Pasak piešinio autorių, tai savotiška protesto forma prieš sovietmečiui būdingą pilkumo ir vienodumo ideologiją.

Kaunas jau nebe pirmus metus plečia gatvės meno galeriją po atviru dangumi. Šiomis dienomis paveikslų ekspoziciją papildė „Skliautas“. Ant Neries krantinės 7-uoju numeriu paženklinto penkiaaukščio jį nupiešė sienografijos, didelio mastelio piešimo ekspertai „Gyva Grafika“. Patyrę menininkai ambicingą projektą lapkričio pabaigoje įgyvendino per septynias dienas.

Sienos aukštis siekia 15 m, o bendras paveikslo plotas užėmė beveik 200 kv. m. Kūriniui sunaudota virš 60 purškiamų dažų flakonų. Dailininkų komandoje darbavęsis Tadas Šimkus teigė, kad didžiausias iššūkis buvo susitarti su gamta. Vis dėlto procesas pavyko sklandžiai.

Siekiant užtikrinti piešinio ilgaamžiškumą, Kauno miesto savivaldybė pirmiausia skyrė finansavimą sienai apšiltinti, kad ateityje, nutarus renovuoti daugiabutį, jo meniška puošmena ir toliau išliktų nepaliesta.

„Nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo praėjo dveji metai. Idėja gimė vartant senovinius grafikos piešinius, vaizduojančius praėjusių amžių miestus ir jų architektūrą. Įspūdingas, užburiantis grožis įkvėpė norą bent nedidelę dalelę perkelti ant Kauno sienų“, – pasakojo Timotiejus Norvila, daugeliui pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu Morfai.

Pozicija: kūrėjas įsitikinęs, kad geras piešinys ne konkuruoja su statinio architektūra, o darniai įsiliedamas ją papildo. (Timotiejaus Norvilos nuotr.)

Dabartinė Sąjungos aikštė sovietmečiu vadinta Komjaunimo aikšte. Nuo to laikmečio joje išlikęs komjaunuolių memorialas. Naujasis piešinys – tarsi graži protesto forma prieš anuometę nejautrumo, grubumo ideologiją, kai pastatai, žmonės ir jų daiktai buvo suspausti į labai siaurus ir ribotus rėmus. „Skliautas“ kartu simbolizuoja architektūros reikšmę miestui ir jo žmonėms.

Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?

Gatvės menininkas neslepia, kad išvydęs užbaigtą piešinį susimąstė apie Kauno ir visos šalies istoriją, apie užgniaužtą kūrybiškumą ir asmenybių kitoniškumo problemą.

„Kaip ir tie pilki daugiabučiai, taip ir čia gyvenanti bendruomenė ilgai buvo susikausčiusi ir įbauginta. Atrodytų juokinga, bet iš tiesų ryšys tarp sienų ir mūsų – itin glaudus. Jei viskas būtų kitaip? Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?“ – svarstė piešinio autorius.

Projektas „Skliautas“ – jau ketvirtas T. Norvilos-Morfai kuruojamas „Gyvų sienų“ programos kūrinys ir jau trečia freska, nupiešta ant penkiaaukščio būtent Vilijampolėje.

„Tapytojo“ autorius –  menininkas Linas Kaziulionis.  „Labai džiaugiuosi projektais, kai į idėjos paieškas būna įtraukti ir patys namo gyventojai. Labai gražiai ir šiltai pasisėdėjome su visais namo kaimynais, prie puodelio kavos bendravome, susipažinome ir generavome idėjas, ką galėtume pavaizduoti ant šio namo sienos. Jie pasakojo įvairiausių istorijų ir pan. Kitu etapu šio namo gyventojams pasiūliau kelis eskizų variantus ir būtent namo gyventojai nubalsavo už šį kūrinį“, – pasakojo autorius.

Kodėl nuspręsta įamžinti tapytoją? L.Kaziulionis sakė, kad gyventojams įsiminę dažnai ant šio kalno matomi vaikščiojantys, čia tapantys meno mokyklų mokiniai, studentai.

Linas Kaziulionis/Asmeninio archyvo nuotr.

„Man tapytojo vaizdavimas ir pačiam labai artimas, kilo daug prisiminimų, kaip pats keliaudavau į įvairias vietas ir tapydavau iš natūros“, – pasakojo dailininkas.

Tapymas ant išorinių pastato sienų jam nebuvo naujiena. Čia taip pat prireikė keltuvo. „Tiesa, vieta nebuvo tradicinė ar labai paprasta, nes namo stogas buvo nuožulnus, ne visas vietas pasiekė keltuvas, todėl buvo šiek tiek iššūkis dar papildomai naudotis ir kopėčiomis. Aukštis – tikrai nemažas, o dar nuožulnus stogas su kopėčiomis. Bet viskas pavyko sklandžiai“, – sakė  L.Kaziulionis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Piešinio idėjai įgyvendinti prireikė trijų dienų. Jos tikrai neprailgo. „Kai tapiau, šalia vyko ir koncertas, ekskursijos. Ypač noriu padėkoti namo gyventojams, kurie mane labai palaikė, buvo be galo draugiški, pro langą atnešdavo kavos“, – pasakojo menininkas.

Ypač noriu padėkoti namo gyventojams, kurie mane labai palaikė, buvo be galo draugiški, pro langą atnešdavo kavos.

Kelintas tai jo kūrinys? Sunku suskaičiuoti, nes piešia jau daugiau nei dvylika metų. Jo piešinių galima rasti visoje Lietuvoje, taip pat Švedijoje, Italijoje, net Tailande. Nemažai piešinių užsienyje gimė gatvės meno festivalių metu.

„Džiaugiuosi, kad mano kūryba yra vieša, pastebima ir matoma, džiaugiuosi, kad galiu pagražinti pastatų sienas, o kartais net visiškai atnaujinti, ypač jei piešiama ant apleistų sienų.