– Na, kadangi informacija ir prašymas ateina iš policijos pareigūnų, darau išvadą, kad jie susiduria su reiškiniu gana dažnai. Būtent iš jų kyla ši iniciatyva ir prašymas didinti baudas ir kovoti su atgrasymu nuo fizinių asmenų perpardavinėjimo daugiausiai nepilnamečiams, bet ir apskritai.

– Tos baudos, kurias dabar siūlote, ar jos tikrai galėtų atbaidyti nuo noro kažkam perparduoti elektroninę cigaretę?

– Na, numatytos baudos yra iš tiesų aukštos, bet pagrindinis motyvas yra paties įrenginio kaina. Tai vis dėlto bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas. Turint omeny, kad įrenginiai kainuoja 50-100 eurų, tai mažesnės baudos nustatymas reikštų, kad apsimoka vis tiek parduoti, nes atsiperka tuoj pat sumokėta bauda. Šiuo atveju bauda siekia iki 400 eurų, tai manome, kad tokios baudos turėtų būti savotiškas stabdis vykdyti tokį nelegalų verslą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įdomu tai, kad jūsų siūlyme yra skirti šias baudas net ir nepilnamečiams. Tik tada kyla klausimas, kaip iš tų nepilnamečių reikės išsireikalauti, kad jie tas baudas sumokėtų? Juk jeigu jie yra moksleiviai, natūralu, kad dar neturi pajamų. Ar tai nereiškia, kad tėvams teks už tai susimokėti?

– Tai Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų kodeksas galioja visiems piliečiams. Ir nuo to amžiaus, kada vaikas jau yra atsakantis už savo veiksmus, jis tas baudas gauna už pažeidimus. Tai galioja ne tik elektroninėms cigaretėms, bet apskritai visiems įstatymams. Ir, taip, baudas moka tėvai, jeigu pats vaikas tuo metu dar laikomas negalinčiu sumokėti tokios baudos.

Bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas.

– Kaip užtikrinti kontrolę, kad iš tikrųjų būtų sučiupti tie perpardavinėtojai? Nes kai buvo įvestas reikalavimas, kad nebeliktų visokių garinimo aparatų su skoniais, cigarečių su skoniais, jų internete bent jau kurį laiką anksčiau nebuvo jokių problemų surast, nežinau, kokia dabar situacija. Tačiau buvo kalbama apie tai, kaip užtikrinti kontrolę. Juk čia lygiai tas pats.

– Na, ne visai tas pats, nes normalu, kad daugėjant radikalių draudimų, šešėlinė rinka plečiasi. Dabar mes galbūt labiau tą pamatėme, kaip skysčiai susiję su skoniu persikėlė į juodąją rinką. Nors ir žinom, spragos buvo rastos ir prekyboje, kurią vykdo juridiniai asmenys. Tai nėra iki galo išspręsta šita problema. Šiaip juodoji rinka nėra labai didelė, šiuo metu ji labiau nusitaikius į nepilnamečius, būtent pačių įrengimų perpardavinėjimo. Todėl, kad suaugę žmonės vis dar gali įsigyti valstybės reguliuojamose parduotuvėse, reguliuojamoje rinkoje.

119 gamintojų – keramikų, stiklininkų, medžio drožėjų, audėjų ir kitų – susitelkė į Kūrėjų meistrų respubliką. Dauguma jų Kaziuko mugėje dalyvaus bendroje erdvėje.

„Kai kurie mūsų grupės nariai savo gaminius pardavinės kitose vietose. Bet juos atskirti bus galima iš Kūrėjų meistrų respublikos vėliavos – ši garantuoja, kad pardavėjai prekiauja tik originaliais pačių pagamintais kūriniais“, – teigia gaminių prekės ženklo „Kelmas“ įkūrėjas Aivaras Norbutas.

Pasak jo, tapo įprasta, kad perpardavinėtojai tikriesiems gamintojams sudaro nesąžiningą konkurenciją, o pirkėjams įbruka „kiniškos produkcijos“. Jis sakė, kad mugei pasibaigus, bus registruojama tokio paties pavadinimo asociacija, kuri kovos už didesnes gamintojų teises.

VŽ teigimu, išaugusi prekybos ploto kaina šiemet daliai Kaziuko mugėje prekiaujančių dalyvių tapo priežastimi jos atsisakyti.

BNS primena, kad kovo 1-3 dienomis sostinėje vyksiančioje mugėje organizatoriai teigia besitikintys sulaukti apie pusės milijono žmonių ir viliasi, kad dėl tuo pat metu vyksiančių rinkimų mugės lankomumas nenukentės.

Šiemet mugę organizuoja naujas operatorius – bendrovė „Concept events & media“.

Organizatoriai prekybos leidimus šiais  išdavė daugiau nei 1300 prekybininkų, daugiausia jų – apie 800 – prekiaus ne maisto gaminiais, taip pat apie 150 prekybininkų atvyks iš užsienio.

Išvengia mokesčių

Nuo gegužės 31 d. iki birželio 5 d. Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių įstaigose, kur įregistruojami automobiliai, pareigūnai siekė nustatyti asmenis, vykdančius nelegalią veiklą ir slepiančius pajamas

Kauno policijos pareigūnas patikrino beveik 200 asmenų, registravusių transporto priemones. Beveik trečdaliui surašyti administraciniai pažeidimai, pradėta šešiolika ikiteisminių tyrimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad naudotų automobilių pardavėjai, siekdami išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, pirkėjus prašo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus su dar iki pardavėjo buvusiais automobilio savininkais.

"Siekdami neidentifikuoti savęs kaip pardavėjo, nupirkę automobilį užsienyje, jie tampa to automobilio savininkais, tačiau tą dokumentą išmeta, parsiveža neužpildytų vokiškų vadinamųjų kauferių ir įrašo prieš tai buvusį savininką, tarsi tas asmuo parduoda tą automobilį. Perpardavinėtojas iš šio sandorio tarsi išnyksta ir jo gautas pelnas lieka neapmokestintas", – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Rima Zieniuvienė

Klastoja dokumentus

Valstybė praranda mokesčius, o naujasis automobilio savininkas lieka be jokių garantijų. "Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti. Dideli defektai turėtų būti nurodomi pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkėjas galėtų bylinėtis civilinio proceso tvarka, tačiau, pasirašęs tokių perpardavinėtojų sutartį, šią galimybę praranda", – perspėjo R.Zieniuvienė.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Perpardavinėtojo pakišta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytas senasis savininkas, yra suklastotas dokumentas. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri krenta ir pirkėjui, nes jis pasirašė ant dokumento, neįsitikinęs jo tikrumu. Minėto patikrinimo metu buvo pradėta keturiolika ikiteisminių tyrimų būtent dėl dokumentų klastojimo.

"Mes nesame orientuoti į tuos žmones, kurie per metus parduoda vieną du automobilius ir, liaudiškai sakant, prisiduria prie algos. Tačiau, remdamiesi draudimo kompanijų duomenimis, matome, kad yra tokių, kurie po tūkstantį automobilių laikinai apdraudžia, o tai reiškia, kad perparduoda", – dėstė R.Zieniuvienė.

Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti.

Pirkėjai – ukrainiečiai

Prigriebti perpardavinėtojai dažniausiai teisinasi tai darantys pirmą kartą, tačiau, pateikus tūkstantinių laikinųjų draudimų duomenis, ima virkauti, kad taip užsidirba pragyvenimui.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė pabrėžia, kad perpardavinėtojai paprastai neturi jokio patento ar leidimo verstis šiuo verslu. E.Zieniuvienė tikino, kad perpardavinėtojai nesąžiningi kitų mokesčius mokančių tautiečių atžvilgiu.

Tiesa, šis naudotų automobilių pardavimo modelis labai populiarus juos parduodant užsienio šalių piliečiams. "Dabar jaučiamas labai didelis pirkėjų į Ukrainą suaktyvėjimas. Buvo ir anksčiau, tačiau šį pavasarį – ypač. Kai pirkėjas – ukrainietis, o jei dar nusiperka neva iš kokio vokiečio, jis jau tikrai nereikš pretenzijų dėl prieš pirkimą nepastebėto ar paslėpto defekto", –  pastebėjimais dalijosi R.Zieniuvienė.

Pasak pareigūnės, asmenys, pirkdami nenaujus, naudotus automobilius, turi pasidomėti, iš ko perka automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik su tuo konkrečiu asmeniu. Svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodyta pirkimo suma yra tokia, kurią realiai ruošiamasi sumokėti pardavėjui.

Skyrė areštą

Įtarimai pareikšti 5 asmenims, dviem iš jų Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė įtariamiesiems skyrė kardomąsias priemonės – panevėžiečiui H. B. skirta 20 parų arešto, o Kauno apskrities gyventojui – 10 parų.

Nors ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas įtariamiesiems prašė skirti du mėnesius arešto.

Kitiems trims įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti iš šalies. Neatmetama, kad vykdant tyrimą įtarimai bus pareikšti ir juridiniam asmeniui.

Tyrimas – neteisėta veikla

Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Jiems vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras K. Greiciūnas.

K. Greiciūnas/ G.Balčiūno nuotr.

Stebėjo porą metų

Spaudos konferencijoje Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Gelumbauskas ir Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Vilma Ramanauskienė pasakojo, kad įtarimų sukėlusi įmonė stebima buvo nuo 2015 metų.

„Įtarimų sukėlė Kauno apskrityje registruotos įmonės, besiverčiančios prekyba naudotais automobiliais ir 5 fizinių asmenų veikla. Įtariama, kad dalies iš Prancūzijos į Lietuvą atgabenamų automobilių pirkimo-pardavimo sutartys galimai buvo suklastojamos, įrašant, kad juos tiesiogiai parduoda Prancūzijos pilietis, o ne Lietuvos įmonė. Kita dalis automobilių buvo parduodama jau Lietuvoje registruotos įmonės vardu, bet pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodoma žymiai mažesnė, nei tikra kaina“, – aiškino nusikalstamos veikos schemą prokuroras J. Gelumbauskas, o jam pritarė komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė V. Ramanauskienė:

„Atliekant kratas, bankų saugyklose, išnuomotose privačių asmenų vardais, buvo rasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynaisiais pinigais brangiųjų metalų. Įtariama, kad valstybės biudžetui padaryta žala gali siekti apie 200 tūkst. eurų.“

Byla – prioritetinė

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Gelumbauskas aiškino, kodėl įtariamiesiems skirtas areštas.

J. Gelumbauskas/G.Balčiūno nuotr.

„Prokuratūra siekia, kad už didelio masto finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma didelė žala valstybės finansams ir biudžetui, įtariamiesiems būtų taikomos griežtos kardomosios priemonės. Siekiama, kad įtariamieji negalėtų daryti poveikio liudytojams, slėpti įkalčių. Tokios bylos kaip ši – prioritetinės. Siekiama užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai, darančiai didelę žalą valstybės finansiniams interesams“, – sakė prokuroras.