Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Tikimasi, jog toks horizontalusis ženklinimas atkreips ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.
„30 metrų – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, jog vairuotojas pravažiavo „rombą“ nesulėtinęs greičio, suvokti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Papildomos saugumo priemonės pirmiausia pradėtos diegti A. Juozapavičiaus prospekte. Iki metų pabaigos įspėjamieji ženklai bus įrengti greta visų pėsčiųjų perėjų.
„Sprendimams, kurie padės išsaugoti gyvybes, negailėsime nei laiko, nei pinigų. Naujasis ženklinimas yra dar vienas būdas atkreipti vairuotojų dėmesį ir priminti, kad dėl kelių sutaupytų minučių neverta prarasti viso gyvenimo“, - sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
Papildomos saugumo priemonės
Nuo praėjusių metų daugiau nei 400 pėsčiųjų perėjų įrengtas kryptinis LED apšvietimas. 12 pėsčiųjų perėjų įrengta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie prie perėjos artėjantį pėsčiąjį. Per pirmuosius metus šiose pėsčiųjų perėjose eismo įvykių, kurių metu buvo partrenkti pėstieji, sumažėjo 5 kartus. Pėsčiųjų perėjose, kertančiose daugiau nei 2 eismo juostas, įrengta daugiau nei 100 pėsčiųjų saugumo salelių.
„Per du metus Kaune rekonstruota bei įrengta daugiau nei 40 šviesoforais reguliuojamų sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Iki šių metų pabaigos pavojingiausiose 8 miesto vietose bus įrengti greičio matuokliai. Nuolat tiriamos avaringiausios miesto vietos. Šiandien panaikinta daugiau nei 80 „juodųjų dėmių“, t.y. vietų, kuriose nuolat eismo įvykiuose būdavo sužalojami žmonės“, – kalbėjo V. Šiliauskas.
Statistika rodo, kad beveik trečdalis visų tragiškai pasibaigusių autoįvykių Lietuvoje įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose.
