Šilumos smūgis. Kaip atpažinti?
Normali šuns temperatūra yra 38–39 °C laipsniai, matuojant rektaliniu būdu (per išangę). Tačiau dėl nevėdinamos patalpos, aukštos temperatūros lauke ar dehidratacijos (kai kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens), kūno temperatūra gali pakilti ir sukelti šilumos smūgį. "Taip nutinka, kai šuniui pasidaro labai karšta arba jis susiduria su didesniu fiziniu krūviu, o vasarą yra dažnas šių dviejų priežasčių derinys", – teigia veterinarijos gydytoja L.Klimavičienė.
"Įtarimas, kad šuo gavo šilumos smūgį, t.y. smarkiai pakilo jo kūno temperatūra, turėtų kilti, jei gyvūnas pradeda tankiai lekuoti, sutrinka jo judesių koordinacija, keturkojis augintinis nebepaeina, tampa vangus. Jei gyvūnas pradeda riestis, atsiranda traukuliai, vadinasi, jau prasidėjo neurologiniai sutrikimai ir šuo gali greitai nugaišti", – perspėja L.Klimavičienė.
Nepalikime šuns automobilyje
JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino – esant lauke +30 °C temperatūrai, automobilio vidaus temperatūra per pusvalandį gali pasiekti net +46 °C. Veterinarijos gydytoja perspėja, kad, esant dideliems karščiams, šuns negalima palikti automobilyje net ir 5 minučių. Net ir tuo atveju, jei automobilio langai praverti. Mat temperatūra automobilyje kyla žaibiškai ir šuo pradeda tankiau lekuoti, taip bandydamas apsisaugoti nuo perkaitimo. Mat ties tam tikra temperatūros riba centrinė nervų sistema nebesugeba savęs apsaugoti ir šuo gali pasijausti labai blogai.
"Pamatę paliktą per karštį gyvūną automobilyje, nelikite abejingi – pabandykite surasti jo šeimininką. Jei šeimininko nepavyko surasti, o matote, kad gyvūnas labai blogai jaučiasi, iškvieskite policiją, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą", – aiškino L.Klimavičienė.
Saugios kelionės automobiliu
Suplanavę ilgesnę kelionę automobiliu su savo augintiniu, turėtumėte pasirūpinti, kad abiem, šeimininkui ir šuniui, būtų patogu. Pavyzdžiui, patogu pagirdyti šunį iš mažai vietos užimančio sulankstomo dubenėlio. Jei vešite savo augintinį transportavimo narve ar parūpinsite jam saugos diržą su petnešomis, apsaugosite jį nuo galimų sužeidimų, kurių gali pasitaikyti, pavyzdžiui, staigiai stabdant automobilį. Pravers ir specialus vėsinantis šuns kūną kilimėlis. Veterinarijos gydytoja įspėja – oro kondicionierių naudokite automobilyje saikingai, nes šunys, kaip ir žmonės, gali peršalti.
Pamatę paliktą per karštį gyvūną automobilyje, nelikite abejingi – pabandykite surasti jo šeimininką.
Šuns šeimininkai dažnai leidžia gyvūnui atvėsti, praverdami automobilio langą. Tuo pasinaudojęs šuo iškiša pro langą galvą. Pasak L.Klimavičienės, tai gresia jam ausų uždegimu, gali pasireikšti nerviniai sutrikimai, snukučio nervų paralyžius.
Anot veterinarijos gydytojos, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 11 straipsnyje rašoma, kad "Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Transporto priemonių konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį." Nesilaikant šių įstatymų, už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Apgalvokite pasivaikščiojimus
Įkaitę dieną nuo saulės miesto šaligatviai – netinkama vieta ir laikas pasivaikščioti su šunimi. Promenadai mieste reikėtų rinktis vėsesnį paros metą. Jei išeinate su šunimi ilgesniam laikui, reikėtų pasiimti buteliuką vandens ir dubenėlį, kad gyvūnas galėtų atsigerti.
Eidami į parduotuvę, pagalvokite, kur paliksite šunį. L.Klimavičienė perspėja, kad kai kurių veislių šunims būti kaitroje yra labai pavojinga. Ypač šunims, turintiems buką nosį: mopsams, bokseriams, buldogams. Šių veislių atstovų kvėpavimo takai yra deformuoti, todėl jiems sunku per kaitrą.
Pavėsis prie šuns būdos
Jeigu jūsų augintinis gyvena kieme, voljere, būtina pasirūpinti, kad šuo turėtų pastogę nuo saulės, sniego, lietaus, o dvi voljero sienos būtų aklinos, suteikiančios gyvūnui užuovėją šaltuoju metų laiku. Šuns būda kieme neturėtų stovėti saulės atokaitoje – suraskime keturkojo augintinio būstui tokią vietą, kad jo, prirakinto prie būdos grandine, nesvilintų saulė, kad jis galėtų pasiekti pavėsį.
Anot veterinarijos gydytojos, prie būdos visada turi būti dubenėlis su šviežiu vandeniu, kuris turi būti kasdien keičiamas, nes šuo lakdamas jį suteršia. Kadangi vasarą dėl kaitros maistas genda greičiau, todėl tiek vanduo, tiek šuniui skirtas ėdalas turi būti keičiami, nes antraip keturkojis augintinis gali sunegaluoti.
Kaip padėti perkaitusiam gyvūnui?
Pastebėjus pirmuosius šilumos smūgio požymius, reikėtų veikti nedelsiant. "Grynas oras yra būtinybė perkaitusiam gyvūnui, tačiau taip pat labai svarbu atvėsinti jo kūną. "Uždėkite ant šuns galvos, kūno sušlapintą rankšluostį ar audinį. Perkaitęs gyvūnas tuo metu gali nelakti vandens, tačiau reikėtų pasistengti sugirdyti bent šaukštą. Vandens geriau duoti dažnai, bet po nedaug, nes per didelis kiekis gali sukelti vėmimą", – sakė L.Klimavičienė.
Veterinarijos gydytoja pataria – pavykus savo jėgomis atgaivinti gyvūną, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką, kad būtų įvertinta gyvūno būklė ir suteikta tinkama pagalba.
Įkandimai, įgėlimai
Šiltomis vasaros dienomis šunys mėgsta tyrinėti gamtą ir kartais nukenčia nuo joje gyvenančių mažų gyvių – bičių ir erkių. Anot veterinarės L.Klimavičienės, keturkojai augintiniai susiduria ir su vapsvomis, uodais ar net gyvatėmis. Tokios akistatos gali baigtis nemaloniai, jei šuo yra alergiškas.
"Šuo kartais gali patirti ir dešimt įkandimų ar įgėlimų, tačiau niekas to nepastebės, nes nebus jokios keturkojo augintinio organizmo reakcijos. Tačiau reikėtų žinoti pirmuosius įkandimo ar įgėlimo požymius. Vienas pirmųjų požymių – tinimas. Dažniausiai pradeda tinti nuo tos vietos, kur buvo įgelta. Tad reikėtų tą vietą apžiūrėti. Jeigu yra geluonis, pasistengti jį ištraukti. Rimtesniais atvejais gali pradėti tinti snukutis ar net visas kūnas, gali pradėti kilti kūno temperatūra, gyvūnas pradės vemti. Jei gyvūnas alergiškas, tokie požymiai gali išryškėti per 1–2 val. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų suleista atitinkamų vaistų. Pastebėję pakitusį šuns elgesį, visada kreipkitės į specialistą, kad išvengtumėte skausmingų padarinių", – perspėjo L.Klimavičienė, kartu priminusi, kad, einant pasivaikščioti su šunimi gamtoje, reikėtų vengti nešienautų pievų, nes ten gali tykoti erkės, kurios gali užkrėsti gyvūną sunkiai pagydoma babezioze ar Laimo liga.
