame, kad jos teikimas taptų kaip įmanoma sklandesnis ir aiškesnis“, – komentuoja A. Kasradze.

Skambinantys į Karštąją liniją 1808 teiraujasi ir dėl tuo pačiu transportu galinčių vykti žmonių skaičiaus, ar pavėžėjimas vykdomas pas šeimos gydytoją.

„Nors pastebime, kad, palyginti su pirmaisiais projekto mėnesiais, žmonės turi vis daugiau žinių apie paslaugą ir jos teikimo galimybes, tarp populiariausių klausimų išlieka patikslinimai, ar ši paslauga nemokama, kam ji priklauso, kas gali ja pasinaudoti. Skambinantys į Karštąją liniją 1808 teiraujasi ir dėl tuo pačiu transportu galinčių vykti žmonių skaičiaus, ar pavėžėjimas vykdomas pas šeimos gydytoją“, – sako A. Kasradze.

Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais aktyviausiai pavėžėjimu naudojosi Lazdijų, Prienų, Vilkaviškio bei Kašiadorių rajonų gyventojai. Šių savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kiti partneriai yra aktyviai įsitraukę į pavėžėjimo projektą: bendrauja su pacientais, savarankiškai užsiima sklaida bei prisideda prie projekto tobulinimo.

Iki šiol aktualiausia paslauga išlieka pavėžėjimai dėl hemodializių – šios pacientų grupės skaičiai jau nusistovėję, po kelis kartus per savaitę paslauga naudojasi apie 200 gyventojų. Dar viena pacientų grupė, kuri vis dažniau kreipiasi dėl pavėžėjimo – asmenys, kuriems paslaugos reikia dėl gydytojo-specialisto konsultacijos.

A. Kasradze teigimu, įprastai į Karštąją liniją 1808 per dieną kreipiasi apie 70 pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie nori užsiregistruoti pavėžėjimui. Tačiau ne visus galima užregistruoti, kadangi būtina atitikti reikalavimus.

Priimti vieną užsakymą trunka 5–15 minučių priklausomai nuo to, ar pacientas kreipiasi dėl paprasto, ar dėl specializuoto pavėžėjimo, kai tenka suderinti ir išskirtiniams atvejams pritaikytus automobilius. Dažniausia pastarųjų pavėžėjimų priežastis – vykimai iš vienos sveikatos priežiūros įstaigos į kitą atlikti tyrimus arba tęsti gydymą. Specializuoti pavėžėjimai užima apie 20–30 proc. visų registruotų pavėžėjimų.

SAM primena, kad pavėžėjimo paslauga gali naudotis gyventojai, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų. Taip pat – 75 metų bei vyresni asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų ir kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Pastarojo pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Tai reiškia, kad pavėžėjimo paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jo metu yra stebima paciento būklė. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

Pavėžėjimo paslaugą galima užsisakyti paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt.

„Vykdant pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimo reformą, SAM siekia užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą tiems pacientams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar socialinių, ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu“, – sako SAM Investicijų įgyvendinimo skyriaus patarėja Agnė Sakalinskienė.

Dar šių metų rugpjūtį 20 Lietuvos savivaldybių startavęs bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas palaipsniui įtraukė visas tikslines asmenų grupes – pirmiausia nemokamas pavėžėjimas imtas teikti prireikus hemodializės ar transplantacijos paslaugų, vėliau – ir 75-erių bei vyresniems mažas pajamas turintiems asmenims. Nuo lapkričio mėnesio paslauga gali naudotis ir į priemokas už kompensuojamuosius vaistus teisę turintys neįgalieji.

Planuojama, kad pavėžėjimo paslaugos pagalba mažų savivaldybių gyventojai galės sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse. Esant poreikiui, šių savivaldybių gyventojams bus sudarytos sąlygos gauti reikalingas paslaugas kitose, ne jų gyvenamojoje vietoje esančiose, gydymo įstaigose.

Šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama Kauno funkciniame sveikatos priežiūros regione ir Tauragės apskrityje. Bandomajame projekte dalyvauja Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Bandomuoju projekto laikotarpiu, kuris tęsis iki 2024-ųjų liepos, planuojama suteikti 40 tūkst. pacientų pavėžėjimo paslaugų. Įvertinus projekto bandomojo laikotarpio rezultatus, vertinant sukurti efektyvią, vieningą pacientų pavėžėjimo sistemą, kuri kokybiškai veiktų visoje Lietuvoje, paslaugas pradėjus teikti ir likusioms 40 savivaldybių. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui paslaugą planuojama teikti visos Lietuvos mastu.

Kaip užsakyti pavėžėjimo paslaugą?

Pavėžėjimo paslaugą galima užsisakyti paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreipiantis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt. Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Paslauga nemokama.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Vežė į Kauną

Galimybė nebeieškoti, kas galėtų Darių nuvežti į gydymo įstaigą, atsirado šių metų rugpjūtį, kai startavo pacientų pavėžėjimo paslauga. Neseniai Darius tapo ir pirmuoju recipientu, kuris pavėžėjimą išbandė dėl transplantacijos – sužinojęs, kad turi galimybę gauti donoro inkstą, jis skubiai buvo nugabentas į Kauno klinikas.

„Lankiausi ligoninėje dėl hemodializės ir gydytojas pranešė, kad yra galimybė gauti inkstą, tačiau reikia skubiai vykti į Kauną. Mano artimieji negalėjo tuo metu manęs pavežti, todėl labai džiaugiausi, kai pavyko greitai suorganizuoti automobilį ir jau kone po pusvalandžio buvau pakeliui į Klinikas – juokaudamas sakau, kad atvežė beveik kaip su greitąja“, – džiaugėsi Darius.

Nors inkstas jam, deja, netiko, vyras sako esantis labai patenkintas pavėžėjimo paslaugos efektyvumu. Pasak jo, ligoninėje tuomet teko praleisti beveik 12 valandų, tačiau, po gydytojų konsiliumo sužinojus, kad inksto persodinti vis dėlto nepavyks, teko grįžti namo.

„Žinoma, apmaudu, kad inkstas netiko, tačiau tai jau ne pirmas kartas – viskas ne taip paprasta, dėl kiekvieno recipiento yra daug niuansų“, – pasakojo Darius.

Sunku net sėdėti

Šiuo metu Darius ir toliau kas antrą dieną vyksta į Vilkaviškio ligoninę  hemodializių ir toliau viltingai laukia kvietimo dėl inksto transplantacijos.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

„Kraujo valymas nėra paprastas procesas, kartu išvalomos ne tik nuodingos, bet ir gerosios medžiagos. Po procedūros reikia laiko atsigauti, žmogus pats nelabai gali grįžti namo, neretai sunku net sėdėti, norisi prigulti. Hemodializę privalau atlikti kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – tai svarbu mano gyvybei palaikyti. Ir tikrai sudėtinga nuolat rasti kažką, kas galėtų pavežti iki gydymo įstaigos, todėl ši paslauga – tikra pagalba, ypač dėl to, kad automobilis paima nuo namų ir vėl į juos parveža, – tai labai palengvina procesą“, – sako jis.

Pavėžėjimo paslauga šiuo metu gali naudotis 20-ies savivaldybių gyventojai. Į bandomąjį projektą šiuo metu įsitraukusios Alytaus ir Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Užsakoma keliais būdais

Nuo pavėžėjimo paslaugos bandomojo projekto pradžios kas mėnesį atliekama daugiau nei 1 000 pavėžėjimų, didžiąją jų dalį sudaro pacientų pavėžėjimai dėl hemodializės. Planuojama, kad hemodializės poreikis ateityje augs, šios grupės pacientai turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tai gali padaryti keliais skirtingais būdais – kreiptis kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės įgaliotos įstaigos kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje 1808.lt, taip pat paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju numeriu 1808.

Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Paslauga nemokama.

„Pirmasis etapas, kuris prasideda, tai hemodializės ir transplantacijos pacientai“, – antradienį Jurbarke pristatydamas bandomąjį pacientų pavėžėjimo modelį teigė jis.

Nuo spalio 1 dienos ketinama pavėžėjimo į sveikatos priežiūros įstaigas paslaugą teikti 75 metų ir vyresniems, socialiai pažeidžiamiems asmenims, nuo lapkričio 1 dienos – neįgaliesiems.

Paslauga bus teikiama tiek vykstant į gydymo įstaigas, tiek vykstant namo iš jų.

„Tada žiūrime patirtis, skaičiuojame, dėliojamės ir matome, koks tas paslaugų paketas galėtų būti didesnis ateityje“, – per spaudos konferenciją sakė A. Dulkys.

Veš į planines procedūras

Kadangi pacientų pavėžėjimo paslauga yra naujovė šalyje, ji pirmiausia bus išbandoma 20 savivaldybių. Jai finansuoti numatyta 7 mln. eurų.

Pirmuoju etapu, kuris prasideda antradienį, pavėžėjimo paslauga bus teikiama transplantacijai ir hemodializei Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio, Alytaus rajonuose ir Alytaus mieste. Pagėgių savivaldybėje, Tauragės ir Šilalės rajonuose – tik hemodializei. Kauno mieste, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse – tik transplantacijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokios paslaugų apimtys nustatytos po konsultacijų su savivaldybėmis.

„Šiuo atveju pavėžėjimas yra neskubi pagalba, tai pagalba, kurią galima organizuoti planiniu būdu“, – pabrėžė ministras.

Šiuo atveju pavėžėjimas yra neskubi pagalba, tai pagalba, kurią galima organizuoti planiniu būdu.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Jurbarko ligoninės vadovė Rūta Lukšienė sakė, kad pacientai bus atvežami planinėms specializuotoms ambulatorinėms ir planinėms stacionarinėms paslaugoms.

Skirs gydytojas arba reikės užsisakyti pačiam

Anot ministro, minėta paslauga bus dviejų lygių – pavėžėjimas tarp savivaldybės įstaigų ir pavėžėjimas į respublikines gydymo įstaigas bei iš jų.

Paslaugos teikimą koordinuos Nacionalinė greitoji medicinos pagalbos tarnyba. Rajonuose dirbs ir paslaugos koordinatoriai, jie konsultuos tiek pacientus, tiek gydytojus dėl pavėžėjimo.

„Turėsime paslaugų operatorių, tas operatorius, operatoriai galės planuoti, galės vienu vežimu ir keli pacientai, ir lydintysis žmogus vykti“, – teigė A. Dulkys.

Pavėžėjimo paslaugą turės skirti gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kai asmuo dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu.

„Pacientai turės užsiregistruoti šiai paslaugai, turės būti išrašytas siuntimas“, – pabrėžė R. Lukšienė.

Gydytojas esveikatoje paciento kortelėje pažymės apie medicinines priežastis, kodėl pacientui turi būti suteikta pavėžėjimo paslauga, paslaugos operatorius patikrins, ar asmuo turi teisę gauti paslaugą, ir jei taip, bus skiriama jo poreikius atitinkanti transporto priemonė su vairuotoju.

Pavėžėjimo paslaugą galės užsakyti ir pats pacientas arba jo artimasis. Jie tai padaryti turės trumpuoju telefono numeriu 1808. Operatorius pagal asmens duomenis patikrins, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, jei taip, jam bus skiriamas vairuotojas su transporto priemone.

Pacientai pagal sveikatos būklę bus pervežami dviejų rūšių transportu – įprastu ir specializuotu, pritaikytu asmenims, turintiems specialių poreikių.

Poreikis – neaiškus

Sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad per bandomąjį laikotarpį iki kitų metų liepos prognozuojama suteikti ne mažiau kaip 40 tūkst. pavėžėjimo paslaugų.

„2024 metų liepą bandytume apibendrinti rezultatus ir priimti sprendimus nacionaliniu lygiu“, – sakė A. Dulkys.

Jurbarko rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius teigė, kad šiuo metu sunku numatyti, kiek žmonių gali prireikti pavėžėjimo paslaugos.

„Kaip tai bus daroma, kiek reikės laukti, ar tikrai atvažiuos, ar privažiuos transportas, ar privažiuos žiemą, ar nereikės laukti šalia gydytojo durų – visi šitie dalykai bus išbandomi projekto metu“, – sakė jis.

Kaip tai bus daroma, kiek reikės laukti, ar tikrai atvažiuos, ar privažiuos transportas, ar privažiuos žiemą, ar nereikės laukti šalia gydytojo durų – visi šitie dalykai bus išbandomi projekto metu.

 

Meras įspėjo, kad visų lūkesčių patenkinti iškart nepavyks.

„Manau, gyventojai supras, kad projekto metu nebus patekinti visi lūkesčiai, bet mūsų tikslas – įvertinti aplinkybes, sunkumus, aiškiai išsakyti juos, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos ministerija turėtų aiškų vaizdą, aiškias rizikas, jas įvertintų, papildytų reikalingus teisės aktus ir būtų galima startuoti visoje Lietuvoje, ženkliai pagerinant gyventojams paslaugos kokybę“, – tvirtino jis.

Jurbarko ligoninės direktorės teigimu, pavėžėjimo paslauga jų gydymo įstaigos pacientams labai reikalinga.

„Situacijų buvo visokių. Matydavome, kad pacientai būdavo nelygiavertėse situacijose, nes tiesiog negali atvykti iki sveikatos priežiūros specialisto ir gauti tinkamą medicinos pagalbą laiku ir vietoje, tikrai buvo apribotas jų paslaugų prieinamumas. Šis projektas padės mums užtikrinti lygiavertį paslaugų prieinamumą atitinkamoms pacientų grupėms“, – sakė ji.

Ligoninės direktorė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga turi specialų automobilį pacientams vežti. Tačiau šiai paslaugai teikti reikia ir personalo.

„Šiai paslaugai reikalingas mažiausiai vienas lydintis sveikatos priežiūros specialistas, taip pat gali būti reikalinga medicinos priežiūra ir medicinos įranga“, – aiškino R. Lukšienė.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos diegimas yra vienas pirmųjų žingsnių pradedant įgyvendinti pernai patvirtintą sveikatos sistemos reformą.

Seimas praėjusių metų birželio pabaigoje patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Gavo visus leidimus

Situacija, su kuria susidūrė nedidelį atlygį gaunanti kūno kultūros mokytoja, byloja apie valstybės požiūrį į žmogų, kuris nusprendė dirbti dvigubai daugiau, kad netektų prašinėti pašalpų iš biudžeto.

Šoktelėjus šildymo, elektros ir maisto kainoms, vienos uostamiesčio ugdymo įstaigos mokytoja ėmė sukti galvą, kaip prisidurti prie nedidelės algos.

"Kadangi gyvenu rajone, o dirbu Klaipėdoje, nusprendžiau registruotis ir teikti pavežėjo paslaugą. Dirbu laisvalaikiu, nedideli tai pinigai, bet bent jau užsidirbu degalų išlaidoms. Registravau veiklą, gavau visus leidimus", – pasakojo mokytoja.

Moteris įsiregistravo tarptautinėje pavėžėjimo paslaugą teikiančioje "Bolt" platformoje.

Norint tapti keleivių pavežėju, privaloma gauti Lietuvos transporto saugos administracijos leidimą. Tai kainuoja aštuonis eurus.

Prievolių sąrašas

Leidimui užsiimti tokia veikla privaloma pateikti automobilio registracijos dokumentus, o jei mašina nuomojama, privalu turėti nuomos sutartį.

Reikalingas draudimas, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma su konkrečiu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi.

Mokytoja darbdaviui pateikė privalomojo sveikatos mokymo metu įgytų sveikatos žinių įgūdžių įvertinimo pažymėjimą.

Pateikė ir sveikatos patikrinimo pažymą.

"Moku visus mokesčius, jau esu drausta sveikatos draudimu, bet vis tiek papildomai sumoku sveikatos draudimą, gyventojų pajamų ir kitus mokesčius. Privalau deklaruoti pajamas. Aš viską sumoku sąžiningai. O mano noras labai menkas – užsidirbti šiek tiek papildomai", – teigė mokytoja.

Gavo baudą

Pavežėjo veiklą registravusi moteris ramiai uostamiesčio gatvėmis važinėjo neilgai.

"Vieną vakarą prie stoties staiga mane pasivijo geltonomis liemenėmis vilkintys kontrolieriai. Jie ėmė berti reikalavimus. Vardijo, ką turiu jiems tuojau pat pateikti. Nuo įtampos net širdis sustreikavo. Vairuotojo pažymėjimą, draudimą, mašinos registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Net pažymą iš Psichikos sveikatos centro", – pasakojo mokytoja.

Taip pat reikėjo pateikti vežėjo ir keleivių vežimo organizatoriaus sutartį dėl bendradarbiavimo.

Vairuotoja tuo metu laisvų rankų įranga kalbėjo telefonu, ji buvo sustojusi kelkraštyje.

"Man buvo pareikšta, kad esu taksi vairuotoja. Bet aš nesu taksi vairuotoja, neturiu stovėjimo vietos taksi automobiliams skirtose zonose, negaliu važiuoti, pavyzdžiui, Tiltų gatve", – pastebėjo moteris.

Po patikrinimo kontrolieriai konstatavo, kad moteris, nors ir vairuoja techniškai tvarkingą automobilį, bet neturi ne mažiau kaip šešis mėnesius galiojančio techninės apžiūros dokumento.

Toks reikalavimas keliamas pavėžėjimo paslaugą teikiančioms mašinoms.

Moteris buvo nubausta 15 eurų bauda.

Klausimai dėl reputacijos

Tačiau labiausiai vairuotoją šokiravo tai, kad iš jos buvo pareikalauta metus galiojančios pažymos iš Priklausomybės ligų centro.

Moteris vairuoja jau 30 metų. Keičiant vairuotojo pažymėjimą ji nuolat pristatydavo medicininę pažymą, kuri galioja nurodytą laiką.

"Gaunant medicininę pažymą privalėjau pateikti išrašą iš Priklausomybės ligų centro. Tačiau, pasirodo, pavežėjams tokios pažymos reikia kreiptis kasmet", – stebėjosi moteris.

Pirmadienį moteris sulaukė elektroniniu būdu užsakytų pažymų.

Informatikos ir ryšių departamentas išrašė pažymą dėl neteistumo.

Priklausomybės ligų centras elektroniniu būdu atsiuntė medicininę pažymą.

Šios įstaigos tinklalapyje pažymėta, kad iš esmės tai vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisiregistravęs, arba Psichikos sveikatos centro psichiatras.

Kaip jie sveikatą galėjo įvertinti nematydami žmogaus?

Pažymos iš Respublikinio priklausomybės ligų centro filialų reikia tik esant įtarimui dėl galimos priklausomybės ligos.

Šiai vairuotojai tokia liga niekada nebuvo įtariama.

"Ir kam to reikia? Priklausomybės ligų centras manęs juk realiai net akyse nematė. Kaip jie sveikatą galėjo įvertinti nematydami žmogaus? Ar visa tai tikrai būtina?" – klausimus bėrė vairuotoja.

Lietuvos transporto saugos administracijos puslapyje išvardyti reikalavimai, keliami pavežėjams.

Nurodyta, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

"Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis", – rašoma taisyklėse.

Tokias tvarkas numato Kelių transporto kodeksas.

Alina Velykienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rinkliavoms – apvali suma

"Man tai panašu į lupikavimą. Už leidimą vykdyti keleivių pavėžėjimo paslaugą yra numatyta aštuonių eurų valstybės rinkliava. Priklausomybės ligų centras skubos tvarka pažymą išdavė už penkis eurus. Dar šešis eurus reikėjo sumokėti už elektroninę pažymą dėl teistumo Informatikos ir ryšių departamentui", – skaičiavo mokytoja.

Kas šešis mėnesius moteris privalės kreiptis į Techninių apžiūrų centrą techninės apžiūros talono. Tai taip pat kainuoja.

Už lengvojo automobilio patikrą čia teks mokėti 21,9 euro. Jei mašina varoma dyzelinu, teks pakloti daugiau – 25,4 euro.

Moters darbą nuožmiai vertina tarptautinė įmonė. Bet kuris klientas gali pateikti pretenziją dėl paslaugos, ir veikla gali būti sustabdyta.

"Vairuotojai yra vertinami. Aš turiu šimto balų įvertinimą, vadinasi, tikrai esu gera darbuotoja ir mano paslaugomis žmonės liko patenkinti. Bet kurį vairuotoją darbdavys gali užblokuoti, jei tik sulauks skundų. Ir tokių jau buvo ne vienas", – pasakojo moteris.

Valstybė demoralizuoja žmones, kurie imasi atsakomybės ir nori uždirbti papildomų pajamų teisėtu būdu.

Valstybė – pašalpinių veisykla

Kūno kultūros mokytoja dar tik kartą sulaukė 15 eurų nuobaudos, antrąsyk jai jau grėstų 60 eurų bauda.

Situaciją vairuotoja nupasakojo Klaipėdos miesto tarybos narei Alinai Velykienei, klausdama, ar valstybė nepersistengė su tokiais reikalavimais?

"Valstybė verčia žmogų lakstyti dėl visiškai perteklinių dalykų, verčia rinkti krūvas pažymų. Bet esmė čia visai kita. Valstybė demoralizuoja žmones, kurie imasi atsakomybės ir nori uždirbti papildomų pajamų teisėtu būdu", – situaciją apibendrino A. Velykienė.

Politikę nustebino tai, kad pavežėjų kontrole užsiima savivaldybės įmonės kontrolieriai, o ne Policijos pareigūnai bei Lietuvos transporto saugos administracija.

Daugėja pažeidimų

Įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas patikino, kad teisę tikrinti ne tik taksistus, bet ir kitus vairuotojus, teikiančius pavėžėjimo paslaugą už atlygį, įstaigos kontrolieriai tikrai turi.

Maža to, jie tai gali daryti ir kitose, ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamose teritorijose.

"Pirmasis tarybos sprendimas buvo dar 2012 metais, 2020-aisiais buvo papildymas. Juk viskas keičiasi ir evoliucionuoja. Pavežėjų prieš keletą metų iš viso dar nebuvo. Taip, galime kontrolę vykdyti ne tik Klaipėdoje, tai dažniausiai vyksta kitų savivaldybių prašymu", – patikino A. Samuilovas.

Įstaigos vadovas patikino, kad priekaištai dėl pažymų kiekio turėtų būti adresuojami Seimui, o ne kontrolieriams.

2021 m. šios įstaigos kontrolieriai fiksavo net 841 pažeidimą.

Daugiausia pažeidimų nustatyta lengvųjų automobilių ir lengvųjų automobilių taksi sektoriuje. Įžvelgiama tendencija, kad 2021 m. bendras užfiksuotų pažeidimų skaičius po žymaus sumažėjimo 2019 ir 2020 m. vėl išaugo net 168 proc.

"Deja, stebima sunkių pažeidimų skaičiaus didėjimo tendencija, paslaugų teikimas be leidimo. Lyginant su 2020 metais, 31 proc. išaugo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo skaičius ir 15 proc. paslaugų teikimo be leidimo didėjimas. Taip pat net 365 proc. padidėjo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir taksi taisyklių pažeidimų", – rašoma 2021 metų įstaigos veiklos ataskaitoje.

Kontrolė: įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas A. Samuilovas tikino, kad taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų padaromų pažeidimų padaugėjo tris kartus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie registrų neprileido

A. Samuilovas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pažeidimų skaičius šoktelėjo net tris kartus.

"Labai sudėtinga paaiškinti, kas tai lemia. Kai tik atsirado pavežėjų paslauga, daugybė taksi vairuotojų ėmė dirbti pagal programėles. Vėliau įvyko atvirkštinis procesas. Faktiškai šiuo metu visi taksi vairuotojai ir pavežėjai yra po vienu kurpaliumi", – įžvelgė A. Samuilovas.

Pažeidimų skaičius gali augti ir dėl didėjančio tokias paslaugas teikiančių vairuotojų skaičiaus.

"Skundų dėl pavežėjų paslaugų yra daug. O mums pavesta pusiau sanitaro funkcija. Yra reikalavimai, jų reikia laikytis. Juk negali taip būti, kad vieni reikalavimų laikosi, o kitiems tai negalioja", – pastebėjo A. Samuilovas.

Įstaiga mėgino išsiaiškinti, ar kontrolieriai galėtų nereikalauti pažymų dėl teistumo ir priklausomybės ligų.

"Dabar viskas skaitmenizuota. Mėginome pasiaiškinti, ar tokias pažymas galime matyti kokiame nors registre. Tada nereikėtų pavežėjui vežiotis viso segtuvo dokumentų. Tačiau mums buvo atsakyta, kad dėl asmens ir sveikatos duomenų apsaugos mes negalime patekti į tokius registrus. Esame už tai, kad administracinė našta būtų sumažinta", – pripažino A. Samuilovas.

Nurūko prieš pat nosį

Klaipėdietis Karolis negali atsistebėti Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai populiarėjančios bendrovės "Taxify" vairuotojo elgesiu.

Prireikus pavėžėjimo paslaugų, vyras nusprendė pasinaudoti "Taxify" mobiliąja programėle.

Pateikęs kelionės užklausą, klaipėdietis sulaukė atsakymo, kad vairuotojas į nurodytą vietą atvyks po 10 min.

"Laukdamas nusprendžiau paskambinti žmonai. Pokalbio metu išvydau sutartos vietos link artėjantį automobilį. Kol iki jo priėjau, užtrukau apie minutę. Prieš pat mano akis vairuotojas apsisuko ir nurūko tolyn", – pasakojo vyras.

Kelionę apmokestino

"Taxify" mobiliosios programėlės naudotojai gali ne tik užsisakyti pavėžėtojo paslaugas, bet ir savo išmaniojo telefono ekrane stebėti kelionės maršrutą.

"Nusprendžiau patikrinti informaciją apie pateiktą kelionės užklausą. Galbūt ne tas vairuotojas atvažiavo? Vis dėlto ekrane išvydau tai, kas mane šokiravo. Nepaisant fakto, jog likau šalti gatvėje, vairuotojas kelionę pažymėjo kaip prasidėjusią", – pasakojo nusivylęs klientas.

Klaipėdietis savo išmaniojo telefono ekrane per programėlę galėjo stebėti, kokiu maršrutu rieda vairuotojas, už kurio pasivažinėjimą iš jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai.

Už pavėžėjimo paslaugas atsiskaitoma iškart pasiekus kelionės tikslą.

Pinigai automatiškai nuskaičiuojami nuo registracijos metu programėlės naudotojų nurodytos banko sąskaitos.

"Už kiekvieną šio asmens įveiktą kilometrą iš mano sąskaitos kapsėjo pinigai. Stebėjau, kaip jis važiuoja prie prekybos centro "Akropolis", sukiojasi centrinėse miesto gatvėse", – liejo pyktį vyras.

Pinigų negrąžins?

Norėdamas išsiaiškinti įvykusį nesusipratimą, vyras pabandė susisiekti su "Taxify" dispečere.

Paskambinęs bendrovės internetiniame tinklalapyje nurodytu trumpuoju telefono numeriu, išgirdo atsakymą, kurio nesitikėjo.

Tai akivaizdus žmonių apgaudinėjimas.

"Telefonu atsiliepusiai dispečerei paaiškinau situaciją. Tačiau man buvo atšauta, jog vairuotojas sistemoje pažymėjo, jog kelionė įvyko, tad vis tiek teks susimokėti. Negana to, iš mano banko sąskaitos jau nuskaičiuoti pinigai. Tai akivaizdus žmonių apgaudinėjimas", – kalbėjo pašnekovas.

Už paslaugas vyrui teko atseikėti 5 eurus.

Klaipėdietis žada nenuleisti rankų ir toliau ieškoti teisybės.

"Labiausiai gaila ne pinigų. Pikta, jog paslaugų teikėjai neužtikrina paslaugų kokybės. "Taxify" atstovams išsiunčiau elektroninį laišką, tačiau atsakymo vis dar nesulaukiau", – atskleidė klientas.

Bendrovės "Taxify" atstovas

Andrius Pacevičius

Man labai gaila, jog mūsų klientui teko patirti nepatogumų. Nedelsiant ištirsime šį atvejį, pasikalbėsime su vairuotoju.

Savo veiklą uostamiestyje vystome gana neseniai, tad ne visi vairuotojai spėjo išmokti teisingai naudotis išmaniąja programėle bei įdiegta sistema.

Gali būti, jog vairuotojas, vesdamas duomenis į sistemą, tiesiog suklydo.

Jeigu viskas yra taip, kaip sako klientas, atsiprašysime, kompensuosime patirtą žalą ir pritaikysime nuolaidą mūsų teikiamoms paslaugoms.

Kituose didžiuosiuose šalies miestuose skundų dėl netinkamo vairuotojų elgesio sulaukiame itin retai.