Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, jog finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.

Birželio pabaigoje antros pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų – 8,9 proc. mažiau nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pranešime sakė T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija nėra tokia sudėtinga, kaip per 2008-ųjų krizę, kai pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Jis pažymi, jog 25–30 proc. nuosmukį 2020 metų pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. (...) Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – per pastaruosius 3,5 metų antros pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje siekė 32,96 proc.“, – sakė asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, jauniausių antros pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai. 20–26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį–birželį sumažėjo 14,69 proc., 27–33 metų smuko 14,32 proc., 41–47 metų – 14,28 proc., o 34–40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė 14,20 proc.

48–54 metų pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet smuko 13,55 proc., 55–61 metų – 12,12 proc., 62–68 metų – 10,63 proc.

Savo ruožtu, turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo minus 10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

Trečioje pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė siekė 207,23 mln. eurų ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo metu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas – 12,23 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.

„II pakopos pensijų fondų grąža taip sparčiai auga todėl, kad dėl šiemet įvykusios pensijų sistemos reformos ir pritaikyto gyvenimo fondų ciklo principo jie didesnę dalį turto investuoja į akcijas. II pakopos dalyviai šiuo metu turi galimybę maksimaliai išnaudoti palankią situaciją finansų rinkose“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nuo sausio iki rugsėjo 30 dienos didžiausią, arba 17,22 proc. grąžą pademonstravo 38-44 metų gyventojams skirti pensijų fondai.

Šiek tiek mažesnę už juos, tačiau vis tiek aukštą grąžą fiksavo jaunesniems gyventojams skirti fondai. Jauniausio 17-23 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys gyvenimo ciklo fondai šiemet uždirbo 16,53 proc. grąžą, 24-30 metų amžiaus grupės grąža sudarė 16,44 proc., o 31-37 metų – 16,43 procento.

Dėl didesnio konservatyvumo trys vyriausios II pakopos klientų grupės, kurių didesnė santaupų dalis nukreipiama į saugesnius vertybinius popierius, šiemet uždirbo kuklesnę grąžą.

45-51 metų II pensijų pakopos dalyvių santaupos padidėjo 16,16 proc., 52-58 metų – 11,77 proc., o 59-65 metų – 6,91 procento.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos fondai šiemet taip pat skaičiuoja pliusą, juose saugomo turto vertė padidėjo 5,44 procento.

LIPFA duomenimis, per beveik 15 metų, kiek Lietuvoje veikia II pakopos pensijų sistema, pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 4,2 proc., o vidutinė metinė infliacija per visą laikotarpį buvo mažesnė nei 3 proc. Vadinasi, fondų uždarbis viršija infliaciją, o sukauptas turtas nenuvertėja.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad jautriau į ekonominio ciklo poslinkius reaguojančios akcijos investuojantiems į jas ilguoju laikotarpiu padeda uždirbti didesnę grąžą, palyginti su konservatyvesniais pasirinkimais.

„Ekonomistams vis santūriau vertinant ekonomikos augimo prognozes, verta turėti omenyje, kad akcijų kilimo ralis irgi gali daugiau ar mažiau prislopti. Tai natūralūs procesai ir jie neturėtų gąsdinti ilgalaikiam pensijų santaupų kaupimui pasiryžusių žmonių. Ilgainiui balansas nusistovi investuotojų pusėje ir jie uždirba daugiau, nei būtų laikęsi konservatyvių investavimo principų“, – sako asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopoje šiuo metu valdoma 124,431 mln. eurų vertės pensijų santaupų, kurios priklauso beveik 70 tūkst. klientų. Nuo metų pradžios III pakopos turtas padidėjo vidutiniškai 19 proc.

Kaip praneša įstaiga, tituliniame asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui puslapyje pateikiama informacija, kiek stažo ir apskaitos vienetų samdomi darbuotojai įgijo iki šių metų liepos, o savarankiškai dirbančių gyventojų duomenys, jeigu jie šiemet deklaravo praėjusių metų pajamas ir sumokėjo įmokas, rodo 2018 metais įgytas pensijų draudimo teises.

Apskaičiuojant įgytus apskaitos vienetus, pagal pranešimą, įvertinti gyventojų, kurie buvo pensijų kaupimo dalyviai, bet nutraukė kaupimo sutartis, o sukauptas lėšas grąžino į „Sodrą“, atkurti ar papildomai už pervestas įmokas įgyti apskaitos vienetai.

Kaip pranešama, pensijų kaupimo dalyviams pateikiama informacija, kokioje kaupimo bendrovėje ir kokiu tarifu jie kaupia.

Atsižvelgiant į tai, kad baigėsi terminas gyventojams priimti sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime sustabdymo ar nutraukimo, atitinkamai pakeista ir prognozuojamos pensijos skaičiuoklė.

„Pabrėžtina, kad skaičiuoklės prognozuojamas pensijos dydis negarantuoja, jog būtent tokio dydžio išmokas „Sodra“ mokės sulaukus pensinio amžiaus, tačiau leidžia susidaryti apytikrį vaizdą apie būsimos pensijos ir darbo pajamų santykį, įvertinti, ar prognozuojamas dydis atitinka žmogaus lūkesčius ir, jei reikia, laiku priimti reikalingus sprendimus dėl būsimųjų pajamų“, – pranešime sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Skaičiuoklė dar kartą bus atnaujinta Finansų ministerijai paskelbus naujas šalies ekonominės raidos prognozes ir patvirtinus „Sodros“ anuitetų mokėjimo tvarką.

Nuo ko priklauso pensijos dydis?

Stažas ir pensijų apskaitos vienetai yra esminiai rodikliai, lemiantys, kokio dydžio pensiją žmogus gaus.

Kiekvienas gyventojas, dirbdamas tiek samdomą darbą, tiek savarankiškai bei mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgyja stažo ir apskaitos vienetų.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama dalis metų stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Sumokėjus daugiau – daugiau ir apskaitos vienetų. Didžiausia apskaitos vienetų suma, kurią galima įgyti per metus – 5.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami ir apskaičiuojamas pensijos dydis pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai per 7 metus (trejus praėjusius, einamuosius ir trejų ateinančių metų prognozes) auga šalies gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupime, papildomai, nepriklausomai nuo senatvės pensijos dydžio, dar gaus išmokas iš savo pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos sumos.

Sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka (periodiškumas, dydis, mokėjimo trukmė) priklausys nuo sukauptų lėšų vertės bei pageidaujamų paveldėjimo sąlygų.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) surinktų „The Risks That Matter“ 2018 metų apklausos duomenys rodo, kad net 53 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų su 2 proc. didesniais pajamų mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, jei dėl to senatvėje jų pensija būtų didesnė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad šiemet sumažinusi su darbo santykiais susijusį apmokestinimą, šalies valdžia suteikė realią galimybę gyventojams įgyvendinti tokį savo norą ir pasirūpinti pensija, nukreipiant dalį padidėjusių pajamų kaupimui II ar III pensijų pakopoje.

„Labai netikėta, kad Lietuvos gyventojai bent jau išsakomu pasiryžimu mokėti daugiau mokesčių lenkia net Estiją, Vokietiją ir Lenkiją. Taip yra todėl, kad finansinis saugumas senatvėje yra vienas didžiausių nerimą keliančių klausimų visuomenėje, o dažnu atveju gyventojai jaučiasi dėl to ne tik nesaugiai, bet ir neišgirsti – taip mano 80 proc. gyventojų“, – sako Š. Ruzgys.

Jo vertinimu, Lietuvoje I pensijų pakopos, arba „Sodros“ sistemos finansinės galimybės yra priklausomos nuo esamo momento dirbančiųjų skaičiaus ir jų gaunamų atlyginimų dydžio, nes remiasi „pay as you go“ koncepcija. Pagal ją dirbantieji savo mokesčiais išlaiko pensininkus tol, kol dalyvauja darbo rinkoje, o vėliau tampa lygiai taip pat priklausomi nuo ateities dirbančiųjų.

„Šalies mokesčių mokėtojai jau ne pirmą kartą siunčia aiškų signalą, kad pageidauja aiškaus ryšio tarp sumokamų mokesčių ir gaunamos naudos. Bet mokesčių didinimas visada yra skausmingas ir vargu, ar būtų palankiai bei nuolankiai sutiktas visuomenės. Negana to, Lietuvos pasirinkta „pay as you go“ koncepcija apskritai neleidžia dalies mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių nukreipti jų pačių reikmėms ateityje, todėl tiesiog didinant socialinio draudimo mokesčius Lietuvos gyventojų lūkestis būtų tiesiog nuviltas“, – teigia asociacijos vadovas.

EBPO duomenys rodo, kad net 81 proc. Lietuvos gyventojų finansinį saugumą senatvėje įvardija kaip vieną iš trijų didžiausių ilgojo laikotarpio rizikų.

Nesaugumo jausmu senatvėje Lietuvą lenkia tik neretai mūsų šaliai pavyzdžiu tampanti Estija (82 proc.), kurioje po rinkimų atėję į valdžią politikai ketina pensijai kaupusiems gyventojams vartojimui atiduoti II pakopoje esančias jų santaupas. Dėl tikėtinų skaudžių tokio žingsnio padarinių pasisakė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio vertinimu, pinigų išėmimas iš antrosios pakopos gali paskatinti trumpalaikį vartojimą ir trumpalaikį ekonominį aktyvumą, tačiau ateityje gali smarkiai sumažinti pensijų išmokas.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

„Galimų pasirinkimų tematika ypač intensyviai kalbama jau beveik pusę metų, tačiau akivaizdu, kad finansinių klausimų specifika, nenoras suklysti ir vienas kitam kartais prieštaraujančių patarimų choras žmones trikdo. Siekdami, kad jiems apsisprendimas būtų kuo suprantamesnis ir paprastesnis, siūlome atkreipti dėmesį vos į tris esminius dalykus, kuriems suprasti nereikia ekonominio išsilavinimo ar specifinių žinių“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Ar man to reikia?

Dalyvavimas II pensijų pakopoje reikalauja šiokios tokios finansinės drausmės, kuri turi konkrečią išraišką. Tai 3 proc. atlyginimo dydžio dalis, kiekvieną mėnesį pervedama į asmeninę pensijų sąskaitą.

„Jei kyla esminis klausimas, ar išvis kaupti, tai logika čia paprasta: netaupysi – neturėsi. Galutinis kaupimo tikslas yra turėti papildomą pajamų šaltinį pensijoje. Jei tokį planą B norėtumėt turėti, kaupkite. Jus apie 200 eurų per metus papildomai finansiškai skatins valstybė, lėšas nuo infliacijos poveikio saugos ir augins investicijos į perspektyvius verslus ir vyriausybių vertybinius popierius. Vienas didžiausių dabartinės reformos privalumų yra tas, kad nuo šiol kaupimas neturės jokios įtakos „Sodros“ mokamos pensijos dydžiui“, – teigia asociacijos vadovas.

II pensijų labai griežtai įstatymiškai reguliuojamas, drausmingas ir sistemingas taupymo įrankis, papildantis I pakopą – „Sodrą“ .

Kodėl man to reikia?

Pareiga išlaikyti pensijos amžių pasiekusius visuomenės narius vis labiau brangsta ir komplikuojasi, nes senjorų dalis auga, o dirbančiųjų mažėja. Galima rinktis būti 100 proc. priklausomiems nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos ir tai yra kiekvieno teisė, bet dešimtmečiams į priekį ji yra sunkiai prognozuojamas.

„Konsultacijų metu žmonės nori sužinoti konkrečius skaičius, nerimauja dėl rinkoms būdingų svyravimų. Tačiau ir sąžiningai mokėdami mokesčius nuo atlyginimų mes tik investuojame į teisę ateityje gauti pensiją iš valstybės. Pensijos dydis priklausys nuo daugybės aplinkybių ir politinės valios. Einamojo finansavimo būdą naudojanti „Sodra“ mūsų sąskaitose dabar gali rodyti nebent sąlyginius vienetus – taškus, įvertinančius darbo stažą, atlyginimo dydį. Nė vienas nežinome, kokia ta pensija iš valstybės bus, o prognozės rodo, kad vidutiniškai ji sudarys tik apie 30% buvusių pajamų“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Štai kodėl bandant įsivertinti kaupimo II pensijų pakopoje argumentus užtektų sau sąžiningai atsakyti, ar pasitikėjimas valstybės finansinėmis galimybėmis skirti vis daugiau pinigų socialinei apsaugai yra besąlygiškas. Jei kirba abejonių, verta prisiimti dalį atsakomybės sau.

Kas patars objektyviausiai?

Skaičiuojant ir analizuojant pensijos kaupimo variantus, LIPFA rekomenduoja naudoti oficialią pensijų skaičiuoklę puslapyje kiek.lt, kuri agreguoja maksimalų kiekį pačių naujausių duomenų bei skaičiavimų, aktyviai teikti užklausas pensijų fondų ir „Sodros“ atstovams. Tačiau bene objektyviausią nuomonę apie gyvenimą pensijoje su ribotais finansais gali išsakyti artimieji, jau patiriantys šį iššūkį.

„Gyvenimas nuo pensijos iki pensijos, nuolatinis lėšų trūkumas būtiniausioms reikmėms ir net tam tikra socialinė izoliacija, kurią lemia finansinė padėtis, yra daugumos mūsų šalies pensininkų kasdienybė. Kaip taisyklė, per gyvenimą sukauptas materialinis turtas nusidėvi, sensta fiziškai ir morališkai, jį vėliau sunku ar net neįmanoma konvertuoti į pragyvenimui reikalingas lėšas. Taip atsiduriama užburtame rate. Neabejoju, kad tokiu laikotarpiu papildomos pajamos pensininkams tikrai labai praverstų, tačiau jie lengvai prieinamo grynųjų pinigų šaltinio tiesiog neturi“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak jo, jei abejones kelia valstybės tarnautojų ar fondų atstovų konsultacijų objektyvumas, daugiausiai jo suteikti gali realūs gyvenimiški pavyzdžiai.

II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Kas tos pensijų pakopos?

Pradėkime nuo to, kad šiuo metu Lietuvoje kaupimas pensijai vyksta trimis pakopomis. Pirmąja pakopa laikoma pensija, kurią visiems dirbantiems šalies gyventojams užtikrina valstybė. Sulaukę senatvės, šią pensiją gausime visi, turintys minimalų stažą, o pensijos dydis priklausys nuo mūsų įgyto darbo stažo ir sumokėtų įmokų „Sodrai“ dydžio.

Pirmoji pensijų kaupimo sistemos pakopa grindžiama kartų solidarumo principu. Tai reiškia, kad dirbantieji moka „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas ir taip išlaiko savo tėvus ir senelius pensininkus, o sulaukę pensinio amžiaus patys tampa išlaikomi dirbančios jaunosios kartos. Čia svarbu suprasti tai, kad kintant demografinei situacijai mažėja dirbančiųjų skaičius, tad ir sumokėtų mokesčių suma, tikėtina, taip pat mažės. Todėl ekspertai prognozuoja, kad pirmosios pakopos („Sodros“) pensija ateityje gali sudaryti tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo.

Tam, kad pensija būtų didesnė, prieš penkiolika metų buvo sukurtos II ir III pensijų pakopos. II pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiamų lėšų įmoką sudaro dvi dalys – įmoka nuo jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. III pensijų pakopa – tai savarankiškai kaupiama papildoma pensija sudarius investicinio gyvybės draudimo arba III pakopos pensijų fondo sutartį.

Ką reikia žinoti apie II pensijų pakopą?

Pasirinkę kaupimą II pensijų pakopos fonde, mes galime gauti didesnę pensiją, kuri kartu su „Sodros“ mokama pensija sudarytų iki pusės mūsų buvusių pajamų. Kaupti II pakopos pensijų fonde galima dviem būdais – minimaliai palaipsniui pereinant prie maksimalaus kaupimo, arba iš karto maksimaliai.

Nuo šių metų minimalus kaupimas yra 1,8 proc. jūsų atlyginimo ir valstybės paskata, sudaranti 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Maksimalų kaupimą sudaro 3 proc. jūsų atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Šiemet ši paskata lygi 16,4 eurų per mėnesį, kas sudaro beveik 200 eurų per metus. Nemaža dalis pensijų fondų klientų yra linkę kaupti maksimaliai ir gauti visą įmanomą valstybės paskatą.

Taip pat yra sudaryta galimybė kaupimą II pakopoje stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartį. Sustabdžius kaupimą sukauptas turtas lieka asmens pensijų sąskaitoje ir yra išmokamas sulaukus pensijos, o nutraukus sutartį visas asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas turtas grąžinamas į „Sodrą“, atstatant „Sodros“ pensijos sumažėjimą dėl buvusio kaupimo. Sustabdžiusieji įmokas ateityje tris kartus kas trejus metus bus vėl įtraukiami į kaupimą su galimybe vėl jo atsisakyti.

Pensijų reforma pristatė naujovę − visiems nekaupiantiems II pensijų pakopoje, kuriems yra mažiau nei 40 metų, šių metų pradžioje pensijų kaupimo bendrovė buvo priskirta automatiškai

atsitiktine tvarka. Kokiai pensijų kaupimo bendrovei asmuo buvo priskirtas, jis gali sužinoti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Gyventojas turi galimybę pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę arba atsisakyti kaupti. Atsisakiusieji kaupimo automatiškai vėl bus įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

III pensijų pakopa – kam ji man reikalinga?

Ši pensijų kaupimo pakopa suteikia galimybę senatvei kaupti papildomas lėšas savo pasirinktu dažnumu ir sumomis. Periodiškai taupydami iki pensijos pradžios galite sukaupti pakankamai, kad nepatirtumėte didelių finansinių nepriteklių – juk „Sodros“ pensijos atveju jūsų pajamos gali sumažėti iki 30 proc. buvusio atlyginimo, o tai reikštų nemenką finansinį šoką.

Valstybė skatina šį papildomą kaupimo būdą, todėl jam galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pasinaudojus ja kasmet galima susigrąžinti 20 proc. nuo sumokėtų įmokų, tačiau čia galioja įmokų lubų limitas, tai yra, bendra įmokų suma per metus gali siekti ne daugiau 1500 eurų.

Finansiškai saugesnei ir patogesnei senatvei pasirengti galima ir savarankiškai taupant ar investuojant, tačiau svarbu tai daryti reguliariai. Kas mėnesį gavus atlyginimą reikėtų pagalvoti, kaip jaustumėmės, jeigu ateityje gautume tik trečdalį šios sumos. Gal tai būtų papildoma motyvacija taupymo reikmėms atsidėti nors ir nedidelę dalį savo pajamų, tačiau daryti tai kiekvieną mėnesį.

Kaip gausiu sukauptus pinigus senatvėje?

II pensijų pakopoje sukauptos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo sukauptos sumos. Sukaupus iki 3 tūkst. eurų, visa sukaupta suma jums bus pervesta iš karto. Sukaupus 3–10 tūkst. eurų, sukaupta suma bus išmokama dalimis, o fonde esančios lėšos bus toliau investuojamos, kol jos bus išnaudotos mokant periodines išmokas.

Sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų galėsite įsigyti standartinį arba atidėtąjį anuitetą, užtikrinsiantį reguliarias išmokas iki gyvenimo pabaigos. Jeigu įsigysite atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis (arba atiteks paveldėtojams) iki tol, kol sulauksite 85 metų. Tuomet įsigalios įsigytas atidėtasis anuitetas – jūs pradėsite gauti reguliarias išmokas.

Sukaupus daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią sumą, už 60 tūkst. eurų turėsite įsigyti anuitetą. Likusi suma, viršijanti 60 tūkst. eurų, jums galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.

Nors II pakopoje asmeniškai dalyvauja ir savo pensijai kaupia 1,3 mln., arba apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kas dešimtas šalies gyventojas nemano, kad šios santaupos yra privati nuosavybė, ir beveik tiek pat netiki, kad jas galima paveldėti, teigiama II pakopos fondus valdančias bendroves vienijančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime.

Pasak asociacijos, didžioji dalis gyventojų žino esmines II pakopos savybes, tačiau teiraujantis apie smulkesnes detales didesnė dalis žmonių atsako neteisingai.

Gyventojų apklausą sausį atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, 74 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad joje kaupiamos lėšos yra privati nuosavybė, taip pat 67 proc. patvirtino, kad jos paveldimos. Vis dėlto apklausos metu gyventojams buvo sudėtinga atsakyti į klausimą, kaip šios santaupos padidins asmenines pajamas jau išėjus į pensiją.

„Šalies gyventojų žinios, kokie yra II pensijų pakopos ypatumai, patvirtina tai, kad geriausiai žinoma jos esmė: tai yra privačios santaupos, mirties atveju jas paveldi artimieji. Ir nors šis finansinis instrumentas sukurtas taip, kad būtų ne tik prieinamas, bet ir suprantamas kiekvienam, akivaizdu, kad pagrindinis iššūkis slypi būtent detalėse“, – sakė LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Kaip skelbiama pranešime, apklausos metu paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų klysta ir dėl esminių II pakopos savybių. 10 proc. respondentų šalyje nemano, kad II pakopos fondų kaupiamos ir investuojamos gyventojų lėšos yra privačios, dar 13 proc. galvoja, kad ir nepaveldimos.

Tuo metu 63 proc. gyventojų teigė žinantys, kad kaupimą II pakopoje finansiškai skatina valstybė, tačiau 12 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, jog asmeninio kaupimo valstybė neskatina.

„Nors prieš porą dešimtmečių Lietuvoje įdiegtą II pakopą renkasi absoliuti dauguma dirbančiųjų, tačiau pagal apklausos rezultatus matome, kad trūksta suvokimo, jog tai yra valstybės pasirinktas įrankis, skirtas padėti susidoroti su prastomis demografinėmis tendencijomis bei jų auginamu krūviu „Sodrai“, atitinkamai skatinamas ir finansiškai“, – teigė Š. Ruzgys.

Jo manymu, galima daryti išvadą, kad žmonėms sunkiausia pamatyti II pakopos naudą ir įtaką gyvenimo kokybei ateityje.

„Net 42 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nežino, jog II pakopoje sukauptos lėšos būsimą „Sodros“ pensiją papildys apie 20 proc. dabartinių pajamų. Jeigu II pakopos pensijų fondai toliau bus traktuojami kaip dar viena vieta, kur galima tiesiog „pasidėti“ pinigus, bijau, kad turėsime finansinių ir socialinių iššūkių valstybės mastu, nes akivaizdžiai trūksta supratimo, jog kaupimas pirmiausiai yra asmeninė nauda“, – prognozavo Š. Ruzgys.

Nuo šių metų pradžios įdiegus gyvenimo ciklo fondų modelį, kuomet investicijos tampa konservatyvesnės kartu su didėjančiu kaupiančiojo amžiumi, tikimasi subalansuoti gyventojų pensijų santaupų investicijų riziką. Iki šiol dauguma II pakopos dalyvių laikėsi konservatyvesnės, nei tiktų pagal amžių, pozicijos ir buvo linkę investuoti labai atsargiai.

LIPFA prezidento vertinimu, atsivėrusi galimybė savo pensijai užsidirbti finansų rinkose ateityje valstybės išmokamą pensiją gali padidinti maždaug penktadaliu.

Tikėtinų santaupų apimtis apskaičiuota modeliuojant situaciją, kad nuo 25 metų dirbti ir iškart maksimaliai II pakopoje pensijai kaupti pradėjusio jaunuolio santaupos kartu su valstybės paskata bus investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo modelį. LIPFA skaičiavimai atlikti remiantis prielaida, kad per visą darbo laiką gyventojo atlyginimas iki mokesčių sudarys 1000 eurų, o pensinis amžius sueis, kai dirbantysis pasieks 65 metų amžių. Numatoma, kad per kaupimo laikotarpį metinis darbo užmokesčio augimas per metus sudarys 3,5-5 procentus.

Daroma prielaida, kad už sukauptą 200 tūkst. eurų sumą ateityje asmuo galės įsigyti tiek prekių ir paslaugų, kiek dabar galima įsigyti už 91 tūkst. eurų.

„Valstybinė socialinio draudimo sistema užtikrina senatvės pensiją, tačiau ne paslaptis, kad dažnu atveju jos sunkiai pakanka net ir būtiniausioms reikmėms, todėl įvertinome, kokių santaupų gali tikėtis 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantis gyventojas. Šiuo metu II pakopoje nedalyvaujantys dirbantieji nuo 2019 metų turi galimybę jungtis į antrąją pakopą ir pradėti taupyti pensijai. Pasitraukus iš darbo rinkos tai bus realus papildomų pajamų šaltinis“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo teigimu, 3 procentai nuo atlyginimo atidedantis žmogus kartu su 1,5 procento valstybės paskatinimu 2070 metais pensijai turėtų būti sukaupęs apie 201 tūkst. eurų. Konkretus santaupų dydis gali svyruoti priklausomai nuo kaupimo spartos bei makroekonominių sąlygų.

Šiuo metu II pakopoje pensijai kaupia net 1,3 mln., arba beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų. Pasak Š. Ruzgio, spartus visuomenės senėjimas ir emigracija tik stiprins naujus demografinius iššūkius, į kuriuos vien savo jėgomis atsakyti valstybei darysis vis sunkiau.

„Niekada ne per vėlu pradėti taupyti. Nuo kitų metų įsigaliosianti mokesčių reforma beveik visiems kaupiantiesiems leis padengti dalį ar visą įmoką į II pakopą ir pajamos dėl to nesumažės“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Pensijai kaupiant II pakopoje ir skiriant maksimalius 3 procentus nuo gaunamos algos, 1,5 procento įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo prisideda ir valstybė. Būsimojo pensininko lėšos investuojamos, su laiku didinant konservatyvių investicijų dalį.

Dirbančiajam pasitraukus iš darbo rinkos ir tapus pensininku didžiausias šokas patiriamas dėl to, kad smarkiai sumažėja mėnesio pajamų dydis ir tenka iš naujo rinktis prioritetus, išmokti paskirstyti sumažėjusias pajamas. Ekspertų vertinimu, jau po 20 metų tuometiniai pensininkai gali būti priversti išgyventi iš penkis kartus mažesnių pajamų, nes valstybė galės jiems parūpinti vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Šiemet antrąją ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje siekė 918,8 euro, o vidutinė valstybinio draudimo senatvės pensija 337 eurai.

Pasaulio bankas sutiko įvertinti Lietuvos antros pakopos pensijų sistemą už 40 tūkst. JAV dolerių (102 tūkst. litų) ir ketina tai padaryti dar iki gruodžio 25 dienos, remdamasis banko atsakymu Vyriausybei, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Pasak dienraščio, jo turimoje banko atsakymo kopijoje nurodoma, kad institucija sutinka įvertinti pensijų kaupimo sistemą, taip pat būsimus jos pokyčius, kai prie kaupimo galės prisidėti patys gyventojai ir už tai gaus skatinamąją priemoką iš valstybės.

Tyrimo iniciatorius premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas teigė, kad sutartį su Pasaulio banku ketinama pasirašyti artimiausiomis dienomis.