„Turime apie 900 melagingų pranešimų, noriu pažymėti, kad tai yra melagingi pranešimai. Prašau visuomenę laikytis rimties ir nekelti panikos. Nes, matyt, tų asmenų, kurie inicijuoja šiuos veiksmus, sukelti sumaištį ir paniką“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.

„Nepanikuokime, nes tikrai nėra priežasties“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė penktadienį susitikusi su teisėsaugos pareigūnais aptarusi tarnybų reagavimo algoritmus.

„Buvo sutarta, kad iki darbo pabaigos Policijos departamentas paruoš atitinkamą reagavimo algoritmą bendrą ir specialų, kuris būtų pritaikomas atitinkamoms institucijoms, tokioms kaip sveikatos ar socialinės apsaugos srityje esančioms“, – kalbėjo ministrė.

„Reikia labai daug aiškumo, supratimo, kas ką turi daryti“, – sakė ji.

Savo ruožtu viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad policija reaguoja į kiekvieną pranešimą.

„Kiekvienas objektas, dėl kurio gautas pranešimas apie sprogmenį, yra patikrinamas. Įsivaizduojant visą, procesą, kai gauta apie 900 pranešimų, tai jis yra ilgesnis“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.

Jis pabrėžė, kad planas „Skydas“, kai pareigūnai reaguoja į galimai padėtus sprogmenis, dar niekur nebuvo įvestas.

Anot V. Dmitrijevo, buvo gautas melagingas pranešimas ir apie padėtus sprogmenis Vidaus reikalų ministerijoje.

„Kadangi turime Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus vietoje, pastatas yra apžiūrėtas, bet policijos pareigūnai dar atvyks“, – kalbėjo viceministras.

Valstybės saugumo departamento teigimu, tikėtina, jog platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą yra koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.

Lietuvos pareigūnai planuoja koordinacinius susitikimus su kolegomis iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos, bus sprendžiama, kokių prevencinių priemonių imtis prieš tokius incidentus.

Pagal Lietuvos įstatymus kaltininkams už melagingus pranešimus gresia iki dvejų metų kalėjimo.

Nori greitesnių veiksmų

„Gerbiame Jungtinės Karalystės sprendimą ir tuo pačiu dėl jo apgailestaujame, bet pačiai Europos Sąjungai pavojaus nėra“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė J.-C. Junckeris, skelbdamas savo metinį pranešimą.

Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė norintis, kad „Brexit“ procesas prasidėtų kuo greičiau ir „kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiškais, galėtų įgauti naują formą“.

J.-C. Junckeris pakartojo, kad jei Britanija nori išsaugoti prieigą prie 500 mln. vartotojų turinčios bloko bendrosios rinkos, jai teks sutikti su ES kertiniu laisvo asmenų judėjimo principu.

„Negali būti à la carte prieigos prie bendrosios rinkos“, – pabrėžė J.-C. Junckeris, turėdamas omenyje, kad Britanijai negali būti sudarytos išskirtinės sąlygos.

Jis pakartojo poziciją, kurią nekart išsakė tiek prieš britų referendumą, tiek po to balsavimo, kurio rezultatai sugriovė visas prielaidas apie 28 valstybių Bendrijos ateitį.

Vienas svarbiausių veiksnių britų referendume buvo migracija, o euroskeptikų ir populistų partijos sėkmingai pasinaudojo visuomenės nusivylimu Bendrija, kai praėjusiais metais į ES atvyko per milijoną migrantų, daugiausia sirų.

Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Teresa Mei) yra sakiusi, kad neskubės pradėti išstojimo derybų. Pasak jos, procesas bus pradėtas, kai Londonas bus jam pasirengęs – galbūt ateinančių metų pradžioje.

Investicijų planas – 630 mlrd. eurų

Europos Komisijos vadovas trečiadienį pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą.

„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C. Junckeris Europos Parlamente Strasbūre per savo metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.

„Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd. eurų ir toliau sieksime, kad ši suma iki 2022 metų pasiektų 630 mlrd. eurų“, – sakė jis.

Pagal pernai pradėtą vykdyti pirminį J.-C. Junckerio investicijų planą, Europos ekonomikos skatinimui per trejus metus turėjo būti skirta 315 mlrd. eurų.

Pernai buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą. Fondas siekia padėti panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant finansavimą iš ES biudžeto, siekiant sutelkti privačiųjų investicijų.

Pagal šį projektą, iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko numatoma skirti maždaug 21 mlrd. eurų pradinių investicijų, o per trejus metus papildomai būtų sutelkta iki 315 mlrd. eurų investicijų.

Tačiau ES valstybės iki šiol atsisakė finansuoti J.-C. Junckerio planą ir tik pateikė paraiškų gauti finansavimą savo nacionaliniams projektams. Komisija tikėjosi, kad nacionalinės vyriausybės prisidės prie fondo.

„Žinoma, jeigu valstybės narės prisijungtų, mes galėtume judėti greičiau“, – Europos Parlamento nariams sakė J.-C. Junckeris.

Įsteigė „Brexit“ darbo grupę

Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį įsteigė specialią darbo grupę, kuri derėsis su Didžiąja Britanija dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos.

„Ši nauja darbo grupė bus sudaryta iš Komisijos geriausiųjų ir gabiausiųjų“, – sakė J.-C.Junckeris.

Jis pridūrė, kad paskyrė vokietę Sabine Weyand (Sabinę Vejand) Europos Komisijos vyriausiojo derybininko, prancūzo Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) pavaduotoja.

„Michelis ir jo komanda drauge imsis šio naujo iššūkio ir padės mums suformuoti naują partnerystę su Jungtine Karalyste“, – sakė J.-C. Junckeris.

Liepą vadovauti deryboms dėl „Brexit“ Europos Komisijos paskirtas M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mes baigiame formuoti derybų su JK komandą, kad ji būtų pasirengusi pradėti dirbti nuo spalio 1 dienos.“

Jo naujoji pavaduotoja S. Weyand yra Komisijos aukšto rango prekybos pareigūnė.

Darbo grupė buvo sukurta nepaisant to, kad Britanija sakė bent iki 2017-ųjų neketinanti inicijuoti oficialių dvejų metų trukmės derybų, po kurių ji išstos iš ES.

Europos Parlamentas taip pat paskyrė atskirą „Brexit“ derybininką – buvusį Belgijos premjerą Guy Verhofstadtą (Gi Verhofstatą).