Pagal pranešimą, sveikinimo laiške Linas Linkevičius pareiškė įsitikinimą, kad naujojo Ukrainos diplomatijos vadovo paskyrimas prisidės prie sėkmingo reformų Ukrainoje įgyvendinimo, bei patikino, kad Lietuva yra pasirengusi dalintis savo patirtimi. Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir toliau pasirengusi stiprinti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius bei remti Ukrainos europinę ir euro-atlantinę integraciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras padėkojo buvusiam Ukrainos užsienio reikalų ministrui Pavlo Klimkinui už puikų bendradarbiavimą.

„Valstybės vadovas kreipėsi į parlamentą, kad Pavlo Klimkinas būtų atleistas iš Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigų, Stepanas Poltorakas – iš Ukrainos gynybos ministro pareigų. Trečiasis siūlymas susijęs su Vasylio Hrycako atleidimu iš Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareigų“, – sakoma prezidentūros pranešime.

V. Zelenskis nurodė, kad šiuos siūlymus teikia vadovaudamasis konstitucija ir Ukrainos įstatymais, taip pat paprašė įstatymų leidėjų neatidėliojant išnagrinėti šiuos prašymus.

Prezidentūros pranešime sakoma, jog taip pat rengiamas prašymas Aukščiausiajai Radai atstatydinti generalinį prokurorą Jurijų Lucenką.

„Kaip ir žadėjau, parašiau atsistatydinimo pareiškimą. Pirmadienį, inauguracijos dieną, perduosiu jį Aukščiausiajai Radai ir naujajam Ukrainos prezidentui“, – P. Klimkinas sakė per „Facebook“ paskelbtame vaizdo pranešime.

Jis pridūrė, kad apie savo ketinimus V. Zelenskį iš anksto perspėjo.

„Jis privalo turėti teisę į savo užsienio politikos komandą, į užsienio politikos strategijos kūrimą. Pasakiau jam, kad esu pasiruošęs padėti, kur reikės ir kur sutaps mūsų principai“, – pridūrė P. Klimkinas.

Jis sakė ketinąs likti politikoje ir siekti būti išrinktas į parlamentą.

„Šiuo metų musų vidaus palaikymas dėl politikos, dėl emocijų beveik išsemtas. Suprantu, ko nori ukrainiečių, bet taip pat suprantu, ko iš mūsų laukia pasaulis“, – pabrėžė P. Klimkinas.

„Turiu daug įvairių idėjų, ir tikiuosi jas įgyvendinti. Todėl einu į priekį, į politiką, į Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Aišku, su komanda, su kuria mane sieja vertybės, principai, jausmai ir suvokimas, kaip reikia eiti toliau“, – pridūrė jis.

P. Klimkinas vadovauti Užsienio reikalų ministerijai buvo paskirtas 2014 metais. Anksčiau jis yra dirbęs diplomatiniuose postuose Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainos atstovybėje prie Europos Sąjungos.

„Iš esmės bus keletas siurprizų, bet aš jų neatskleisiu. Yra idėjos, susijusios su praktiškais, techniniais biometrijos dalykais. Yra idėjos, susijusios su gyventojų surašymu. Taigi yra labai, labai daug dalykų, mes juos dabar konsoliduojame. Yra idėjos, apie kurias jūs dabar neišgirsite, nes jie bus atliekami specialiųjų tarnybų lygmeniu, o yra idėjos, apie kurias išgirsite jau artimiausiu metu“, - spaudos konferencijoje sakė P. Klimkinas, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak ministro, Ukraina šiuo metu taip pat rengia sisteminį daugelio valstybių atsakymą į rusiškų pasų dalybas, nes tokie Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir visai Europos Sąjungai.

„Aš Vokietijos (užsienio reikalų) ministrui pasakiau - ten, Vokietijoje, yra 2 milijonai rusakalbių, pasižiūrėkime, kiek pas juos rusiškų pasų“, - kalbėjo P. Klimkinas.

„Svarbu, kad ES suprastų, jog šį kartą (po Rusijos sprendimo dalyti pasus Donbaso gyventojams. - ELTA) kažkokiomis formaliomis sankcijos, asmeninėmis, negalima nieko užbaigti - tai tikrai būtų tai, ką Ukrainoje vadina išdavyste. Jei mes 10, 20, 50 žmonių įvesime sankcijas, tai nebus atsakymas. Manau, kad mes žingsnis po žingsnio judėsime sisteminio atsakymo link“, - tęsė P. Klimkinas.

Ukrainos atstovo teigimu, jei Europos Taryba nebereikalaus iš Rusijos įsipareigojimų vykdymo, tada tai gali suteikti Ukrainai pagrindo nesilaikyti Minsko susitarimo.

„Manęs daugelis kolegų klausė, kas bus su Europos Taryba (ET). Aš jiems atsakiau sąžiningai: jei eisite ten, kur norėjo kelios šalys (pasisakančios už tai, kad Rusija liktų Europos Tarybos nare, nepriklausomai nuo įsipareigojimų vykdymo. - ELTA), aš iš tikrųjų, tą pačią dieną išeisiu ir pasakysiu, kad, pirmiausia pas mus jokio Minsko (susitarimo. - ELTA) nėra, o antra, susitarimą pražudė ne tik Maskva, bet ir jūs“, - pareiškė P. Klimkinas.

Ministro teigimu, tarptautiniuose santykiuose ypač svarbios yra pačios valstybių ir institucijų pozicijos, o jei Europos Tarybos pozicija neatitiks ankstesnių pareiškimų Rusijos atžvilgiu, Minsko susitarimas gali visiškai žlugti.

„Visi supranta, kad jei dabar, kai Rusijai praktiškai dalija pasus, bus koks nors žingsnis, vertinamas kaip ET palankumas Rusijai, tada viso to, ką mes darėme, logika visiškai griūna. Iš esmės mūsų draugai ir partneriai laikosi būtent tokios nuomonės“, - sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Gegužės 16-17 dienomis Helsinkyje vyks Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdis, kuriame dalyvaus 47 valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

Rusija, Europos Tarybos valstybė narė, nuo 2017-ųjų birželio nebesilaiko savo įsipareigojimų organizacijai ir nebemoka įmokų į ET biudžetą. Visgi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad palaiko Rusijos narystę ET. Tokios pozicijos laikosi daugelis valstybių narių.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais ET suspendavo Rusijos balsavimo teisę Parlamentinėje Asamblėjoje. Draudimas galioja iki šiol.

„Be abejonės, Rusija organizuos naują dujų karą, jei „Nord Stream 2“ bus nutiestas. Jie naudojasi visomis priemonės, pavyzdžiui, netikėtas slėgio dujotiekyje sumažinimas. Tokios provokacijos bus, kai tik „Nord Stream 2“ bus nutiestas. O bet kokios Rusijos garantijos... Pasižiūrėkite, Rusija viską, kas įmanoma, jau pažeidė“, - Lenkijos radijui „Polradio“ sakė P. Klimkinas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo teigimu, „Nord Stream 2“ tiesimas kelia grėsmę visam regionui.

„Labai didelė grėsmė yra kilusi Europos energetiniam saugumui. Pažiūrėkite, ką Rusija daro su neteisėtai pastatytu Krymo tiltu. O dabar įsivaizduokite - Baltijos jūra šalis perpumpuoja daugiau nei 1000 mlrd. kubinių metrų dujų. Kaip Rusija gins šį tranzitą, kokių provokacijų imsis?“ - perspėjo P. Klimkinas.

Ministras taip pat pridūrė, kad šių grėsmių suvaldymui Ukraina tikisi tolimesnio bendradarbiavimo su Lenkija: „Statome jungtis, kalbame apie dujų tiekimą, apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimą, apie energetinių sistemų sujungimą. Beje, turime daugybę puikių projektų, tik juos reikia užbaigti“.

„Ukraina ir Lenkija - visais atžvilgiais strateginės partnerės, įskaitant ir energetikos sektorių. Mūsų partnerystė, mūsų draugystė didele dalimi lems tai, kaip Europa atrodys ateinančiais metais“, - kalbėjo P. Klimkinas.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Filadelfijoje įspėjo, kad, užbaigus tiesti „Nord Stream 2“, Rusija gali užpulti Baltijos šalių laivus Baltijos jūroje - taip pat, kaip tai padarė su Ukrainos laivais Kerčės sąsiauryje.

„Įsivaizduokime, kad mes leidome nutiesti „Nord Stream 2“, nors šiuo metu mums tai atrodo visiškai neįmanoma, bet įsivaizduokime, kad 2021-aisiais (Vladimiras) Putinas priima sprendimą apginti „Nord Stream 2“ nuo Baltijos šalių ir užpulti lietuvių, latvių ar estų laivus, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, kaip Ukrainos laivų puolimo atveju“, - pareiškė P. Porošenka.

Pasak Ukrainos prezidento, svarbiausia, ką šalys gali padaryti, kad tokie scenarijai nesikartotų, yra susivienyti NATO ir dvišalių santykių lygiu, nutraukti visus provokacinius Rusijos projektus bei nulipti nuo „rusiškų dujų kabliuko“.

Dujotiekis „Nord Stream 2“, turėsiantis sujungti Rusiją ir Vokietiją, yra tiesiamas po Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdyno ilgis sudarys šiek tiek daugiau nei 1 200 km, o dujų pralaidumas sieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys ir Jungtinės Valstijos aktyviausiai prieštarauja dujotiekio projektui. Nerimaujama, kad „Nord Stream 2“ gali padidinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą.

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministras.

P. Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas.

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį.

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą  Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės.

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu.

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų.

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais.

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos.

– Ačiū už interviu.

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi P. Klimkinas teigė, kad Rusija Kerčės sąsiauryje ir Azovo Jūroje vykdo „šliaužiančią okupaciją“.

„Šios okupacijos tikslas yra uždusinti Ukrainos Donbasą ir Ukrainos pietus“, – žurnalistams sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Lapkričio pabaigoje Rusija Kerčės sąsiauryje netoli Krymo užėmė tris ukrainiečių laivus ir suėmė daugiau nei 20 Ukrainos jūreivių.

Kijevas ragina suimtuosius nedelsiant paleisti, tačiau Maskva kaltina Ukrainą surengus provokaciją Rusijos teritoriniuose vandenyse.

P. Klimkinas atvyko į kasmetinį neformalų Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimą“, vykstantį Trakų rajone.

Ministras teigė, kad tai bus proga įtikinti politikus ir ekspertus, kodėl reikia palaikyti Ukrainą, ypač Rusijai siekiant įsikišti į šiemet šalyje vyksiančius prezidento ir parlamentaro rinkimus.

„Jeigu laikomės, tai laikomės kartu, ir todėl aš esu labai dėkingas mūsų draugams iš Lietuvos“, – kalbėjo P. Klimkinas.

Europos Sąjunga ir JAV yra įvedusi sankcijas Rusijai dėl 2014-ųjų Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose.

„SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) įsitikinusi, kad nesiėmus visų priemonių, būtų naujų žmogžudysčių, kurių būtų neįmanoma išvengti. Tyrimą atliekanti generalinė prokuratūra ir toliau informuos visuomenę ir tarptautinę bendruomenę, ko pavyko išvengti“, – per Mariupolyje vykusią spaudos konferenciją dalyvaujant Vokietijos diplomatijos vadovui Heiko Maasui (Heikui Masui) sakė ministras.

Ukrainos URM vadovas teigė, kad Rusijos specialiosios tarnybos savo veikloje pasitelkia visus įmanomus metodus.

„Rusijos vykdoma destabilizacijos taktika apima visus, absoliučiai visus metodus. Turime būti pasiruošę tai atremti“, – apibendrino P. Klimkinas.

Gegužės 29-ąją buvo pranešta apie A. Babčenkos nužudymą, tačiau kitą dieną SBU vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, jog žurnalisto mirtis buvo inscenizuota, siekiant sugauti jį nužudyti norėjusius asmenis.

V. Hrycakas informavo, kad teisėsauga Kijeve sulaikė įtariamąjį sąmokslo sumanytoją – bendros Ukrainos ir Vokietijos įmonės „Schmeisser“ vykdomąjį direktorių Borisą Hermaną. Anot SBU, Rusijos specialiosios tarnybos pavedė jam nužudyti 30 žmonių Ukrainoje.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu tokius kaltinimus Rusijai pavadino insinuacija.

„Bet kokie pareiškimai, kad Rusija galėjo prisidėti prie šios inscenizacijos yra tiesiog insinuacija, neatitinkanti tikrovės“, – penktadienį sakė žurnalistams D. Peskovas.

Į prašymą pakomentuoti įtariamojo B. Hermano pareiškimus, kad pasikėsinimo į A. Babčenką sumanytojas yra „Vladimiro Putino privačiame fonde“ dirbantis žmogus, D. Peskovas atsakė: „Žinoma, jokių tokių fondų Rusijoje nėra.“

Tuo tarpu Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad gavo visų minėtų 30 asmenų sąrašą. Pasak jo, kiekvienam jų bus suteikta apsauga.

Penktadienį J. Lucenka buvo susitikęs su Vokietijos, Kanados, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos diplomatais.

„Sulaikytas asmuo, objektyviai įtariamas įvykdęs šį nusikaltimą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Artiomas Ševčenka.

Kijevo policija pranešė, kad apie I. Nozdrovskos dingimą buvo pranešta gruodžio 29-ąją, o jos kūnas rastas sausio 1-ąją Kijevo srityje esančiame Vyšhorodo rajone.

Teisininkės išsilavinimą turinti I. Nozdrovska dvejus metus siekė, kad būtų nubaustas jos seserį Svitlaną 2015-aisiais mirtinai partrenkęs vairuotojas – Kijevo teismo pirmininko giminaitis Dmytro Rosošanskis. Jis buvo nuteistas už tai, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį vairuodamas neblaivus sukėlė avariją ir mirtinai sužalojo moterį.

2017 metų birželį D. Rosošanskiui buvo skirta įkalinimo bausmė, tačiau jis nuosprendį apskundė.

Ši byla buvo laikoma Ukrainos teismų sistemos išbandymu. Ji turėjo parodyti, ar teismai gali nešališkai teisti asmenis, turinčius ryšių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, kurie iki 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos Ukrainoje atrodė nepasiekiami.

Birželio mėnesį D. Rosošanskiui teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kol vyko teismas, 38 metų I. Nozdrovska nuolat sulaukdavo grasinimų „nuo paties D. Rosošanskio ir nuo jo draugų“, pranešė žmogaus teisių gynimo grupė.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pirmadienį sakė, kad daugiau detalių apie I. Noszdrovskos nužudymą bus paskelbta baigus tyrimą.

„Taip, policija sulaikė Nozdrovskos nužudymu įtariamą asmenį. Įkalčiai daugiau negu svarūs. Nereikia spėlioti: visa informacija bus atskleista baigus tebevykdomus tyrimo veiksmus – rytoj“, – sakoma A. Avakovo „Facebook“ žinutėje.

A. Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka savo ruožtu pareiškė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog I. Nozdrovska buvo nužudyta iš keršto už jos žmogaus teisių aktyvizmą.

„Policija tikrai sulaikė įtariamąjį dėl Iryno Nozdrovskos nužudymo. Nužudymo motyvas – kerštas Irynai už jos veiklą žmogaus teisių srityje“, – sakoma A. Heraščenkos feisbuko žinutėje.

Pasak jo, prie šio nusikaltimo atvedusius įvykius tyrėjai atkūrė minučių tikslumu.

„Įrodymų teismui daugiau nei pakankamai. Dabar įtariamojo laukia teismas ir ilgas įkalinimas. Ar bus įkalinimas iki gyvos galvos, ar ilga laisvės atėmimo bausmė – spręsti teismui“, – pridūrė A. Heraščenka.

Internetinis laikraštis „Ukrainska pravda“ citavo teisėsaugos pareigūnus, kad įtariamasis yra teisėjo D. Rosošanskio sūnėno giminaitis.

Praėjusį trečiadienį Kijevo teismas atmetė D. Rosošanskio apeliaciją ir nurodė jį areštuoti dar 60 dienų, kol vyksta bylos nagrinėjimas.

Ukrainos deputatas, garsus 2014 metų gatvių protestų lyderis Mustafa Najemas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad D. Rosošanskio tėvas pastarosiomis dienomis buvo pagrasinęs I. Nozdrovską, kad „tau tai gerai nesibaigs“.

Kijevo srities policijos viršininkas Dmytro Cenovas teigė iš I. Nozdrovskos negavęs jokių skundų dėl bauginimų arba kitokių nusiskundimų.

Praeitą antradienį prie Kijevo policijos būstinės buvo susirinkę daugiau nei 100 protestuotojų, reikalavusių atlikti nešališką I. Nozdrovskos mirties aplinkybių tyrimą.

Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas atkreipė dėmesį I. Nozdrovskos nužudymo reikšmę ir pavadino tai „iššūkiu valstybei“.

Tai yra „išbandymas, ar mūsų visuomenė sugebės apginti moteris aktyvistes ir užtikrinti teisingumą“, pareiškė jis.

I. Nozdrovskos laidotuvės vyks antradienį.

„Manome, kad to visiškai negali būti, nes Rusija yra šalis agresorė. Jei ji priklausytų taikdarių misijai, tai būtų nepriimtina... Iš tikrųjų, kaip Rusija, okupavusi Donbaso (Rytų Ukrainos) teritoriją, gali būti tokioje misijoje? Tai yra įprastinės ir hibridinės okupacijos mišinys“, – pareiškė jis Kijeve šeštadienį.

Jo teigimu, šioje misijoje turi dalyvauti tik tos šalys, kuriomis gali pasitikėti tiek Kijevas, tiek tarptautinė bendruomenė.

„Aptarsime šios misijos struktūrą vėliau. Turime keletą minčių, tačiau jas įvardyti būtų neetiška mūsų partnerių atžvilgiu“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.