Ketvirtadienį, apie 8.30 val., pievelėje, netoli Baltijos prospekto ir sveikatos centro „Nefrida“, praeivis pamatė ant žolės gulinčią moterį.

Greitosios medicinos medicinos pagalbos ekipažas konstatavo, kad padėti šiai moteriai nebeįmanoma. Mirtis ją galėjo ištikti naktį, tad kūnas jau buvo paveiktas negrįžtamų reiškinių.

Pradžioje medikams pasirodė, kad velionė buvo senyvo amžiaus. Vėliau policininkai dokumentuose fiksavo, jog nenustatytos asmenybės mirusioji galėjo būti apie 40 ar 50 metų.

O dar vėliau paaiškėjo, kad velionė buvo gimusi 1990 metais, tad tai buvo jauna moteris.

Miesto policijos komisariato pareigūnai aiškinasi šios moters mirties priežastį ir aplinkybes.

Išoriškai įvykio vietoje apžiūrėję kūną medikai ir policininkai smurto požymių neįžvelgė.

Kaip sekmadienį pranešė Policijos departamentas, 61-erių mirusio vyro kūnas pievoje rastas apie 10.25 valandą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pradėjo ardyti, bet nebaigė

Šis žaliasis plotas seniau buvo politechnikumo stadionas.

Dabar mokymo įstaiga vadinasi kitaip – Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas. Gražiai suremontuotas pastatas puošia visą kvartalą. To nepasakytume apie stadioną už šio fakulteto.

Netoliese gyvenantis klaipėdietis kasdien mato buvusį stadioną ir stebisi įvykiais jame.

Vyras pasakojo, stebėjęs, kaip pavasarį mokymo įstaigai priklausiusiame stadione prasidėjo tvarkybos darbai.

„Nuo bėgimo takelių pradėti ardyti borteliai, juos suvertė į žolynus. Išardė tik gal trečdalį. Viskas sustojo. Ištrauktos bortelių liekanos guli žolėje ir jau baigia apželti. Panašiai buvo ir tada, kai nupjovė medį. Pusę supjaustytų kamieno dalių ir šakų išvežė, kitą dalį – tik po mėnesio. Rudenį surinko šakas ir lapus į maišus, tai visa gulėjo iki pavasario. Tada paukščiai sukapojo maišus, ir plotas vėl buvo užterštas“, – dalijosi pastebėjimais klaipėdietis.

Suarė bėgimo takus?

Vyras minėjo, kad stadiono pakraštyje ilgą laiką buvo atviri kanalizacijos šuliniai.

Jis pasakojo ne kartą sutikęs šiame stadione sportuojančius žmones ir drauge su jais svarstė, kodėl taip atsainiai prižiūrimas šis plotas.

Bėgimo takai vieną dieną buvo suarti, todėl jais bėgioti jau neįmanoma. Šioje miesto vietoje nėra daug erdvių leisti laisvalaikį lauke, o juo labiau – sportuoti, todėl čia aplinkinių namų gyventojai mielai ateina pavaikštinėti bei pasimankštinti.

Buvęs stadionas vis dažniau traukia girtuoklius. Įkalčius – tuščius butelius – jie palieka ten pat. Iš butelių kiekio galima spręsti, kad ši vieta – patogi dažnoms išgertuvėms.

„Kartą sutikau apgirtusį kitatautį. Jis man žinovo tonu paaiškino, kad stadionas jau parduotas ir čia bus regbio aikštynas. Nežinau, ar juo tikėti, bet faktas, kad ir tokiam žmogystai, kuris ryte jau neblaivus, rūpi stadiono likimas“, – svarstė netoliese gyvenantis vyras.

Tai yra mūsų teritorija.

Darbuotojai atostogauja

Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Nerijus Piaulokas paaiškino, kad stadiono bėgimo takelių borteliai buvo pavojingi, todėl nuspręsta takus sulyginti, o bortelius demontuoti.

Pasak N. Piauloko, į šį stadioną kartais pasimankštinti ateina ir Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai.

„Vasarą galbūt mažiau priežiūros, nes kai kurie darbuotojai atostogauja. Jau kitą savaitę jie grįš į darbą, bus ruošiamasi Rugsėjo 1-ajai. Spręsime, kas toliau bus. Buvo sutarta su vienais asmenimis, jog išrinks, sutvarkys, palygins visą stadioną, kad būtų pieva. Tie patys žmonės skersai stadiono vaikšto, nepaisydami „Stop“ juostų. Norėta sutvarkyti, kad nebūtų žmonių ištryptų takų, kad žmonės ten nevedžiotų šunų ir tai nebūtų keturkojų tualetas. Tai yra mūsų teritorija. Tie patys žmonės, kurie skundžiasi, negerbia kitų darbo, veiklos ir teritorijos“, – paaiškino kolegijos direktoriaus pavaduotojas.

Tai nebėra stadionas

„Norime sutvarkyti, deriname visus klausimus. Tai nėra stadionas, Registrų centre jis nėra registruotas, tai – tik žemės sklypas, kuris kažkada buvo stadionas, bet dabar jis nėra registruotas, kaip inžinerinis įrenginys. Ten bus tiesiog pieva, kurią šienausime turima technika“, – teigė N. Piaulokas.

Paklaustas apie svarstymus, kad šiame stadione atsiras regbio sporto aikštynas, kolegijos vadovo pavaduotojas paaiškino, jog žemės sklypais valstybinė institucija naudojasi panaudos teise, todėl apie buvusio stadiono pardavimą negali būti nė kalbos.

Kalbėdamas apie nesutvarkytą aplinką N. Piaulokas patikino, kad po atostogų darbuotojai sutvarkys ir paliktus išardytus bortelius.

Aplūžę šaligatvio borteliai ir buvę kanalizacijos šuliniai laužo žoliapjoves ir kitą priežiūros techniką.

Šiame plote Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai atlieka praktiką, vykdo geodezinius matavimus, mokosi naudotis dronais.

Prieš savaitę šernas buvo įsisukęs į V. Jusio daržą.

Ventiškis spėjo nufotografuoti, kaip šernas ramiausiai skabo jo sėtus žirnius.

Išvytas keturkojis po valandos vėl sugrįžo į tą patį daržą. Tiesa, pavytas, risnojo tarpueiliais, tvarkingai.

Šernas pridarė daug bėdų vietiniams – ne tik iškniso bulvių lysves, bet išarė visą pievelę centrinėje Ventės kaimo aikštelėje.

Išpuoselėta pievelė po rytinio šerno pasivaikščiojimo atrodo lyg po karo.

Vieni grožisi šerno klajonėmis, kiti – ne itin džiaugiasi.

Socialiniame tinkle ventiškiai net ėmė diskutuoti, ar ne laikas duoti vietinei įžymybei vardą?

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius socialiniame tinkle prie kolegos gamtininko V. Jusio nuotraukos pasidalijo komentaru su prisiminimais apie Ventės ragą.

„Geri prisiminimai apie Ventės rago šernus. Leonas Jezerskas (ilgametis Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas) paprašė manęs ir mano kolegos Ginto pasaugoti nuo šernų jo pasodintų bulvių sklypelį. Mes tada dar buvome studenčiokai ir ten atlikome praktiką. Įdavė tokius pykštukus šernams nubaidyti ir, o varge, butelaitį vyno, kad linksmiau būtų saugoti. Mes tą vynelį staigiai patvarkėme ir, aišku, saldžiai užmigome prie sklypelio pastatytoje palapinėje. Ryte praplėšiame akutes – o siaube, laukas kruopščiai nuartas, taip pat ir prie pat „sargų“ palapinės. Būtumėte jūs matę Leono veidą, apie leksiką neminėsiu“, – prisiminė S. Karalius.

Policijos departamento teigimu, sausio 14 d. apie 19.56 val. Kaune, Liškiavos gatvėje, pievoje, rastas mirusio nenustatytos tapatybės ir amžiaus mirusio vyriškio kūnas su nubrozdinimais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Per visą Vokiečių gatvę besidriekiančioje pievoje žydės 15-os rūšių gėlės: mėlynai – agurklės, rugiagėlės, trispalviai vijokliai, šunlielės, žiomenės, gilijos, linai ir juodgrūdės, o geltonai –   medetkos, ešolcijos, gludai, serenčiai, gvaizdūnės ir saulėgrąžos (dvi rūšys) – nacionalinė Ukrainos gėlė, simbolizuojanti drąsą, viltį ir solidarumą.

Dirva augalams bus pradėta ruošti nuo birželio 1 dienos: želdinimo specialistai supurens paviršių, atveš papildomo dirvožemio. Pieva driekiasi apie 20 arų – pernai šioje teritorijoje buvo rekonstruota šilumos trasa. Pasėti augalai bus aptverti apsaugine tvorele.

Anot gamtos apsaugos specialistės Vilmos Gudynienės, žydinčios pievos mieste atlieka svarbias ekologines funkcijas, sudaro gyvenimo sąlygas nektaru mintantiems organizmams, gyvenantiems atvirose miesto buveinėse. Viename kvadratiniame pievos metre galima aptikti iki kelių dešimčių augalų rūšių, daugybę skirtingų vabzdžių ar kitų organizmų.

„Tiek sėtinėse, tiek natūraliose miesto pievose gyvena didesnė biologinė įvairovė. Pievos mažina vandens ar vėjo erozijos intensyvumą, reguliuoja vandens apytaką“, – sako V. Gudynienė. – Be to, didina oro drėgnumą, mažina aplinkos temperatūrą, dirvožemio taršą. Viduryje miesto klestinčios pievos – ne tik grožis akims, bet ir gera edukacija visuomenei apie biologinės įvairovės svarbą.“

Taikos ir vilties pievos iniciatyvą palaiko Savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai, pernai rekonstravusi nematomą Vokiečių gatvės dalį, kuria į vilniečių namus keliauja šiluma. Atnaujinant gatvę po ja buvę pusšimčio metų vamzdynai pakeisti moderniais ir patikimais. Šios rekonstrukcijos metu bendrovė rūpinosi brandžių medžių išsaugojimu, neliko abejinga ir dabartiniam gatvės vaizdui.

Šalino padarytą žalą

Šakių rajono ūkininkas Darius Nekrošius atsidūrė keblioje situacijoje. Pričiupęs pievą sunkiasvore technika išvažinėjusius chuliganus, šiandien vyras kaltinamas neleistinai suaręs natūralią pievą, kuri patenka į programos „Natūra 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją, esančią Panemunių regioniniame parke.

Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad gamtai padaryta žala siekia beveik 51 tūkst. eurų, taip pat išmatavo, kad suarta pieva užėmė apie 7,5 ha. Tačiau šioje istorijoje stebina keli dalykai.

Pirmiausia tai, kad aplinkosaugininkai, aiškindamiesi galimai suartos pievos aplinkybes, visiškai nevertino policijoje užfiksuoto įvykio. Toje pievoje važinėjosi kelias tonas sveriantis sunkvežimis, o jo vairuotojas už chuliganišką važinėjimą nubaustas. Be to, kartu su juo linksminęsi šeši vyrai dar buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai sumušė juos apraminti atėjusį ūkininko posūnį.

Į aplinkosaugininkų tyrimo bylą sugulė nespalvotos nuotraukos, kuriose jokių arimų nesimato ir sunku apskritai pasakyti, kas ten auga. Tačiau gamtos sergėtojai nutarė, kad pieva buvo suarta ir užsėta grūdiniais augalais.

Ūkininkas rodo dėmesio centru tapusios pievos nuotrauką, darytą rudenį, – jokiais grūdiniais augalais čia nė nekvepia, vaizdas labiau panašus į augančią žolę. D.Nekrošius tikino, kad išvažinėjus pievą liko gilios vėžės. Kadangi ūkininkai pagal programą „Natura 2000“ yra įsipareigoję pievas prižiūrėti, teko išlyginti ir užsėti žole. „Ką reikėjo daryti?“ – retoriškai klausė D.Nekrošius.

Jam antrino ir kartu ūkininkaujanti žmona Reda Ramanauskienė: „Tos vėžės buvo baisios, jų gylis – iki kelių. Mes pievą turime prižiūrėti, po birželio 15 d. privalome nušienauti. Jei būtume palikę išvažinėtą, niekaip nenušienautume. Išvažinėtas buvo didelis plotas, todėl kiek įmanoma užlyginome ir atsėjome tas vietas“, – pasakojo R.Ramanauskienė.

Sunkvežimiu per pievą

Kalbant apie ūkininkų ir aplinkosaugininkų ginčą, verta paminėti šios istorijos priešistorę – Šakių policijoje užfiksuotą chuliganišką važinėjimą pieva. Tą dieną D.Nekrošius dirbo gaisrinėje, o jo posūniai netoli pievos arė dirbamą žemę, kai išgirdo gaudžiant kitos transporto priemonės variklį. Tai įvyko praėjusių metų balandį.

„Mes jau anksčiau kelis kartus buvome pastebėję, kad kažkas išvažinėja pievą, todėl paraginau vaikinus pasižiūrėti, kas tai daro“, – pasakojo D.Nekrošius.

Jo posūnis pamatė, kaip didelį pravažumą turintis sunkvežimis MAN suką vieną ratą po kito, specialiai slysdamas apsemta pievos dalimi. Sausa pievos dalis sunkvežimio ekipažo nedomino – koks gi ekstremalaus važiavimo bekele efektas drožiant sausą pievą.

D.Nekrošiaus posūnio raginimus nutraukti chuliganišką važinėjimą ekipažo nariai suprato skirtingai. Vienas jų čiupo jaunuolį, jėga ištraukė iš mašinos, sumušė ir visi iš įvykio vietos pasišalino.

Po pranešimo policijai buvo surasti pažeidėjai ir surašytas protokolas. 2021 m. balandžio 3 d. protokole užfiksuota įvykio vieta – Gelgaudiškio seniūnija, Skaistakaimio kaimas.

„Įvykio vieta yra laukas, neaptvertas jokia skiriamąja tvora, be išskirtinių požymių, pievoje matomos transporto priemonių paliktos vėžės, provėžos aplink įvykio vietą, gyvenamųjų namų nėra, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui svarbių objektų neužfiksuota“, – rašė įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas ir pridėjo nuotraukas.

Nors ir nespalvotose, prietemoje darytose nuotraukose aiškiai matyti gilios vėžės. „Policija fotografavo apie 20–21 val. Tokiu metu balandį jau tamsu, tai matyti, galima sakyti, mažoji dalis padarytų vėžių, taip pat neatsispindi jų gylis“, – aiškino D.Nekrošius. Policijos nedomino, koks yra išvažinėtas plotas, pakako paties fakto.

Tvarka: į patikrinimą atvykę aplinkosaugininkai automobilius paliko pievoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Paaiškėjo ir tai, kad kompanija, išskyrus sunkvežimį vairavusį asmenį, buvo neblaivi. Anot D.Nekrošiaus, tyrimas baigėsi tuo, kad vairuotojas buvo nubaustas už chuliganišką važiavimą. Jam nurodyta atlyginti ūkininkui padarytą žalą. Tiesa, ji įvertinta vos 30 eurų. Tai apie 2 tūkst. kartų mažiau, nei padarytą gamtai žalą vėliau apskaičiavo aplinkosaugininkai.

Nieko nežinojo

Šakių policijoje dėl išvažinėtos pievos buvo padėtas taškas. Vėliau paaiškėjo, kad tai ūkininkui tebuvo tik nemalonumų pradžia. „Gegužės mėnesį atvyko Panemunių regioninio parko atstovai, apžiūrėjo laukus. Mes apie tai nieko nežinojome. Jų pateiktose nuotraukose viskas žalia, bet parašyta, kad tai arimai“, – pasakojo ūkininko žmona.

Dokumentai iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos ūkininkus pasiekė liepos viduryje. Ūkininkai ir vėl rodo protokolą, kuriame nespalvotos nuotraukos – jose matyti ne arimai, o žolės. „Mus ištiko šokas“, – apie galimą kerštą dėl išvažinėjimo užsiminė D.Nekrošius.

Ūkininkų advokatas Laurynas Zinkevičius taip pat stebėjosi aplinkosaugininkų pozicija. „Juk matyti tai, kas užfiksuota gegužės mėnesį ir vėliau, – jokių arimų, o jie vertina, kad buvo suarta“, – pabrėžė L.Zinkevičius.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad Panemunių regioninio parko direkcijos darbuotoja labai neaiškiomis aplinkybėmis užfiksavo esą padarytą pažeidimą. Esą ji važiavo pro tą vietą ir pamatė, kad yra suarta veja ir dėl to pranešė parko direkcijos vadovui.

Visas tyrimas grįstas skubotomis prielaidomis ir nuo pat pradžių kėlė daug klausimų.

„Ką ji ten veikė. Panemunių regioninio parko direkcija yra visiškai kitoje vietoje. Toje vietoje mes dirbame nuo 2008 m. Šitiek laiko viskas buvo gerai, o dabar ėmėme ir kažką ne taip padarėme“, – stebėjosi D.Nekrošius.

Ūkininko žmona papildė vyro pasakojimą detalėmis. „Už kokių 20 cm nuo mūsų pievos yra kito ūkininko teritorija, kurioje nuo maždaug 2014 m. sėjami grūdiniai augalai. Jis neužkliuvo, o mes užkliuvome“, – stebėjosi R.Ramanauskienė.

Balti siūlai

Po maždaug pusės metų padarytos gamtai žalos dydis sumažėjo, nors plotas padidėjo. Pradžioje suskaičiuota apie 63 tūkst. eurų žala gamtai, o kai patikslino didesnį galimai suartą plotą – 7,5 ha, žalos dydis pamažėjo iki 51 tūkst. eurų.

„Mes dar net nežinojome apie mums suskaičiuotą žalos dydį, o visas miestelis jau ošė kalbomis apie šitokio dydžio baudą. Buhalterė skambina klausia, ką mes prisidirbome, o mes net nežinome, kas vyksta“, – liejosi R.Ramanauskienė.

Panemunių regioninis parkas medžiagą apie galimai suartą pievą perdavė Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijai.

Pasak ūkininkų, atvykę aplinkosaugininkai informavo, kad jokių dokumentų čia nereikia, kad jie pažiūrės, surašys žalą, ūkininkai susimokės ir vėl viskas bus ramu

„Aiškinome, kad čia buvo išvažinėta, kad mes išlyginome ir atsėjome, tačiau jiems tai buvo visiškai neįdomu“, – pasakojo D.Nekrošius. Ūkininkas stebėjosi ir dėl to, kaip aplinkosaugininkai nustatė, kad prižiūrimos žemės yra jo. D.Nekrošiui čia priklauso apie 1,5 ha, dar yra ilgalaikė nuoma iš valstybės ir iš kitų žemės savininkų. Šie duomenys Registrų centre neužfiksuoti.

„Byloje nebuvo jokių įrodymų, Registro centro išrašų, kurie nurodytų, kad čia D.Nekrošiaus žemė ir jis kažkokių būdu ją valdo. Tačiau konstatuota, kad čia D.Nekrošius suarė ir nuolat ten ūkininkauja. Visas tyrimas grįstas skubotomis prielaidomis ir nuo pat pradžių kėlė daug klausimų“, – bylos spragas minėjo advokatas L.Zinkevičius.

Ūkininkai prasitarė, kad visą praėjusią vasarą vyko keisti aplinkosaugininkų priekabiavimai. Nors tikrintojų ūkininkai sulaukia iš įvairių priežiūros institucijų ir daugeliui jų veikla tinka, tačiau po incidento su pievą išvažinėjusia kompanija aplinkosaugininkai lyg pro didinamąjį stiklą ėmė matyti tai, ko plika akimi nė nesimato.

Ignoravo aplinkybes

Tyrimų objektu tapusios „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“ teritorijos byla nagrinėti buvo pateikta AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Anot ūkininkų, per apklausą Regioninio parko darbuotoja ir tyrimą vykdęs aplinkosaugininkas patvirtino, kad jie – ne ūkininkai. Ne jų funkcija atskirti grūdinius augalus nuo žolės ir jie pripažino, kad nežino, kas ten pasėta, bet patikrinimo akte nurodė, kad buvo pasėtas grūdinis mišinys.

„Glumina tas faktas, kad tyrimus atlikusių institucijų pareigūnai net nepaaiškino, kodėl jie neatliko jokių veiksmų sužinoję, kad pieva buvo išvažinėta, nė nesigilino, kaip ten viskas vyko. Žodžiu, ignoravo reikšmingas aplinkybes“, – stebėjosi ūkininkų advokatas L.Zinkevičius.

Laurynas Zinkevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas pievų patikrinimas vyko rugpjūtį. Matavo, žiūrėjo, bet ūkininkams jokių patikrinimo dokumentų nepaliko. Tik R.Ramanauskienė fotokamera užfiksavo aplinkosaugininkų automobilius – jie buvo sustatyti tiesiog pievoje. „Aplinkosaugininkai patys automobilius stato pievoje. Čia viskas gerai?“ – retoriškai klausė R.Ramanauskienė.

Pasak advokato, iki šiol taip ir liko neatsakytų klausimų. „Kuo remdamiesi jie nustatė tuos 7,5 ha? Jokių įrodymų, kad pažeidimas padarytas tokiame plote. Kaip jie nustatė tuos arimus? Jokių kriterijų, kuriais remiantis galima vertinti pažeidimą ir jo mastą“, – advokatui kilo ne vienas klausimas.

Ūkininkas D.Nekrošius svarstė, kad galimai padarė klaidą, kai rašydamas pareiškimą policijai dėl išvažinėtos pievos nenurodė, jog tai saugoma „Natūra 2000“ teritorija, o gavęs pareigūnų atsakymą, kad bus pranešta aplinkosaugininkams, pats nesumojo apie tai pranešti. Policijos pranešimas nei Panemunių regioninio parko direkcijos, nei AAD taip ir nepasiekė.

„Dabar sako, kad korupcijos nėra, bet yra ryšiai, draugystės ir vieni kitus dengia, nes visi vieni kitų draugai – vieni važiuoja žvejoti, kiti važiuoja medžioti. Kai parašėme pareiškimą dėl pievos išvažinėjimo, pas mus pasipylė patikrinimų – veterinarinė tarnyba, gamtos apsauga, mokesčių inspekcija. Žodžiu, visi iš eilės tikrino. Tokių priemonių nebuvome sulaukę niekada“, – minėjo R.Ramanauskienė. Iš tiesų sunku šių patikrinimų laviną vadinti tiesiog sutapimu.

Anot ūkininkų, veterinarai atvyko iš Marijampolės, suprask vietiniai Šakių veterinarai būtų gal per mažai grėsmingai atrodę. Tačiau marijampoliškiai nieko blogo nerado, tik patvirtino, kad gavo anoniminį pranešimą apie neprižiūrėtus gyvulius, kurie, paaiškėjo, yra prižiūrėti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Prielaidos ar faktai?

AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Irenijus Kaluškevičius patvirtino, kad priimtas sprendimas, kuris dar neįsigaliojęs. Ūkininkas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Paprasčiau tariant, šiuo sprendimu pripažinta, kad D.Nekrošius suarė 7,5 ha pievą ir užsėjo grūdiniais augalais.

„Iš mums pateiktos medžiagos matyti, kad suarta ne tik ten, kur buvo incidentas, bet plačiau. Pagal kodeksą nesvarbu, ar yra 100 arų, ar aras. Jei tai padarei, yra atsakomybė. Aš neabejoju pareigūnų, kurie ten lankėsi gegužės mėnesį, parodymais“, – nedaugžodžiavo I.Kaluškevičius.

Anot jo, dėl gamtai padarytos žalos dydžio bus atskiras procesas, kurį inicijuotų AAD Civilinių bylų skyrius, jei ūkininkas geranoriškai nesumokės nustatyto žalos dydžio. Preliminari suma buvo apskaičiuota, bet ji teisiškai neįtvirtinta.

Tyrimą dėl galimai suartos pievos atlikęs Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Valiukevičius į įvykio vietą nuvyko tik liepos mėnesį, kai gavo medžiagą iš Panemunių regioninio parko direkcijos, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Apie išvažinėjimą specialistas sako taip pat sužinojęs vėliau.

Visas tas kinas

Kaip ir pernai, bendradarbiaujant su Vilniaus centre įsikūrusiu lynčišku kino teatru „Kino Deli“ ir nuo 2016-ųjų vykstančiu „European Film Challenge“, parengtas dvylikos kino juostų ciklas – „EFC Vasaros Kino Delikatesai“, kuriais „Oldman parko“ lankytojai galės mėgautis kiekvieną vasaros trečiadienį ir sekmadienį.

Pirmajame seanse liepos 1 d. – pirmoji „Emmy“ apdovanotų režisierių Waados al-Kateab ir Edwardo Watts dokumentinė juosta „Mano dukrai Samai“. Filme pasakojama Waados al-Kateab penkerių metų gyvenimo istorija sukilimo niokojamame Alepe, Sirijoje, kur ji, aplink ją siaučiant katastrofiškam konfliktui, įsimyli, susituokia ir pagimdo Samą. Moters kamera fiksuoja neįtikėtinas netekties, juoko ir išgyvenimo istorijas, kol galiausiai Waadai tenka stoti į akistatą su sunkiu pasirinkimu – pabėgti iš miesto tam, kad apsaugotų dukters gyvybę, ar likti.

Filmas specialios peržiūros metu buvo pristatytas Kanų kino festivalyje, kur buvo apdovanotas „Prix L’Œil d’Or“ prizu už geriausią 2019 metų dokumentinę juostą.

Liepos 7 d. prasidės jau tradicija pajūryje tampanti „Scanoramos vasara“ – kiekvieną antradienį Europos šalių kino forumas „Scanorama“ „Oldman Parko“ kino gurmanams pristatys aštuonias puikias kino juostas, pelniusias iškiliausių kino festivalių apdovanojimus: „Sonja. Baltoji gulbė“ (2019), „Pieno karas“ (2019), „Pašėlusios gastrolės“ (2018), „Kvadratas“ (2017), „Vasara, 1993-ieji (2017), „Ateitis“ (2016), „Kariaujanti moteris“ (2018) bei filmą „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014), kuriuo ir startuos europietiško kino istorijų vakarai.

Pirmąjį savaitgalį vainikuos – Giedrė

Savaitgalio koncertų maratoną penktadienį, liepos 3 d., pradės beveik palangiškis Kristijonas Ribaitis, kurio muzika sklando kažkur tarp indie, elektronikos ir žiupsnelio dainuojamosios poezijos. Atlikėjo bagaže – albumas „Vakar Buvo Rytoj“, EP „Penki“, EP „Preliudas“, bei dabar įrašinėjamas antrasis albumas, kurio keletas dainų suskambės ir šiame koncerte.

Šeštadienio scenoje - indie/rock grupė „Arbata“, birželio pradžioje atšventusi 19-ąjį gimtadienį. Nuolat eksperimentuojantis kolektyvas ir šį kartą žada nustebinti savo nauju skambesiu, nors nebus pamirštos ir senos grupės dainos, kurias grupės vokalistas Andrius Zalieska - Zala, kaip visada subtiliai improvizuojat, pagardins eilėraščiais.

Pirmąjį muzikinį savaitgalį užbaigs nuo 1995-ųjų muzikos pasaulyje spindinti Giedrė. Profesionalumas, ypatingas balso tembras, improvizacija, mokėjimas pajusti kiekvieną kūrinį savaip – būtent tai žavi atlikėjos gerbėjus.

Karjerą Giedrė pradėjo su grupėmis „Summerland“, „Dogbones“, o kartu su grupėmis „Empti“, „Jazz Miniatures“ ir „Pieno lazeriai“ laimėjo nemažai apdovanojimų, išleido penkis albumus. Šiuo metu Giedrė tęsia savo kaip solistės kelią ir kilnoja stogus lengva pop elektronika. Naujausias projektas – antrasis solinis albumas „Nuolat pildoma“. Projektas išskirtinis, nes albumas vis papildomas naujais kūriniais skaitmeninėje erdvėje, naujausias jų eteryje pasirodys kaip tik liepos 1 d.

Muzikinių atradimų ir susitikimų su jau gerai pažįstamais muzikos kūrėjais Oldman Parke netrūks visą vasarą, čia svečiuosis: Antikvariniai Kašpirovskio Dantys, Colours of Bubbles, Planeta Polar, Ministry of Echology, Jurga, Pilnatys, Sirupas, Trimbao, Eglė Ancevičiūtė, Markas Palubenka ir Kristupas Kmitas – Apola, Graži ir ta galinga, Reinis Jaunais, Baltic Balkan ir kiti.

"Natūrali augalija Lėbartų kapinėse. Prasibrauti iki kapo gali tapti nelengva misija. Atsakingo savivaldybės darbuotojo paklausiau, kas nutiko, nes taip, kaip yra šiemet, dar neteko matyti. Man buvo atsakyta, kad atsirado bėdų su rangovais. Būtų sąžininga jiems pinigų už neatliktus darbus nemokėti. To reikalauju visų mokesčių mokėtojų vardu", – piktinosi klaipėdietis.

Vyras nuotraukose įamžino, kaip praėjusią savaitę atrodė nešienautos kapinės, ir fotografijas paviešino socialiniame tinkle "Facebook".

Vaizdai sukėlė gyventojų nepasitenkinimo bangą.

"Deja, bet tai realybė. Kaimo kapinaites kažkaip sugeba sutvarkyti", – po nuotrauka komentavo kitas socialinio tinklo naudotojas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Daulienė tikino, kad kapinių šienavimo darbai vykdomi, tačiau žolė auga taip greitai, kad visoje teritorijoje jos nupjauti iš karto nepavyksta.

"Šiemet liepos mėnesį meteorologinės sąlygos ypač palankios žolei augti. Kapinių šienavimo darbai vykdomi prioritetine tvarka – pradedant nuo naujai laidojamų kvartalų, vejų, valstybės lėšomis palaidotų mirusiųjų kapų. Šienavimo darbų terminai – 2–3 savaitės. Atsiprašome, negalime vienu metu nušienauti visos 61 ha kapinių teritorijos. Šiuo metu minėtame kvartale žolė nupjauta", – situaciją komentavo I.Daulienė.