Padėjo įgimtas užsispyrimas
Praėjusių metų pabaigoje P.Whitson grįžo iš paskutinės savo kosminės misijos. 58-erių astronautė kosmose yra išbuvusi 665 dienas. Per tą laiką gavo maksimalią leistiną radiacijos dozę, todėl daugiau skraidyti nebegali – išauga onkologinių ligų rizika. Ji ir toliau dirbs NASA (Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje) su kosminėmis programomis, atliks mokslinius tyrimus, kaip ir prieš tapdama astronaute.
Peggy iš pradžių tapo biochemike, nes tik 1978 m., kai NASA suformavo pirmąją moterų astronaučių grupę, atsirado galimybė įgyvendinti savo svajonę. Ji buvo ką tik baigusi universitetą ir įsidarbinusi NASA Johnsono kosminiame centre mokslo darbuotoja, kai padavė savo pirmąjį prašymą į astronautų programą. Jis buvo atmestas. Mergina nenuleido rankų ir kreipdavosi vėl kaskart, kai tik buvo renkama nauja grupė. Tai tęsėsi net dešimt metų ir tik penktasis bandymas buvo sėkmingas.
P.Whitson kolegų vadinama Amerikos kosmoso nindze neatsitiktinai, ji mokėsi ir treniravosi, o paskui dirbo su didžiule aistra, įveikė visas įmanomas kliūtis. Pirmasis pakilimas į kosminę erdvę buvo kažkas nenusakomo, tai, ko negali įsivaizduoti, prisimena ji. Žemės traukos jėgos nebuvimas aplinką, kurioje tenka būti ilgus mėnesius, paverčia visiškai nepažįstama, tenka visko mokytis iš naujo, kaip vaikystėje. Tai buvo netikėta, tačiau pranašumų yra daugiau nei trūkumų, tikina astronautė.
Svajojo apie picą
Kai kas nors paklausia, ko P.Whitson labiausiai pasiges visą laiką gyvendama žemėje, moteris atsako, kad visų pirma nesvarumo būklės, taip pat užburiančio Žemės rutulio vaizdo, matomo iš kosmoso, ir galimybės vienai išeiti pasivaikščioti kosminėje erdvėje individualiu erdvėlaiviu.
Tarp patyrimų, kuriuos mažiausiai norisi prisiminti, yra naudojimasis tualetu būnant kosminėje erdvėje ("Detalių jums geriau nežinoti", – yra sakiusi ji) ir specifinis maistas, kurio skonis, kad ir ką valgytum, po kelių savaičių tampa visiškai vienodas. Artėjant į pabaigą paskutinei misijai, kuri truko 288 dienas, Peggy niekaip negalėjo nustoti galvojusi apie picą.
Iš tiesų romantikos astronautų kasdienybėje ne tiek jau daug. Kasdien po dvi valandas tenka sportuoti su treniruokliais, kad nesunyktų kojų ir kiti raumenys, mat, esant nesvarumo būklei, jų tiesiog neprireikia, o nieko nedarant po poros mėnesių jų jau nebūtų įmanoma atkurti. Rankų raumenys turi būti labai stiprūs, nes jiems tenka didžioji fizinio krūvio dalis.
Pati smagiausia misijų dalis – pasivaikščiojimas kosminėje erdvėje. Tam prireikia daug jėgų, nes kostiumas labai sunkus, tačiau tai atperka nuostabūs vaizdai. Ypač Žemės. "Būtent tokiomis akimirkomis suvoki, kad ji – vienintelė ir dėl to mes turime ja rūpintis", – sako astronautė.
Jai labai patinka moksliniai tyrimai, kuriuos vykdė misijų metu. Jai teko auginti ir kamienines ląsteles, stebėti, kaip jos prisitaiko prie nesvarumo būklės, ir kinišką kopūstą. Tai pavyko, ir daržovės skonis buvo visai neblogas.
Ateities gyvenimas – Marse
Peggy dalijasi įspūdžiais, kad laikas kosminėje stotyje bėga labai greitai. Kasdieniai darbai – tiek moksliniai, tiek tiriamieji, tiek buitiniai – tarsi susilieja. Nebegalvoji nei apie tai, kad esi kosminėje erdvėje, nei apie tai, kad atlieki svarbią misiją.
Paskutinės misijos metu dirbdama prie saulės panelių Peggy netikėtai pamatė jose savo atspindį: ji vilkėjo specialų kostiumą, už nugaros matėsi Žemės planeta, ir tada šovė mintis – aš tikrai astronautė! "Tai užmiršti, nes tiesiog dirbi", – sako ji.
P.Whitson sunku susitaikyti su mintimi, kad greičiausiai jau nebepakils į kosmosą, nebepamatys gimtosios planetos iš toli, nebesimėgaus nenusakomu lengvumu, kurį jauti sklandydamas ore. Kalbant apie tai, jos akyse pasirodo ašaros. Labiausiai palaiko mintys, kad ji kasdienėmis pastangomis Žemėje, dirbdama NASA, prisidės prie kosminės erdvės tyrinėjimų. "Juk mums visiems svarbu, kad jie tęstųsi eksperimentai Mėnulyje, paruošiantys mus ateities gyvenimui Marse", – mano Peggy.
Pagal griežtą dienotvarkę įpratusi gyventi visus pastaruosius penkiolika metų ir skaičiuoti laiką nuo vienos misijos iki kitos, legendinė astronautė pagaliau gali labiau atsipalaiduoti, daugiau laiko skirti sau, šeimai, namams, kurie yra Hjustone. Jos šeima – tai vyras Clarence'as F.Samsas, NASA mokslininkas, taip pat biochemikas. Moteris už jo ištekėjusi jau 28 metus, o susipažino jie kartu studijuodami. Ilgi išsiskyrimai tarpusavio santykiams nepakenkė, porą sieja šilti jausmai ir abipusis supratimas. Išsiilgusi bendravimo su tėvais, seserimi leidžia daug laiko ir su jais.
Mergaitė iš atokios fermos
Kažin kaip būtų susiklostęs P.Whitson gyvenimas, jei ne lemtingoji televizijos laida apie pirmuosius astronautus, išsilaipinusius Mėnulyje. Kartu su vyresne seserimi Kathy ir tėvais ji gyveno mažame Ajovos valstijos miestelyje Mount Ayr.
Jie turėjo nemažą ūkį, kuriame visi sunkiai dirbo nuo ryto iki vakaro. To, kad tik įdėjus daug pastangų įmanoma pasiekti tikslą, mergaitė išmoko dar vaikystėje, kai padėdavo tėvams. Pavyzdžiui, pardavinėjo fermoje užaugintus viščiukus.
Tai buvo būdas užsidirbti. Jau tada būsimoji astronautė troško susitaupyti pinigų lėktuvo pilotavimo pamokoms. Ją įkvėpė jau pats pirmasis skrydis su tėčiu, ką tik gavusiu piloto mėgėjo licenciją, virš gimtųjų laukų. Vėliau mergina ėmė taupyti lėktuvo bilietui, kad galėtų išvykti į universitetą. Moterų astronaučių dar nebuvo, tad planavo tapti mokslininke. 1978 m. įstojo į Ajovos Wesleyan koledžą studijuoti chemijos ir biologijos. Tėvai, paprasti žmonės, ją visuomet palaikė ir drąsino.
Gavusi bakalauro laipsnį mokslus tęsė Hjustono Rice universitete, magistro studijoms pasirinko biochemiją. Gabi studentė laimėjo ne vieną apdovanojimą, stipendiją. Todėl sunkumų įsidarbinti NASA padalinyje nekilo. Mokslinė veikla patiko ir sekėsi, tačiau ji nedvejodama iškeitė ją į astronautės profesiją, kai tik atsirado galimybė. Nuo tada, kai pradėjo mokytis pagal NASA astronautų rengimo programą iki pirmojo skrydžio į kosmosą prabėgo beveik dešimtmetis. Jei ne įgimtas užsispyrimas, didžiulis noras pasiekti užsibrėžtą tikslą, kažin ar nebūtų nuleidusi rankų.
Praėjusį lapkritį P.Whitson pelnė žurnalo "Glamour" Metų moters apdovanojimą. Retas atvejis, jį atsiimdama vilkėjo ne astronauto kostiumą, o elegantišką juodą ilgą suknelę, kuri jai puikiai tiko. Nei šis titulas, nei rekordai astronautikos srityje nepakeitė svarbiausių Peggy charakterio savybių, už kurias ją gerbia ir myli kolegos. Visų pirma nepaprasto kuklumo. Žurnalistų paprašyta pateikti savo trumpą biografiją apie laimėjimus, rekordus ji net neužsimena, ir atsako trimis žodžiais: Peggy Whitson, astronautė.
P.Whitson gyvenimo principai
1. Atrasti dalyką, kuriam jaučiate aistrą.
2. Užsibrėžti su juo susijusį tikslą.
3. Dirbti, kol jį pasieksi.
4. Pasiryžti išeiti iš komforto zonos.
5. Viskas įmanoma, bet tam gali prireikti laiko.
Iš gyvenimo
Kosminėje stotyje astronautė randa laiko ir kulinariniams eksperimentams. Pavyzdžiui, iš šaldytų tortilijų iškepė obuolių pyragą.
Misijų metu penktadieniais sau ir kolegoms astronautams ji rengdavo kino vakarus.
Laisvalaikiu žemėje P.Whitson labiausiai mėgsta kilnoti svorius, važinėti dviračiu, lėkti vandens slidėmis ir žaisti krepšinį.
Dar vienas jos hobis – sodininkystė. Tai paskatino ir kosminėje stotyje pabandyti auginti daržoves.
