Jose Lietuvos kariuomenės ir visos valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą, išbandydamos visus etapus ir nuosekliai atlikdamos visus būtinus veiksmus, pranešė kariuomenė.

„Perkūno griausmas“ taip pat apims kelius mažesnius mokymus: „Perkūno bastionas 24“, „Budrus sakalas 2024“, „Audros smūgis 24“, „Kibernetinis skydas“ bei bus aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos.

Šaukimus atlikti tarnybą gaus 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2,5 tūkst. bus pašaukta treniruotėms, dar 2 tūkst. iškviesti sutikrinti duomenis.

Mokymuose dalyvaus ir daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių, taip pat Šaulių sąjungos ir savivaldos atstovai.

Šių pratybų metu taip pat bus treniruojami savivaldybėms paskirti komendantai, jiems bus formuojami komendantiniai vienetai ir vykdomos jų funkcijos, vykdoma materialiojo turto rekvizavimo treniruotė bei tam tikrose Vilniaus ir Kauno vietose laikinai įvesta komendanto valanda.

„Perkūno griausmas“ vyks iki gegužės 10 dienos.

Tuo pačiu metu Lietuvoje dar vyksta JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“, Lietuvos ir Lenkijos lauko taktikos pratybos „Drąsus grifonas 24/II“ („Brave Griffin 24/II“), o antradienį prasidės ir iki gegužės pabaigos tęsis Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Pabradės Švenčionių rajone ir Kazlų Rūdos poligonus persidislokuos per 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Visų šių pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų pasiuntimą iš vienos valstybės į kitą.

Iki gegužės pradžios vyks vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“, kuriose Lietuvos kariuomenės ir visos valstybės institucijos imituos perėjimą iš taikos į karo metą.

Vilniuje ir Kaune šių pratybų metu planuojama skelbti komendanto valandą, uostamiesčio gyventojai tokių ribojimų sulaukti neturėtų.

„Karinių operacijų teritorija pratybų „Perkūno griausmas“ metu bus jūroje ir visuomenės veiklai įtakos neturės“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovai.

Birželį bus organizuojamos ir didžiausios NATO pratybos Baltijos jūroje „Baltops 2024“.

Mokymais siekiama didinti jūrinio saugumo užtikrinimą regione, dalinantis ištekliais ir vykdant bendras treniruotes.

Pratybų „Baltops 2024“ metu užduotis jūroje ir Klaipėdos uoste vykdys tūkstančiai sąjungininkų karių.

Lietuvos kariuomenė informuoja, kad šeštadienį ir sekmadienį šalies keliais judės karinės technikos kolonos, gyventojai raginame būti atsargūs.

Pasak Gynybos štabo viešųjų ryšių karininko kapitono Tomo Pakalniškio, sutikus karinės technikos koloną kelyje, vairuotojams svarbu išlikti budriems.

Į Baltijos šalis ir Lenkiją iš Vokietijos mėnesio pradžioje  perdislokuota 1500 kovinės technikos priemonių.

Ateinančias dienas karinė technika judės link pasienio punktų Kalvarijose ir Lazdijuose.

Mokymai „Kardo kirtis“ vyko visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o „Perkūno griausmas“ buvo didžiausios nacionalinės pratybos Lietuvos kariuomenės istorijoje. Tuo metu Baltijos jūroje vyko pratybos „Baltops“.

Per visas šias pratybas Lietuvos gyventojai galėjo matyti besitreniruojančius karius ne tik poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose. Šalies keliais nuolat kursavo karinė technika.

Praėjusią savaitę Jonavos rajone desantavosi apie 150 Jungtinių Valstijų karių, atskridusių tiesiai iš JAV. Žmonės taip pat stebėjo trečiadienį vykusią karių ir technikos persikėlimo per Nemuną operaciją Kauno rajone, desanto operaciją Nemirsetos paplūdimyje.

Per pratybas neapsieita be incidentų. Praėjusią savaitę Prienų rajone susidūrė keturi Jungtinių Valstijų kariuomenės šarvuočiai „Stryker“, per avariją sužeista 13 amerikiečių karių.

Dar viena avarija praėjusią savaitę įvyko, kai JAV šarvuotis Kazlų Rūdoje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Sužeisti trys JAV kariai. Trys Prancūzijos kariai sužeisti Švenčionių rajone apvirtus kariniam visureigiui.

Vykusios pratybos šiek tiek persidengė su Lietuvoje gegužės 21 – birželio 7 dienomis vykusiais tarptautinėmis Specialiųjų operacijų pajėgų mokymais „Liepsnojantis kalavijas“.

Jie šiemet išsiskyrė technika: Jungtinės Valstijos į pratybas atgabeno ugnies paramos orlaivį „AC-130“, strateginį bombonešį „B-1B Lancer“ ir naikintuvus „F-16“.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad birželį vienu metu šalyje treniravosi iki 13 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių.

Nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2018“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje organizuojamų pratybų „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis“) svečių ir žiniasklaidos dienoje kartu dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, sąjungininkų atstovai, kiti svečiai.

Svečiai taip pat apžiūrėjo ir susipažino su pratybose dalyvaujančių šalių karių naudojama ginkluote, ekipuote ir karine technika.

„Šis pratybų etapas - gera proga pasitreniruoti veikti vieniems, su tuo, ką turime. Įsitikinau, kad vienetų vadai turi aiškius gynybinių operacijų sumanymus, o padaliniai pagal juos deramai kontroliuoja savo atsakomybės rajonus ir vykdo paskirtas užduotis“, - sakė pratybas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Karinius veiksmus alytiškiai galėjo išvysti ir netoli geležinkelio stoties, ir pagrindinėse miesto gatvėse, o karinio transporto judėjimas buvo regimas visame mieste. Planuojama, kad intensyvūs veiksmai Alytuje baigsis birželio 8 dieną Ulonų bataliono puolimu, skirtu atgauti priešo užimtų objektų kontrolę. Kitame pratybų etape veiksmai persikels į Lietuvos kariuomenės poligonus, kuriame šalies gynybos veiksmų treniruotės bus tęsiamos jau kartu su sąjungininkais.

Didžiausios nacionalinės pratybos Lietuvos kariuomenės istorijoje „Perkūno griausmas“ prasidėjo naktį.

„Šiąnakt Lietuvos kariuomenėje buvo įvesta aukštesnė kovinė parengtis. Kariai gavo iškvietimo signalus ir jau baigia susirinkti į karinius dalinius visoje Lietuvoje“, – feisbuke parašė kariuomenė.

Per šias pratybas Lietuvos kariai ir pareigūnai daugiausia treniruosis veikti be sąjungininkų taikos ir karo meto sąlygomis.

„Perkūno griausme“ dalyvaus kariai ir ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priskirtinų tarnybų, tokių kaip policija ar pasieniečiai, pareigūnai.

Vėliau prie jų prisidės kariai iš Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono, Jungtinės Karalystės ir Portugalijos. Iš viso mokymuose dalyvaus iki 9 tūkst. karių.

Per pratybas taip pat tradiciškai bus treniruojama parengtojo rezervo karių mobilizacija. Praėjusią savaitę 2 tūkst. karo prievolininkų išsiųsti šaukimai atvykti į punktus trijuose Lietuvos miestuose.

Dar dvi didelės pratybos

„Perkūno griausmas“ bus tik vienos iš kelių pratybų, birželį vyksiančių Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse.

Klaipėdos uoste šiuo metu prisišvartavę 32 sąjungininkų laivai su maždaug 3 tūkst. jūreivių – jie dalyvaus pirmadienį prasidedančiose pratybose „Baltops“.

Šie mokymai prasidės parodomąja jūrų desanto išsilaipinimo operacija Nemirsetoje, paskui laivai išvyks treniruotis pietinėje Baltijos jūros dalyje.

„Tai tikrai vienos svarbiausių jūrų pratybos Baltijos jūros regione ir jos pabrėžia Baltijos vienybę ir saugumą“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė Jungtinių Valstijų 6-ojo laivyno vadė viceadmirolė Lisa Franchetti (Liza Frančeti).

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad šie mokymai „yra mūsų solidarumo ir NATO pasirengimo ginti šį regioną ir šią jūrą demonstracija“.

Sekmadienį Baltijos regione taip pat prasidės tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“. Jose iš viso dalyvaus 18 tūkst. karių iš 19 NATO ir partnerių šalių, o Lietuvoje treniruosis iki 4 tūkst. karių.

Dalį pratybų etapų galės stebėti ir visuomenė – žmonėms bus matoma jūrų desanto išsilaipinimo operacija Nemirsetoje, kitą sekmadienį Lukiškių aikštėje Vilniuje ir Brastos gatvėje Kaune vyks karinės technikos parodos.

Gyventojai galės stebėti ir tikrus karinius veiksmus. Nors daugelis pratybų epizodų vyks poligonuose ir karinėse teritorijose, birželio 4–8 dienomis kariai treniruosis Alytaus mieste ir apylinkėse, birželio 8–10 dienomis – Klaipėdos apskrityje, birželio 4–15 dienomis – Šiaulių.

Lietuvos kariuomenė perspėjo, kad pratybų laikotarpiu šalies keliais judės kur kas daugiau karinės technikos nei paprastai. Kariuomenė teigia suderinusi, kad Baltijos jūroje vyksiantys mokymai netrukdytų civilinei laivybai.

Iš lėktuvo iššoks 150 karių

Birželio 6–9 dienomis vyks NATO sąjungininkų ir JAV sausumos pajėgų persidislokavimas į iš Vokietijos į Latviją. Tokiu būdu Lietuvą kirs apie 3 tūkst. karių su pusantro tūkstančio kovinės technikos priemonių.

Tuo metu birželio 13 dieną Kauno rajone Kulautuvoje vyks persikėlimo per Nemuną operacija, tam kariai statys pontoninį tiltą.

Birželio 8 dieną Rukloje apie 150 JAV karių desantuosis iš transporto lėktuvo, atskrisiančio tiesiai iš JAV.

Kariuomenė teigia, kad per visas šias pratybas Lietuvoje vienu metu treniruosis iki 13 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių bei pareigūnų, o taip nebus pasiekti tarptautinėse taisyklėse numatyti skaičiai, kurių viršijimas lemia didesnę karinių mokymų kontrolę.

Pasiekus 13 tūkst. ribą, pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) taisykles Lietuva būtų turėjusi sugriežtinta tvarka informuoti organizacijos šalis apie planuojamus mokymus ir į šalį priimti ginklų kontrolės inspektorius.

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai sako patys nusprendę į mokymus pakviesti stebėtojus iš trečiųjų šalių ir įspėjusi ESBO apie planuojamas pratybas.

Kvietimai atvykti į Lietuvą stebėti pratybų „Perkūno griausmas“ išsiųsti Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos stebėtojams.

Krašto apsaugos ministerija BNS pranešė, kad Rusijos stebėtojai oficialiai informavo neplanuojantys atvykti stebėti mokymų.

Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos tarptautiniai stebėtojai Lietuvoje lankysis birželio 4–6 dienomis. Jie vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje, Alytaus rajoną ir Gaižiūnų poligoną Rukloje.

„Nors pratybos vyks daugiausia poligonuose ir karinio mokymo teritorijose, (...) kai kurie pratybų epizodai vyks Alytaus apskrityje, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regione ir Lietuvos žmonės tikrai galės stebėti tam tikrus aktyvius veiksmus“, – žurnalistams sakė Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Birželį Lietuvoje vyks nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kelios kitos mažesnės pratybos, taip pat tarptautiniai mokymai „Baltops“ ir „Kardo kirtis“. Iš viso šalyje treniruosis keliolika tūkstančių karių.

Lietuvos kariuomenė perspėjo, kad pratybų laikotarpiu šalies keliais judės kur kas daugiau karinės technikos nei paprastai. Kariuomenė teigia suderinusi, kad Baltijos jūroje vyksiantys mokymai netrukdytų civilinei laivybai.

Pristatydamas pratybas „Perkūno griausmas“ V. Vaikšnoras teigė, kad šiose didžiausiose Lietuvos kariuomenės istorijoje nacionalinėse pratybose treniruosis daugiau nei 8 tūkst. šalies karių ir statutinių tarnybų pareigūnų, karo metu priskirtinų ginkluotosioms pajėgoms.

„Įvykiai eskaluosis nuo lokalaus konflikto, po truputį pereis į hibridinio karo scenarijų, bus aktyvuojamos taikos metu pajėgos, (...) bus aktyvuojami Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo daliniai. Vėliau ginkluotosios pajėgos reaguos į plataus masto karinį konfliktą“, – pasakojo generolas.

Per pratybas taip pat tradiciškai bus treniruojama parengtojo rezervo karių mobilizacija. Praėjusią savaitę dviem tūkstančiams karo prievolininkų buvo išsiųsti šaukimai atvykti į punktus trijuose Lietuvos miestuose.

Pernai per panašią mobilizacijos imitaciją į šaukimo punktus atvyko maždaug 900 iš dviejų tūkstančių pašauktų atsargos karių.

V. Vaikšnoras sako, kad šie skaičiai – pakankami.

„Aš manau, kad jeigu mes išlaikysime tokią (statistiką – BNS), kokia yra, tai bus labai gerai“, – teigė Gynybos štabo viršininkas.

Neviršys ESBO reikalavimų

Kariuomenė teigia, kad skirtingose pratybose Lietuvoje birželį treniruosis iki 13 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių bei pareigūnų, o taip nebus pasiekti tarptautinėse taisyklėse numatyti skaičiai, kurių viršijimas lemia didesnę karinių mokymų kontrolę.

Pasiekus 13 tūkst. ribą, pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) taisykles Lietuva būtų turėjusi sugriežtinta tvarka informuoti organizacijos šalis apie planuojamus mokymus ir į šalį priimti ginklų kontrolės inspektorius.

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai sako patys nusprendę į mokymus pakviesti stebėtojus iš trečiųjų šalių ir įspėjusi ESBO apie planuojamas pratybas.

„Mes neviršysime nustatytų ESBO reikalavimų. Mes neviršysime 13 tūkst. karių“, – tvirtino V. Vaikšnoras.

Iš viso Baltijos jūros regione birželį turėtų treniruotis keliasdešimt tūkstančių karių. Kariuomenė teigia, kad vyksiančios pratybos bus atskiros ir tarpusavyje nesusijusios.

„Jos vyksta tuo pačiu laiku, bet ne pagal bendrą scenarijų“, – kalbėjo generolas.

Į pratybas „Perkūno griausmas“ buvo pakviesti stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos. Anot kariuomenės, jog apie planuojamus mokymus buvo pranešta ir ESBO.

„Mes esame labai skaidrūs, draugiški ir transparentiški“, – sakė V. Vaikšnoras.

Tarptautinėse pratybose Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje „Kardo kirtis“ birželio 3–15 dienomis iš viso dalyvaus 18 tūkst. karių iš 19 NATO ir partnerių šalių.

Panašiu metu Lietuvoje vyks nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, treniruosis iki 9 tūkst. dalyvių, taip pat – mokymai „Tvirtas kobaltas“ Kauno apylinkėse.

Be to, birželį prasidės „Baltops“ pratybos Baltijos jūroje.

„Vienu metu Lietuvos teritorijoje, oro erdvėje ir teritoriniuose vandenyse bus daug veiksmo“, – žurnalistams sakė kariuomenės Gynybos štabo karinio rengimo J7 valdybos viršininkas pulkininkas Vilmas Šatas.

Per pratybas bus vykdomos operacijos sausumoje, jūroje ir ore.

Karinė technika – per Suvalkų koridorių

Apie 1,1 tūkst. Jungtinių Valstijų karinės technikos vienetų birželio pradžioje per pratybas „Kardo kirtis“ iš Vokietijos per Čekiją, Lenkiją ir Lietuvą vyks į Latviją.

Lietuvą ši technika dviem maršrutais pasieks per vadinamąjį „Suvalkų koridorių“ – maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožą, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, iš Rytų – su Baltarusija.

„Sieksime, kad dauguma šio judėjimo įvyktų naktį, kad iki minimumo sumažintumėme normalaus eismo trikdžius“, – teigė Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje viešųjų ryšių atstovė pulkininkė Kathleen Turner (Ketlin Tarner).

Lietuvos karininkai sako, kad su pratybų veiksmais šalies gyventojams teks susidurti ir dienos metu.

„Birželio mėnesį naktis yra labai trumpa, – kalbėjo V. Šatas. – Lietuvos gyventojų norėtume paprašyti, kad bus reikalinga tolerancija ir kantrybė.“

Pratybų „Kardo kirtis“ metu per Lietuvos upes taip pat bus statomi laikini tiltai, siekiant per jas perkelti karinę techniką.

Lietuvoje – stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos

Nepaisant didelio pratybų ir jų dalyvių skaičiaus birželį, Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad tai yra atskiri, tarpusavyje nesusiję mokymai.

Pasiekus tam tikrą dalyvių skaičių pratybose pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos taisykles į jas privaloma kviesti stebėtojus iš trečiųjų šalių.

„Visos šios pratybos yra atskiros pratybos. Tai reiškia, kad kiekvienos pratybos turi atskirą vadovavimo grandinę, jos nėra tarpusavyje susijusios kokiais nors mokymo tikslais“, – kalbėjo pulkininkas V. Šatas.

Vis dėlto gynybos pareigūnai atsisako nurodyti, kiek vienu metu Baltijos jūros regione birželį treniruosis Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad balandžio pabaigoje į pratybas „Perkūno griausmas“ buvo pakviesti stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos.