Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių – socialiniai tinklai ir vaiko kontaktai. Sekti, su kuo vaikas bendrauja internete, privalu, sako specialistai. Po Kauno dramos viena moteris sutiko pasidalinti į kokias pinkles pakliuvo jos 10-metė dukra ir perspėjo kitus tėvus.

„Vaikas pradėjo pasakoti apie wow (liet. oho) draugę, kuri yra modelis, uždirba 3 tūkstančius eurų“, – kalbėjo moteris.

Žinutės pradėjo plaukti prieš pusmetį, dukra užkibo, buvo planuotas net susitikimas.

„Užmatė gal „TikTok“, nes buvo mergaitės video iš gimnastikos. Susitikimas turėjo vykti Dainavos parke“, – teigė moteris.

Susirašinėjimo draugė užduodavo ir tokius klausimus:

„Ar aš tau graži, mergaitė atsakydavo, kad taip, atsakydavo susijaudinau, ji paklausdavo ta prasme. Ėjo parašymas liūdžiu, mergaitė klausė – dėl ko, gal galiu padėti? Parašė, kad negali, nes tu – per maža“, – pasakojo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keitėsi ir dukros elgesys.

„Buvome atėmę telefoną, mergaitė į vonią nešėsi, nors niekada to nebuvo. Pati ta netikra mergaitė siuntė nuotraukas su maudymosi kostiumėliu, pusiau nuoga“, – šnekėjo moteris.

Susirašinėjimo draugė ėmė klausinėti apie pinigus – ar tėvai duoda, ar tiek užtenka, ir ką svajoja pirkti.

„Jau buvo siūloma duoti pinigų“, – tęsė moteris.

Išklausta ir daugiau.

„Tuose susirašinėjimuose pasakė mūsų gyvenamą vietą“, – teigė moteris.

Dukrai rašyta iš kelių anketų. Į policiją moteris kreipėsi, bet ne iš karto.

„Tuo metu aš negalvojau apie kitus vaikus, iki kol neatsitiko nelaimė su dingusia mergaite ir taip lyg šlapiu skuduru per veidą“, – pasakojo moteris.

Moteris istorija pasidalino viešai, pridėjo ir profilius su nuotraukomis, sureagavo tūkstančiai. Ji skelbė, kad po anketomis slepiasi vyras, galimai Deivio vardu. Dabar šios anketos jau ištrintos.

Moters feisbuko nuotr.

„Dauguma galvoja, kad grobikai iš miško glūdumų išlenda, bet tai – ne tiesa. Tai yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Augusta Kierienė.

„Pavojingumas tų vaikų kur kas didesnis, nes jie pasitiki daugiau nei suaugusieji“, – sakė „Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas Darius Povilaitis.

Jau buvo siūloma duoti pinigų.

Apie virtualų saugumą reikia kalbėti jau su 5-mečiais, tačiau kartais patys suaugę apie rizikas nenutuokia.

„Atsiunčiamos nuotraukos nuogų kūno dalių, jie kviečiami susitikti, rašomi keiksmažodžiai, tas gana dažna“, – kalbėjo Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Su kuo vaikas bendrauja, tėvai turėtų ir žinoti, ir kontroliuoti.

„Nebūtina slapčiomis daryti, sekti, atimant. Tai sukelia konfliktą“, – šnekėjo I. Daniūnaitė.

„Tėvų kontrolės programinės įrangos, kurios leidžia kontroliuoti, ką jis pasiekia internete, laiką ir pan“, – aiškino D. Povilaitis.

„Mažamečius vaikus, vaikus iki 12 metų. Socialinių tinklų vartotojai jie dar negali būti, turime atkreipti dėmesį į taisykles“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Rizikingas ir nuolatinis nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus. Dažnu atveju, meškos paslaugą atlieka patys tėvai, ypač jaunesnių vaikų.

„Vaikas juokingai išsipaišęs, ar kažką daro su sauskelnėmis“, – pasakojo advokatė, „Ilaw lextal“ partnerė Asta Macijauskienė.

Atviri vaizdai nedorėliams būna tarsi kabliukas.

„Užsienyje būna labai dažnai, kai pedofilai atkreipia dėmesį, vaikas baseine, gali susirasti informaciją pagal nuotrauką, kokia būvimo vieta“, – pasakojo A. Macijauskienė.

„Ribojimai ir dabar yra, kuomet vaikas viešinamas jautriose situacijose, kai pažeidžiamas orumas, to daryti negalima“, – teigė I. Skuodienė

Nuotraukose būna matyti, kokį darželį, būrelius ar mokyklą lanko vaikas.

„Kalbėjome su teisininkais, ar nėra bylų, kuomet vaikai paduoda tėvus į teismą dėl atvaizdo viešinimo. Tai gali būti netolimos ateities klausimas“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Specialistai prašo tai, kas viešinama, vertinti per pačių vaikų prizmę ir pagalvoti apie rizikas, o vaikų saugumo nepalikti tik tarnyboms, bet kartu ir ramina.

„Tendencijų, rodančių, kad saugumo situacija Lietuvoje pasikeitė, nėra. Didžioji dalis atvejų, 99 proc., kai dingsta vaikai, jie atsiranda per 2-3 paras“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Peržiūrėsime reagavimo algoritmus, kad kiekvienas signalas, kad tai būtų aukščiausio prioriteto reagavimas“, – sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Jeigu vaikas išleidžiamas vienas, svarbu parinkti kuo saugesnį ir apšviestą kelią, netrumpinti jo per parkus ar krūmus, o geriausia, jog vaikas išvis nevaikščiotų vienas.

„Yra laikrodžiai su SIM kortele. Praktiškiau nei telefonas, didesnė tikimybė, kad bus nešiojamas“, – šnekėjo D. Povilaitis.

1 patarimas. Žinoti, kokios yra pagrindinės grėsmės

Artėjant didžiosioms metų šventėms, el. parduotuves administruojančius specialistus dažnai pasiekia „phishing“ tipo el. laiškai su raginimais kuo greičiau atsidaryti prisegtus DOC, PDF, XLS failus su apmokėjimais už prekes. Tad visus tokio pobūdžio laiškus rekomenduojama atidžiai perskaityti ir tik tuomet, jei juose nėra įtarimą keliančių ženklų, atidaryti prisegtukus. Priešingu atveju rizikuojama kompiuterį užkrėsti tiek kriptovaliutas kasančiu kenkėju, tiek ir vadinamuoju Trojos arkliu, laukiančiu komandų iš išorinių serverių.

„Pati pavojingiausia grėsmė – „ransomware“ tipo virusas. Jis gali nulemti itin liūdnas pasekmes: klientų užsakymų informacijos, prekių ir paslaugų aprašymų, duomenų bazių praradimą. Tai sutrikdytų įmonės veiklą ir atneštų didelių nuostolių šiuo ir taip sudėtingu laikotarpiu“, – sako Ramūnas Liubertas, „ESET Lietuva“ IT inžinierius.

Ramūnas Liubertas

2 patarimas. Kruopščiai rūpintis duomenų apsauga

Šios grėsmės pavojų kelia visoms el. parduotuvėms – ir jau seniai vystomoms el. parduotuvėms, ir ką tik, dirbant iš namų, pradėtiems smulkiesiems verslams. Kaip pastebi R. Liubertas, pradedantieji verslai veiklos pradžioje prioritetą dažnai teikia pardavimų plėtojimui, tačiau kartu reikėtų rūpintis ir duomenų apsauga. Laiku įdiegti sprendimai leistų išvengti skaudžių kibernetinių incidentų pasekmių, tokių kaip duomenų praradimas, užšifravimas ar net el. platformos „nulaužimas“, kuris sustabdytų dar net neįsibėgėjusią veiklą.

El. parduotuves administruojantiems specialistams rekomenduojama kompiuterio apsaugai naudoti pažangią antivirusinę programą, turinčią galimybę filtruoti el. paštą nuo pavojingų virusų, „phishing“ ir „spam“ tipo laiškų. Taip pat – ugniasienę, saugančią įrenginį nuo tinklu plintančių kibernetinių grėsmių, tokių kaip jau minėtos „ransomware“ atakos. Svarbu, kad apsaugos sprendimai integruotųsi į interneto naršyklę, o jungiantis prie el. bankininkystės ar kitų jautrių sistemų atjungti visus įskiepius.

„El. platformos, kurioje vyksta prekyba, apsaugai taip pat reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes klientų atsiskaitymai už prekes ar paslaugas vyksta per bankines sistemas. Rekomenduojama pasirūpinti, kad ši platforma taip pat turėtų ugniasienę, leidžiančią tik tam tikrus kriterijus atitinkančius susijungimus“, – sako IT inžinierius.

3 patarimas. Atpažinti netikras sąskaitas

Dar vienas kibernetinių nusikaltėlių naudojamas įrankis – netikros sąskaitos. Jis gali būti nukreipiamas į įmones, kurios perka savo veiklai reikalingas žaliavas. Piktavaliai, įsibrovę į neapsaugotą el. pašto serverį ir stebintys susirašinėjimą tarp įmonės ir kliento, gali prieš pat apmokėjimo faktą atsiųsti el. laišką iš kitos el. pašto dėžutės su prašymu reikalingą sumą už prekes ar paslaugas pervesti į visai kitą banko sąskaitą.

Užsisakant prekių iš nesaugių el. parduotuvių, egzistuoja didelė tikimybė jų negauti.

„Tokiais atvejais reikėtų būtinai paskambinti prekes ar paslaugas teikiančiai įmonei ir pasiteirauti, ar tikrai pasikeitė jų banko sąskaitos numeris. Taip būsite tikri, jog gautas laiškas nėra sukčių paspęstos pinklės“, – pataria R. Liubertas.

4 patarimas. Perkant žaliavas, įsitikinti el. parduotuvės patikimumu

Internete aptikus naują el. parduotuvę, kurioje siūloma už patrauklią kainą įsigyti reikalingų prekių ar žaliavų, rekomenduojama patikrinti jos patikimumą. Paprasčiausias būdas – paieškos svetainėje įvesti šios parduotuvės pavadinimą ir žodį „atsiliepimai“. Gauti rezultatai leis sužinoti, ar yra, pavyzdžiui, nukentėjusių asmenų, kurie šioje parduotuvėje mėgino įsigyti prekių, tačiau galiausiai jų negavo.

Kitas būdas – patikrinti, ar svetainė naudoja saugųjį HTTPS sertifikatą, kuriuo šifruojamos sesijos tarp serverio ir kliento. Jei, prieš patenkant į svetainės puslapį, interneto naršyklėje parodomi tokie pranešimai kaip „Jūsų ryšys nėra privatus“, „Certificate untrusted“ ir pan., reikėtų vengti lankytis tokiame puslapyje ir juo labiau jame įsigyti prekių.

„Užsisakant prekių iš nesaugių el. parduotuvių, egzistuoja didelė tikimybė jų negauti. Be to, pirkimo metu piktavaliams bus atskleisti mokėjimo kortelės duomenys, kurie gali būti parduoti tamsiajame internete“, – sako R. Liubertas.

5 patarimas. Apie pastebėtas grėsmes informuoti klientus

Sužinojus apie klientams kilusias kibernetines grėsmes, pavyzdžiui – įmonės vardu siunčiamus „phishing“ ar kenkėjiškus el. laiškus, reikėtų nedelsiant juos apie tai informuoti ir paraginti šių laiškų neatidaryti. Jeigu toks laiškas visgi buvo atidarytas, galima patarti pasitikrinti kompiuterį nuo kenkėjiškų grėsmių, naudojantis nemokamais įrankiais, tokiais kaip „ESET Online“ skeneris.

„Siekiant išvengti tokių situacijų, el. parduotuves valdančioms įmonėms visuomet rekomenduojame pasidomėti, ar el. pašto paslaugų teikėjas turi galimybę įmonės pašto dėžutes papildomai apsaugoti nuo el. laiškais plintančių grėsmių ir paprašyti šią apsaugą užtikrinti“, – sako IT inžinierius.

Ugdo psichologinį atsparumą

"Interneto naudojimo rizikos vaikų emocinei gerovei yra dažniau ir plačiau aptariamos nei jo teikiamos galimybės, pamirštant, kad susidūrimas su rizika ir jos sėkmingas įveikimas yra sąlygos, padedančio vaikams ugdyti psichologinį atsparumą. Tačiau tiek tėvams, tiek mokytojams, siekiant užtikrinti vaikų emocinę gerovę, iškyla sunkumų", – pastebi psichologė Virginija Rekienė.

Dabar vos gimęs vaikas patenka į pasaulį, kupiną skaitmeninių technologijų, ir neįsivaizduoja jo kitokio. Tačiau tėvams, kurių vaikystė prabėgo be interneto, mąstant apie jo suteikiamas galimybes ir grėsmes kyla natūralus nerimas – ar tikrai šios naujovės nežalingos? Psichologė dalijasi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip pastebėti grėsmes, padėti jas įveikti ir užtikrinti vaikams emocinę gerovę.

Vaikai, kurie yra labiau pažeidžiami realiame pasaulyje, labiau pažeidžiami ir internete.

Visame pasaulyje vaikų, kurie namuose turi prieigą prie interneto, skaičius nuolat auga. 2019 m. duomenimis, 90 proc. ES namų ūkių turėjo prieigą prie interneto (2007 m. – 53 proc.), o Lietuvoje – 82 proc. (2010 m. – 61 proc.). Atliktų tyrimų duomenimis, 9–16 metų amžiaus ES gyvenantys vaikai kasdien internete praleidžia vidutiniškai po tris valandas. Panašiai tiek praleidžia ir Lietuvos vaikai.

Anot V.Rekienės, pirmosios vaikų patirtys su skaitmeninėmis technologijomis įvyksta dar iki antrųjų gyvenimo metų. "Maži vaikai skaitmeninėmis technologijomis naudojasi savo malonumui, dažniausiai tai vaizdo įrašų žiūrėjimas. Jiems nesvarbu, per kokią priemonę žiūrėti – planšetę, televizorių, telefoną ar kompiuterį. Tačiau jie jau puikiai supranta, kad jei įrenginys yra prijungtas prie interneto, vaizdo įrašų pasirinkimo galimybės labai išsiplečia", – sako psichologė.

Vyresni, 9–16 metų, vaikai, kaip atskleidė 2020 m. publikuotas tyrimas, dažniausiai leidžia laiką internete žiūrėdami vaizdo įrašus, klausydami muzikos, žaisdami žaidimus, lankydamiesi socialinių tinklų svetainėse, bendraudami su šeima ir draugais.

Kelia susirūpinimą tėvams

Pasak psichologės, emocinė vaiko gerovė yra svarbus vaiko sveikatos komponentas. "Ji apima vaiko patiriamas emocijas, jo saugumo jausmą, taip pat įvairias asmenines problemas, su kuriomis jis susiduria. Vaikai, kurių emocinės gerovės lygis yra aukštesnis, pasižymi didesniu emocinio atsparumo lygiu, o tai reiškia, kad jie patiria daugiau malonių emocijų, tokių kaip laimė, džiaugsmas, taip pat lengviau ištveria ir sunkesnes, sudėtingas emocijas – netektį, liūdesį, pyktį, nusivylimą", – akcentuoja V.Rekienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš suaugusiųjų neretai girdimas susirūpinimas – ar vaikų emocinė gerovė dėl skaitmeninių technologijų naudojimo neprastėja? "Žiniasklaidoje ir kai kuriuose moksliniuose sluoksniuose vis dar baiminamasi, kad išmanieji telefonai žlugdo visą vaikų kartą. Tačiau tyrimai ir statistika rodo, kad vaikai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis norėdami atsipalaiduoti, surasti moralinės ir socialinės paramos šaltinius, siekia palaikyti tarpusavio santykius, o visi šie dalykai kaip tik yra naudingi vaikų emocinei sveikatai", – atkreipia dėmesį psichologė.

Dažna tėvų baimė – kad vaikas su skaitmeninėmis technologijomis praleidžia per daug laiko. V.Rekienė įsitikinusi – negalima vienareikšmiškai apibrėžti, koks valandų, praleistų prie ekranų, skaičius yra žalingas. "Kiekvienam vaikui, priklausomai nuo jo asmenybės, tą laiką reikėtų parinkti atskirai. Kad vaikas per daug laiko praleidžia internete, galima matyti tuomet, kai buvimas prie ekranų pradeda trukdyti kitoms vaiko veikloms, pavyzdžiui, kai vaikas neatsitraukia nuo interneto net patenkinti būtinųjų fiziologinių poreikių, tokių kaip valgymas, arba kai atsitraukęs nuo skaitmeninių technologijų jis neužsiima kita veikla – žaidimais, skaitymu, ėjimu į lauką", – įspėja psichologė.

Kaip išvengti grėsmių?

Natūralu, kad kuo daugiau laiko praleidžiama internete, tuo daugiau galimybių susidurti su grėsmėmis. "Tėvai, mokykla ir bendruomenė labiausiai nerimauja dėl to, ką vaikai veikia internete, tiksliau – ar vaikai internete nesusiduria su neigiamomis patirtimis. Tai tokios patirtys, kurios kelia vaikams susirūpinimą, susierzinimą, liūdesį, nerimą, išgąstį, nejaukumo jausmą", – pasakoja V.Rekienė. Ji atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie yra labiau pažeidžiami realiame pasaulyje, labiau pažeidžiami ir internete.

Pagrindinės internete tykančios grėsmės yra reklama, melagingos naujienos, užslėpta rinkodara, žalingas turinys, rizika patirti patyčias, galimybės sutikti žmones, kurie bando pasinaudoti vaiku, įtraukti į įvairias nelegalias veiklas. Grėsmė yra asmeninės informacijos netinkamas panaudojimas, žalingų patarimų, susijusių su savižudybe, valgymo sutrikimais ar panašiai, tikimybė.

Psichologė atkreipia dėmesį – kalbant apie vaikų skaitmeninių technologijų naudojimą, negali praslysti pro akis tai, kad pačių tėvų pozicija skaitmeninio pasaulio galimybių ir grėsmių atžvilgiu yra labai prieštaringa. "Tėvai dažniausiai turi dvi strategijas vaikų skaitmeninių technologijų naudojimosi atžvilgiu – leisti arba riboti. Tyrimai parodė, kad strategijos pasirinkimas susijęs su pačių tėvų skaitmeninio raštingumo įgūdžiais: tėvai, kurių skaitmeninio raštingumo įgūdžiai yra didesni, labiau linkę suteikti vaikams galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o tėvai, kurių šie įgūdžiai yra menkesni, linkę riboti vaiko galimybes naudotis internetu", – pasakoja psichologė.

Svarbu domėtis vaiku ir jo veikla internete, taip pat patiems tėvams ir mokytojams privalu mokytis visą gyvenimą.

Anot jos, tyrimais patvirtinta, kad efektyvesnė yra leidžianti strategija su nuosaikiu ribojimu. Naudojant tokią strategiją, vaikui suteikiama galimybė įgyti tvirtesnį psichologinį atsparumą. Psichologinis atsparumas – tai gebėjimas sėkmingai susitvarkyti su įvairiais iškilusiais sunkumais, nepalankiomis situacijomis, išmokti kritiškai vertinti rizikas, spręsti jas, taip pat prisiimti atsakomybę už jų sukeltus padarinius.

Ką jie ten veikia?

V.Rekienė atkreipia dėmesį – vaikai internete gali rasti ir labai daug galimybių: informacinių išteklių mokymuisi, galimybę susisiekti su kitais vaikais, turinčiais panašių interesų, dalytis patirtimis ir idėjomis, veikti bendras veiklas, reikšti savo pilietiškumo poziciją, kurti turinį, išreikšti savo tapatumą, ieškoti idėjų. Tačiau interneto tyrinėjimas, anot jos, jokiu būdu negali būti paliktas paties vaiko atsakomybei.

Psichologė akcentuoja – svarbu domėtis vaiku ir jo veikla internete, taip pat patiems tėvams ir mokytojams privalu mokytis visą gyvenimą. "Kartais sutinku tėvų, kurie su pasididžiavimu sako, kad nesidomi socialiniais tinklais ir mano, jog tai yra didelė nesąmonė. Gaila dėl tokios tėvų nuomonės, nes tokiu būdu jie praranda galimybę pažinti vaiko pasaulį. Būtina kalbėtis su vaikais apie tai, kur internete jie jaučiasi saugūs, sulaukia palaikymo, diskutuoti interneto saugumo temomis, kalbėti apie pavojus internete, kaip elgtis susidūrus su jais, pastebėti, kas vaikams kelia nerimą", – pataria psichologė.

Tėvų atsakomybė, anot jos, yra ir inicijuoti naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis taisykles, užtikrinti jų laikymąsi. "Svarbu susitarti su vaiku, kaip, kada ir kokiomis priemonėmis jis galės naudotis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, kai yra atliktos visos pareigos, padaryti namų darbai. Pravartu nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis vaikas nesinaudos skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, valgant ir valandą prieš miegą", – pataria V.Rekienė.

Ji ragina atkreipti dėmesį, jei internete praleidžiamas laikas jau pradeda trukdyti įprastam kasdieniam vaiko gyvenimui. "Taip būna tuomet, kai prašymas atsitraukti nuo ekranų sukelia ypač audringą pyktį ir apatiją realiam pasauliui. Būkime atidūs, jei vaikas jau susiduria su sunkumais realiame pasaulyje, jis greičiausiai susidurs su sunkumais ir skaitmeninėje erdvėje. Ir pati svarbiausia rekomendacija – mokykime jauną žmogų, kad internetas yra kaip gyvenimas, jame taip pat susiduriame su gerais ir blogais, su naudingais ir žalingais dalykais", – akcentuoja psichologė V.Rekienė.

Reikia kalbėtis

Pasak psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės, sprendžiant iššūkius elektroninėje erdvėje, pirmiausia reikėtų atsigręžti į nuoširdų tėvų ir vaikų bendravimą bei bendrai priimamus sprendimus realiame gyvenime.

"Su vyresniu vaiku reikėtų bandyti kalbėtis apie grėsmes internete ir kaip jų išvengti, o turint mažesnį vaiką tiesiog pasirūpinti, kad jam nebūtų pasiekiamas netinkamas turinys. Nuoširdus bendravimas su vaiku ir abipusio pasitikėjimo sukūrimas gali padėti išvengti nemalonių incidentų internetinėje erdvėje. Jei to padaryti vis tik nepavyko, pavyzdžiui, vaikas susidūrė su patyčiomis, tai tokioje situacijoje svarbiausias yra tėvų palaikymas. Nesvarbu, kad veiksmas yra tenai, internete, bet sprendimų ieškome čia, realybėje, ir tai darome kartu. Turėdamas tokį palaikymą ir vaikas drąsiau reaguos", – akcentuoja psichologė.

Daugėja pranešimų

Interneto vartotojai tampa vis sąmoningesni ir supranta, koks turinys neturėtų būti skelbtinas ar platinamas viešai. Tai iliustruoja ir pagrįstų skundų, kurių sulaukė RRT, skaičius – 48 proc. visų 2019 m. gautų pranešimų buvo išties susiję su žalingu ar Lietuvoje draudžiamu turiniu. 2018 m. tokių pranešimų buvo vos 22 proc., o 2017 m. – 21 proc.

Tarnybos duomenimis, didžiausia problema – vaikų seksualinis išnaudojimas ir internete plintantys su tuo susiję vaizdai. Net 262 interneto vartotojų pranešimai iš bene tūkstančio gautų buvo būtent dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.

Reikia aiškių taisyklių

Pasak psichologės G.Gutaitės-Klimienės, tėvai neabejotinai turėtų žinoti, ką jų atžalos veikia internete. "Internetas yra tokia erdvė, kurioje galima rasti visko. Ir nebūtinai kalbame apie, pavyzdžiui, pornografiją, bet tiesiog informacijos, kurios vaikas pagal savo amžių dar nėra pasiruošęs pamatyti, gali išsigąsti ar kitaip jautriai sureaguoti", – teigia ji.

Psichologė tikina, kad su vaiku labai svarbu aptarti aiškias taisykles, kiek ir kaip naudojamasi internetu bei socialiniais tinklais.

"Reikėtų tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais elektroninėje erdvėje, kokia informacija yra saugu dalytis, o kokia – ne. Su paaugliais galima aptarti ir tokius atvejus, kai einama susitikti su nepažįstamu žmogumi, su kuriuo susipažinta elektroninėje erdvėje – kad dėl saugumo reikėtų susitikti viešoje atviroje vietoje, kad apie tą susitikimą žinotų ir patys tėvai", – pataria specialistė.

G.Gutaitė-Klimienė užsimena, kad būdų pasikalbėti su vaikais gali būti įvairių – pavyzdžiui, pasižiūrėti aktualų filmą, kur rodoma, kaip už ekrano slepiasi ne tas asmuo, kuriuo dedasi. Arba pradėti pokalbį sakant, kad štai, skaičiau straipsnį apie tai ir tai – ar esi girdėjęs, kad kažkam taip nutiko iš tavo draugų, ką apie tai manai.

Atsakas į saugumo iššūkius

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atlikto tyrimo "Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 m. ypatumų palyginimas", rezultatai atskleidė, kad 9–17 m. vaikai praleidžia daugiau laiko internete nei prieš aštuonerius metus. Taip pat jie prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja jį įvairioms veikloms atlikti bei dažniau naudojasi socialiniais tinklais. Nors matyti teigiamų pokyčių – 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija bei mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis – tačiau taip pat yra dažniau užgauliojami ir turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m.

Siūloma įvairių saugumo sprendimų, kurie gali padėti išvengti nemalonių situacijų.

Ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei seneliams ypač svarbu išmokti saugiai naudotis internetu, atpažinti galimas grėsmes, taip pat žinoti, kaip elgtis susidūrus su neteisėtu ar žalingu turiniu. Todėl gyventojai, kuriems trūksta žinių ar nori įgyti daugiau praktinių įgūdžių apie išmaniuosius įrenginius ir internetą, yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto "Prisijungusi Lietuva" organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 45 tūkst. žmonių.

Asociacijos "Langas į ateitį" veiklų ekspertė Rita Šukytė sako, kad net ir palaikant puikius santykius su vaiku, nepakenks pasidomėti ir išbandyti įvairias saugumo priemones, kadangi asmens privatumo ir duomenų saugumo iššūkių internete tik daugėja.

"Siūloma įvairių saugumo sprendimų, kurie gali padėti išvengti nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, vaikiška "Google" paskyra automatiškai pritaiko įrenginį: programėlės leidžia atsiųsti turinį tik su tėvų patvirtinimu, registruoja prie ekrano praleidžiamą laiką, blokuoja tam tikras programėles. Yra ir programėlės, nustatančios telefono vietą. Technologinių sprendimų galima rasti pagal kiekvienos šeimos ir vaiko poreikius", – sako projekto atstovė.

Pasiduodame įtakai

Kibernetinėje erdvėje apvogti bandoma kiekvieną dieną. Žvilgtelėkite į elektroninio pašto dėžutės brukalų skiltį – joje gali rasti sveikinimų laimėjus loterijoje, neįtikėtinai gerų paskutinės minutės pasiūlymų ar dosnų pasiūlymą investuoti jūsų pinigus, taip pat žinomų įmonių pranešimus imituojančių laiškų ir kitų panašių mėginimų apgauti. Viliojančių reklamų pasiūlymų su neaiškiomis nuorodomis apsčiai sulaukiame ir socialiniuose tinkluose.

Nors užtektų kiek atidžiau panagrinėti gautą pasiūlymą, kad įžvelgtume apgaulę, visgi pasiduodame įtakai ir puolame vykdyti nurodytus veiksmus. Kodėl taip pasielgia net ir tie, kurie sakosi girdėję apie tokius sukčiavimus ir ne kartą juos sėkmingai ignoravę? Teigiama, kad nuo tokių sukčių žmonės dažniausiai nukenčia dėl dviejų priežasčių: išgąsčio arba noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Ir vienu, ir kitu atveju adrenalinas skubina veikti. Noras skubiai veikti gali užvaldyti pamačius reklamą, siūlančią įsigyti jums labai patinkantį daiktą už itin mažą kainą, su prierašu, kad akcijos laikas tuoj baigsis. Skubame pirkti ir net nepastebime, kad elektroninė parduotuvė nėra tikra. Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Manipuliuoja emocijomis

Budrumą prarandame ir tada, kai aplanko blogos žinios. Klasikinis pavyzdys: sulaukiate pranešimo, kad artimas žmogus sukėlė avariją, todėl jam skubiai reikalingi grynieji. Arba sulaukiate skambučio iš teisėtvarkos atstovu prisistačiusio sukčiaus, prašančio padėti sustabdyti galimą nusikaltimą ir tuoj pat atskleisti savo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.

Manipuliavimas emocijomis yra subtilus, bet galingas įrankis, todėl užkibti ant sukčių kabliuko gali bet kas, net ir tie, kurie sako turį tam imunitetą. Tokių ir panašių sukčių atakų, kurios yra vykdomos pasitelkiant vadinamąją socialinę inžineriją, kai auka yra suklaidinama ir pati, neįtardama klastos, sukčiams atiduoda savo pinigus ar savo duomenis, ateityje tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs saugodami savo duomenis.

Atspėja slaptažodžius

Kalbant apie duomenų apsaugą internete, norisi pirmiausia priminti apie slaptažodžių saugumą. Vis dar neretai slaptažodžius sukčiai sužino paprasčiausiu būdu – juos atspėja. Sutikite, klasika tapusį slaptažodį Qwer123456 atspėti paprasta. Saugoti prisijungimo prie įvairių paskyrų internete duomenis tampa dar svarbiau sukčiams išmanėjant ir ieškant naujų sukčiavimo būdų apie kuriuos mažai dar kas žino. Pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyrų vagystės.

Net jei ir neturite daug sekėjų socialiniame tinkle "Facebook", gavę prieigą prie jūsų paskyros sukčiai gali padaryti nemažai žalos. Pirmiausia, jie gali parduoti jūsų (kartu su kitų pavogtų paskyrų) duomenis vadinamajame tamsiajame internete. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali jūsų vardu mėginti pasiskolinti pinigų iš jūsų draugų, prisijungti prie kitų tinklalapių, prie kurių anksčiau jungėtės naudodami "Facebook". O jeigu per savo paskyrą perkate reklamą, jūsų pinigai gali būti nukreipti trečiųjų šalių sukurtų puslapių reklamai.

Papildomas kodas

Slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių būtų ir raidžių, ir skaičių. Jį galėtų sudaryti ir sakinys – kuo daugiau simbolių, tuo sunkiau jį atspėti. Be to, jau dabar daugelis didžiųjų interneto bendrovių siūlo dviejų veiksnių autentifikaciją – naudokitės ir ja. Jungiantis su dviejų faktorių autentifikacija prie paskyrų teks įvesti ne tik slaptažodį, bet ir papildomą kodą, kurį gausite į savo išmanųjį telefoną. Kodas yra vienkartinis, generuojamas jums jungiantis prie paskyros. Žinoma, toks prisijungimas nebus patogus, jei esate įpratę naudotis slaptažodžio įsiminimo galimybe arba prie visų savo paskyrų jungiatės su tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau taip užsitikrinsite daugiau saugumo.

Metas pripažinti, kad laikai, kai gyvenimas internete galėjo būti santykinai saugus ir be papildomų aktyvaus saugumo priemonių, ko gero, jau negrįžtamai praėjęs, todėl vis dažniau teks rinktis – daugiau saugumo arba daugiau patogumo.

Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos.

Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. „Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys – nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos – gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, – sako Jovita Ruzgaitė, Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė. Bendradarbiaujant su LR Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro specialistais sudarytu tyrimo instrumentu ji tyrė socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui bei siekė nustatyti socialinio tinklo „Facebook“ daromą įtaką.

Socialinius tinklus būtina išmokti suprasti

Apklausus beveik 700 jauno amžiaus (14–29 m.) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma – pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). „Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.

Vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga.

Kita problema – lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. „Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi“, – sako absolventė.

Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. „Apklausos duomenys parodė, jog visa socialiniuose tinkluose randama informacija pasitiki tie respondentai, kurie naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“ kiekvieną dieną (30 proc. visų atsakiusiųjų, kad informacija pasitiki visada) arba kiekvieną dieną po keletą kartų (70 proc. visų respondentų, atsakiusių, kad socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi kiekvieną dieną po keletą kartų). Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, – akcentuoja J. Ruzgaitė.

Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja – atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei. „Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės – tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau. O tam ir yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, – akcentuoja tyrimo autorė.

Kaip susigaudyti socialinių medijų realybėje?

Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. „Medijų raštingumas – tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, – pabrėžia J. Ruzgaitė.

Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti ir vystyti todėl, anot autorės, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją.

Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę. Šios klasės mokiniai bus labiau pasirengę toliau studijuoti medijas, jie įgis bendrųjų kompetencijų, kurios labai vertinamos rinkoje – komunikacija, tikslinės auditorijos suvokimas ir analizė, žinios perdavimas, medijų produkto sukūrimas ir jo pardavimas.

Tyrimą atlikusi absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes – į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt. būtų ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti vedantis prie tapimo raštingais medijų vartotojais.

„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, – akcentuoja J. Ruzgaitė.

„Iniciatyva norime parodyti, kad technologijos atneša ne tik naujas bendravimo formas, bet ir grėsmes. Tėvai dažnai nežino apie savo vaikų veiklą internete ir nesuvokia jiems kylančių pavojų – patyčių, seksualinio turinio, tapatybės vagysčių, sukčiavimo. Vien praėjusiais metais visoje Lietuvoje apie elgesį internete kalbėjomės su 42 tūkst. moksleivių ir atlikome daugiau kaip 500 tėvų apklausą, jie patvirtino, kad informacijos apie saugumą internete labai trūksta“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime sako „Telia“ Korporatyvinių reikalų vadovė Audronė Mažeikaitė.

Saugaus elgesio įgūdžiais bus formuojami paskaitomis mokyklose bei vaizdo transliacijomis, susitikimuose su tėvais.

Tėvai dažnai nežino apie savo vaikų veiklą internete ir nesuvokia jiems kylančių pavojų – patyčių, seksualinio turinio, tapatybės vagysčių, sukčiavimo.

Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad 88 proc. nepilnamečių naudojasi internetu be suaugusiųjų priežiūros. Labiausiai savo vaikų veikla internete yra susirūpinę tėvai, auginantys 13-14 metų paauglius.

Iniciatyva „Augu internete“ prisijungia ir prie prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“.