Karo sąlygomis rinkimai negali būti surengti, tačiau P. Porošenka aiškiai pasakė, kad planuoja pradėti kampaniją, kai tik jie galės būti surengti. Tačiau prieš tai Ukraina turi laimėti pergalę prieš Rusiją, sakė jis.

„Šis karas susijęs ne tik su Ukraina. Jis susijęs su pasaulio tvarka, laisve, demokratija, – sakė P. Porošenka. – Mes čia kovojame ir gelbėjame pasaulį“.

Didžiausiai neuždraustai opozicinei partijai vadovaujantis P. Porošenka sakė, kad alternatyvus planas galėtų būti agitacija dėl vietos Europos Parlamente, kai Ukraina įstos į Europos Sąjungą.

P. Porošenka ėjo prezidento pareigas penkerius metus, o per rinkimus 2019 m. pralaimėjo Volodymyrui Zelenskiui. Pagal Konstituciją prezidento rinkimai turėjo būti surengti sekmadienį, bet to neįvyko. Apklausos rodo Ukrainos visuomenė nepritarimą, kad rinkimai būtų rengiami karo sąlygomis. V. Zelenskio kadencija oficialiai baigsis gegužės 20 d., tačiau Konstitucija leidžia jam toliau eiti pareigas, kol jas perims kitas išrinktas prezidentas.

Panašu, kad Rusija ketina pasinaudoti šia padėtimi propagandos tikslais. Antradienį partijos „Teisinga Rusija – už tiesą“ vadovas Sergejus Mironovas pareiškė, kad po gegužės 20 d. V. Zelenskis neva taps diktatoriumi. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau yra sakęs, kad po šios datos Maskvai esą nebereikės kalbėtis su V. Zelenskiu.

2014–2019 metais valdžioje buvęs P. Porošenka buvo suplanavęs kelis aukšto lygio susitikimus užsienyje, tačiau penktadienį pareiškė, kad jo kelionę teko atšaukti, nes jis buvo apsuktas pasienyje.

Šeštadienį paskelbtame pareiškime Ukrainos saugumo tarnyba SBU nurodė, kad buvęs lyderis buvo grąžintas atgal dėl planuoto susitikimo su V. Orbanu, ES vadovu, kuriam Kyjivas priekaištauja dėl jo prorusiškos pozicijos.

SBU teigė, kad V. Orbanas sistemingai reiškia antiukrainietišką poziciją, ir tvirtino, kad Maskva planavo šį susitikimą panaudoti savo informacinėse ir psichologinėse operacijose prieš Ukrainą.

P. Porošenkai ir anksčiau teko susidurti su panašia situacija, įskaitant praėjusių metų gegužę, kai jis planavo vykti į NATO šalių parlamentų vadovų susitikimą Lietuvoje.

Pasitraukus iš prezidento posto, P. Porošenkos atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir korupcija, kuriuos, jo teigimu, organizavo jo įpėdinis ir politinis varžovas, dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jiedu susigrūmė 2019-aisiais Ukrainos prezidento rinkimuose, o P. Porošenkos vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį parlamente (Aukščiausioje Radoje) po V. Zelenskio partijos.

Tai interviu Kanados televizijos kanalui „CBC News“ pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Pirma – nepasitikėkite Putinu. Tai reiškia – jokių derybų su Putinu, kadangi jis supranta tik jėgą. Jis toliau šantažuos pasaulį. Šantažuos Kanadą. Šantažuos Europą“, – sakė buvęs Ukrainos valstybės vadovas.

Nebijokite Putino. Mes kur kas stipresni. Tiesa mūsų pusėje.

Anot P. Porošenkos, energijos ištekliai Putinui yra ginklas, todėl reikia visiškai sustabdyti dujotiekį „Nord Stream 1“ ir galutinai pamiršti dujotiekį „Nord Stream 2“.

„Antras patarimas – nebijokite Putino. Mes kur kas stipresni. Tiesa mūsų pusėje. Šiandien visas pasaulis su mumis. Per JT Generalinės Asamblėjos posėdžius kartu su Rusija balsuoja tik Šiaurės Korėja, Baltarusija ir Eritrėja. Trys šalys pasaulyje. Todėl mes privalome deputinizuoti pasaulį“, – teigė politikas.

„Lėtai, bet nepaliaujamai Ukraina laimi karą prieš agresorę Rusiją, nors ši turi dešimt kartų daugiau haubicų ir kitų artilerijos pabūklų. Iš tikrųjų nelengva. Jeigu mes turėtume daugiau ginklų, daugiau artilerijos ir daugiau tankų, tai kelias į pergalę būtų trumpesnis. Ir tai taip pat reikštų trumpesnį kelią į taiką. Galite įsivaizduoti: kuo daugiau ginklų, tuo arčiau taika“, – sakė buvęs valstybės vadovas.

Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti dalies savo teritorijos, kad būtų nutrauktas karas, P. Porošenka pareiškė, kad Ukrainos teritorijos vientisumas nėra kompromisų objektas.

„Kaip nėra ir derybų objektas. Juk tai nesustabdys Putino. Tai tik paskatins jį tęsti savo agresiją. Ir niekas nežino, kur rytoj atsidurs Rusijos pajėgos. Gal Gotlande, Švedijoje, gal Aliaskoje, Jungtinėse Valstijose, o gal Baltijos šalyse“, – teigė politikas.

„Mes turime užkirsti kelią visiems V. Putino mėginimams šantažuoti Europą, juk šis karas vyksta ne tik prieš Ukrainą. Tai karas prieš visą civilizuotą pasaulį. Ir mes turime rasti teisingus atsakymus į visus mėginimus mus šantažuoti“, – pridūrė P. Porošenka.

P. Porošenka šeštadienį pranešė, kad jis buvo „sąmoningai“ sulaikytas prie sienos ir kad jam buvo neleista išvykti iš šalies. Buvęs lyderis apkaltino vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.

P. Porošenka buvo gavęs oficialų leidimą nuvykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų vadovų susitikimą, bet negalėjo jame dalyvauti.

Tačiau pirmadienį P. Porošenka, kuris yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, sakė galėsiantis nuvykti į kitą susitikimą, kai Europos Sąjungos šalių vyriausybės, kurių jis neįvardijo, įsikišo į šį reikalą.

2014–2019 metais prezidento pareigas ėjęs P. Porošenka nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24-ąją dažnai rodydavosi viešumoje.

Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.

Jo partija pareiškė esanti „įsitikinusi, kad valdžia sąmoningai neišleido Porošenkos“ į NATO susitikimą praeitą savaitgalį.

P. Poroshenka planavo Vilniuje „paraginti sąjungininkus suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą per birželį Madride vyksiantį viršūnių susitikimą, sakoma jo spaudos tarnybos pranešime, gautame naujienų agentūros AFP.

Jis taip pat turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.

Tačiau buvęs lyderis dabar galėjo išvažiuoti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.

„Paspaudus Europos Parlamento deputatams ir ES šalių vyriausybėms Petro Porošenka galėjo išvykti į užsienį dalyvauti Europos liaudies partijos viršūnių susitikime ir suvažiavime Roterdame“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Ten pat nurodoma, kad buvęs lyderis prie sienos su Lenkija „parodė tuos pačius dokumentus“, su kuriais jį anksčiau dukart buvo atsisakyta praleisti.

Į valdžią atėjus V. Zelenskiui P. Porošenka atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtariamos valstybės išdavystės ir korupcijos. Vienas iš kaltinimų – kad jis padėjo šalies rytiniame Donbaso regione įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams pardavinėti anglis Ukrainos vyriausybei. Buvęs prezidentas šiuos kaltinimus neigia.

Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.

P. Porošenka, valdęs Ukrainą 2014–2019 metais, nuo karo pradžios dažnai viešai pasisakydavo, o jo komentarus transliuodavo įvairūs tarptautiniai televizijos kanalai.

Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.

Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.

Tačiau šeštadienį P. Porošenkos biuras pranešė, kad politikui „buvo neleista kirsti Ukrainos sienos“, kaltindamas vyriausybę susitarimo pažeidimu.

„Yra rizika, kad šiuo sprendimu valdžia sulaužė karo metu galiojusias politines paliaubas, kurios yra vienas iš nacionalinės vienybės ramsčių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pareiškė buvusio prezidento biuras.

P. Porošenka su Ukrainos delegacija turėjo vykti į NATO parlamentinės asamblėjos posėdį Lietuvoje ir gavo oficialų leidimą išvykti.

Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.

Tada jis turėjo keliauti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.

Žurnalistai rėmėsi atviruose šaltiniuose rastais duomenimis. Juos bandė patikslinti, tačiau daugelis verslininkų atsisakė suteikti informacijos, neretai aiškindami, kad nenori karo naudoti savireklamai. Be to, nemažai turtingų šalies žmonių suaukojo milijonus dolerių neatskleisdami savo tapatybės. Aukas registravę žurnalistai sako nenorėję skelbti dosniausiųjų reitingo – tiesiog siekę parodyti pavyzdžiu, kurie užkrėstų ir kitus ukrainiečius.

Daugiausia pinigų skyrė turtingiausias ukrainietis, kurio turtas vertinamas 7,6 mlrd. dolerių, Rinatas Achmetovas – 72 mln. dolerių. Dar 2022 m. pradžioje, prieš prasidedant aktyviajai Rusijos karo Ukrainoje fazei, jis sumokėjo 30 mln. dolerių avansinių mokesčių. Lėšos buvo naudojamos humanitarinei pagalbai, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir teritorinei gynybai, pagalbai šalies viduje perkeltiems asmenims, finansuotas nemokamas elektros tiekimas medikų ir kariuomenės reikmėms, užsienio auditorijai skirto kanalo „FreeDom“ laidų transliacija. Jam priklausantis futbolo klubas rengia labdaros turnyrus, o namų stadione įrengtas palapinių miestelis. R.Achmetovui priklauso ir pastarojo karo etapo legenda virtusi metalurgijos gamykla „Azovstal“.

Viktoras Pinčiukas daugiausia lėšų skyrė ginkluotosioms pajėgoms ir krašto gynybai: už 8,9 mln. dolerių nupirkta šarvuotų automobilių, ryšio priemonių, amunicijos. Antroje išlaidų eilutėje – aukos, už kurias pirkta įvairių medicinos priemonių, greitosios pagalbos automobilių ir pan. Be to, Olena ir Viktoras savo namus užleido humanitariniams projektams ir per „PinchukArtCentre“ kartu su prezidentūra ir Kultūros ministerija 59-ojoje Venecijos bienalėje pristatė Ukrainos paviljoną.

Maždaug 12 mln. dolerių verta vienos didžiausių paukštienos gamybos kompanijos „MChP“ savininko Jurijaus Kosiuko pagalba. Iki balandžio vidurio bendrovė skyrė 10 600 t labdaros: kariškius, miestų, kuriuose vyksta mūšiai, gyventojus, ligonines ir kt. pasiekė maždaug 180 vagonų paukštienos.

Mažmeninės prekybos tinklo savininkai Halina ir Oleksandras Geregi kariuomenei ir krašto gynybai paaukojo 10 mln. dolerių ir į valstybės biudžetą sumokėjo 30 mln. dolerių avansinių mokesčių. Be to, anot Charkivo mero Igorio Terechovo, H.Gerega pasiūlė Charkivo valdžiai iš prekybos centrų imti viską, ko reikia miestui.

„Group DF“ savininkui Dmytro Firtašui priklausantis holdingas skyrė 9,7 mln. dolerių – daugiausia humanitarinei pagalbai, pervedė lėšų į specialiąją krašto gynybos sąskaitą, finansavo slėptuvių įrengimą.

Holdingo „Techiia“ savininkai Olegas Krotas ir Jurijus Lazebnikovas skyrė 7,8 mln. dolerių –  po 3,9 mln. dolerių. Bendrovė, kuri specializuojasi kibernetinio sporto ir bloko grandinių sprendimų srityje, pirko įrangos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir humanitarinei pagalbai.

Jei prieš penkiolika metų kas būtų pasakęs, kad Vadimas Novinskis rems su Rusija kariaujančią Ukrainą, anot „Forbes“, tuo niekas nebūtų patikėjęs. Diplomuotas karo aviacijos specialistas, aršus Maskvos patriarchato Ukrainoje gynėjas iki 2011 m. buvo Rusijos pilietis. Tapęs Ukrainos piliečiu jis augino turtą, verslo ryšiais susisaistė su R.Achmetovu. Jis skyrė 7 mln. dolerių – lėšos buvo panaudotos greitosios pagalbos automobiliams ir medicinos įrangai pirkti.

Londone gyvenantis kompanijos „Ferrexpo“ savininkas Konstiantinas Ževago paaukojo 6,3 mln. dolerių humanitarinėms reikmėms ir avansu sumokėjo daugiau nei 30 mln. dolerių mokesčių. Bendrovė jo vardu humanitarinėms reikmėms skyrė 12,5 mln. JAV dolerių.

Mažmeninės prekybos tinklo bendraturtis Genadijus Butkevičius labdaros organizacijos ir bendrovės vardu asmeniškai paaukojo 5,7 mln. dolerių. Jis skyrė lėšų kariniams bepiločiams, automobiliams pirkti, vaikų klinikoms, humanitarinei pagalbai privatiems asmenims. Be to, verslininkas paaukojo savo asmeninį šarvuotą automobilį „Lexus“.

Oleksandro Kosovano bendrovė „MacPaw“ skyrė 5 mln. dolerių Ukrainos kariuomenei ir ukrainiečiams paremti, pirmiausia – medicinos priemonėms.

Charkivo verslininkas Oleksandras Iaroslavskis skyrė apie 3,3 mln. dolerių, nupirko septyniolika greitosios pagalbos automobilių. Visa paaukota suma nežinoma.

Vienuoliktoje turtingiausių Ukrainos gyventojų sąrašo vietoje esančio Serhijaus Tyhypko investicinės grupės TAC atstovai pranešė, kad paramai išleista daugiau nei 3,15 mln. eurų.

Daugiau nei 2,3 mln. dolerių paaukojo aerokosminės bendrovės „Noosphere“ įkūrėjas Maksas Poliakovas. Jis atsisako viešai kalbėti apie savo pagalbą, tačiau žinoma, kad jis skyrė 1,3 mln. dolerių Serhijaus Prytulos fondui ir 1 mln. dolerių labdaros fondui TAPS.

Neįvardijamą sumą skyrė buvęs Ukrainos prezidentas, verslininkas Petro Porošenka ir būrys kitų šalies verslo atstovų.

„Forbes“ žiniomis, nuo vasario 24-osios buvęs Ukrainos prezidentas, verslininkas Petro Porošenka ir, anot žurnalo, „jo įtakos sferai priklausančios struktūros“, skyrė 10 mln. dolerių. Už šias lėšas buvo įsigyta neperšaunamų liemenių, šalmų, ginklų (įskaitant kulkosvaidžius, snaiperio įrangą ir kt.), frontui reikalingų automobilių, termovizorių, dronų, naktinio matymo prietaisų, elektros generatorių, ryšio ir medicinos priemonių, vandens valymo sistemų, degalų, maisto ir t.t. P.Porošenka globoja teritorinės gynybos batalionus Kyjive ir Kyjivo regione, kurie padėjo evakuoti apie 20 tūkst. žmonių iš Bučos ir Irpenio.

„Baigiasi karo, kurį Putinas, jo klika ir „antroji pasaulio armija“ sukėlė prieš nepriklausomą suverenią Ukrainą, dešimtoji savaitė. Karo, kurį jie ketino laimėti per dvi dienas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurias mes visi sukūrėme per aštuonerius metus, nuo 2014-ųjų, išsklaidė šį mitą. Moskovija užsitraukė gėdą dėl prastos savo kariuomenės parengties ir dėl savo kareivų, banditų ir barbarų, nusikaltimų“, - sakė eksprezidentas.

Bet, anot P. Porošenkos, ginklų nebūna per daug. „Artimiausiomis savaitėmis Ukraina taps dar stipresnė, tačiau mums reikia dar daugiau ginkluotės“, - teigė politikas.

„Todėl jau pradėkime svajoti apie raketas, kurios gali pasiekti ne tik kreiserį „Moskva“, bet ir Maskvos miestą“, - pareiškė jis.

P. Porošenka taip pat paragino tarptautinius partnerius griežtinti sankcijas ne tik Putinui ir Rusijos valdžios viršūnėms. Pasak jo, Putino režimą remiantys rusai turi dalytis atsakomybe už nusikaltimus Ukrainai ir taip pat pajusti sankcijų poveikį.

„Aš dalyvausiu rinkimuose, bet ne į prezidento postą. O dėl prezidento posto – dar pažiūrėsime“, – sakė jis.

„Noriu pasidalyti savo svajone su radijo klausytojais. Tai sensacija. Mano svajonė – laimėti rinkimus į Europos Parlamentą ir tapti Ukrainai atstovaujančiu EP nariu“, – teigė P. Porošenka.

Paklaustas apie dabartinę padėtį prie Ukrainos sienų, P. Porošenka pareiškė: „Putinu negalima tikėti. Jeigu Putinas sako: atitraukiau 50 tūkst. kareivių, tai reiškia, kad jis papildomai nusiuntė dar 10 tūkst. Papildomi Rusijos kariuomenės daliniai akivaizdžiai padidino tiesioginės agresijos pavojų. Putinas planuoja pulti Ukrainą – tai tiesa. Ir mes turime labai rimtai į tai žiūrėti“.

Trečiadienį paskelbti Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai rodo, jog jei Ukrainos prezidento rinkimai įvyktų artimiausiu metu, dabartinį šalies vadovą Volodymyrą Zelenskį paremtų 25,1 proc. piliečių, ketinančių dalyvauti rinkimuose. Antrojoje vietoje – P. Porošenka, už kurį balsuotų 21,8 proc. ukrainiečių.

Ukrainos parlamento rinkimai turėtų įvykti 2023 metų spalį, prezidento – 2024 metų kovą.

P. Porošenka interviu negailėjo pagyrų buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. „Vokietija ir Angela Merkel, jei galima naudoti šį žodį, buvo Ukrainos angelas sargas, – sakė jis. – Dėl Angelos paramos ir dėl vadovaujančio Vokietijos vaidmens mes sudarėme Asociacijos sutartį su ES, kurią aš pasirašiau 2014 metų birželį. Tik dėl vadovaujančio Vokietijos vaidmens mes turime išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą“.

Paklaustas apie diskusijas dėl ginklų tiekimo Ukrainai, P. Porošenka sakė, kad tai „tik taikos instrumentas“. Nes suprasdamas, kad Ukraina turi tokių modernių ginklų, V. Putinas esą du ar tris kartus pagalvos, „ar mus pulti“.

P. Porošenka 2014–2019 metais buvo Ukrainos prezidentas. Jis į valdžią atėjo po Maidano protestų. Tačiau 2019-aisiais P. Porošenka pralaimėjo rinkimus dabartiniam šalies vadovui Volodymyrui Zelenskiui.