Nuo kito itin piktybinio odos vėžio – melanomos, ši odos vėžio forma skiriasi savita išvaizda ir tuo, kad neišplinta į vidaus organus. Tačiau laiku nepradėjus gydyti suardo poodinius audinius ir pareikalauja agresyvios terapijos.

Kodėl apie šią ligą kalbame būtent dabar, kai daugelis mūsų lepinamės atostogomis ir saulės voniomis? Priežastis paprasta: būtent saulės spinduliai yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas.

Apie ją kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove profesore Skaidra Valiukevičiene.

– Ar galima išskirti žmonės, kuriems bazalioma yra pavojingiausia?

– Ši liga dažniausiai nustatoma baltaodžiams, šviesiaplaukiams, mėlynakiams. Taigi mes, lietuviai, turime būti itin budrūs. Svarbu žinoti, kad dažniausiai bazalioma pasireiškia tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke. Kalbu ne tik apie deginimąsi, bet apie šiaip buvimą gamtoje. Šia odos vėžio forma serga vyresni nei 70 metų žmonės. Deja, pasitaiko, kad bazalioma diagnozuojama ir sulaukusiems vos 30 metų.

– Kodėl ilgai būti lauke nesveika?

– Mūsų oda – lyg archyvas, kuriame kaupiasi per visą mūsų gyvenimą gaunamų ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Iš pradžių paviršinių odos ląstelių atsikūrimo mechanizmai veikia gerai, bet ilgainiui nuo UV spindulių pakinta epidermio (paviršinio odos sluoksnio) ląstelės branduolio genetinė informacija. Dėl to susiformuoja pakitusi vėžinė ląstelė, kuri pasižymi greitu dauginimusi, skverbimusi per odą. Tokiu būdu atsiranda iš šių ląstelių sudarytas odos spalvos kietas mazgelis, dažniausiai palaikomas paprastu spuogu, ir laukiama, kol jis išnyks.  Ilgainiui jis didėja, paviršiuje atsiranda daug kraujagyslių, žaizda negyja.

Skaidra Valiukevičienė/Evaldo Virkečio nuotr.

– Kaip pastebėti pirmuosius šios ligos požymius? Kokie jie?

– Bazalioma iš kitų onkologinių ligų išsiskiria būtent tuo, kad ją gali pastebėti pats žmogus. Odos vėžys formuojasi saulės veikiamose srityse. Tai gali būti galva, nugara, krūtinė bei plaštakų nugariniai paviršiai.

Dažniausiai ji atsiranda galvos ir nugaros srityje. Įvertinus tai, kad savo nugarą apžiūrėti gana sudėtinga, nereikia gėdytis paprašyti artimo žmogaus. Plaukuotosios galvos srities bazalioma dažnai diagnozuojama vėlai, nes yra sunkiai pastebima. Jai būdingas ribotas sukietėjimas, plaukų išnykimas, pleiskanojimas ir šlapiavimas. Šie simptomai atsiranda vienoje vietoje, tačiau palaipsniui plinta ir apima vis didesnį plotą. Operaciniu būdu visiškai išgydyti skalpo ir veido sričių bazaliomą yra sudėtingiausia, reikia papildomo spindulinio gydymo, taikinių terapijos. Todėl ne tik nugarą reikia parodyti artimiesiems, bet ir plaukuotą galvos sritį. Dažnai pirmuosius bazaliomos simptomus skalpo odoje pastebi kirpėjos.

Kitų kūno sričių bazaliomos ankstyvieji požymiai – palaipsniui didėjantis odos darinys, mazgas. Kartais tai tiesiog nedaug iškilęs, aiškių ribų sukietėjimas. Iš pradžių jie būna odos spalvos, o vėliau didėja ir plečiasi – darinio centre atsiranda paviršinė žaizda, vėliau opa, kuri pasidengia šašu. Išopėjus odos dariniui žmonės įtaria, kad tai – vėžys, o ne paprastas spuogas.

– Ar vasara – tinkamas metas vizitui pas dermatologą?

– Bet kuris metas yra tinkamas lankytis pas dermatologą. Atostogų  šiuo klausimu nėra. Jei dermatologą sunku pasiekti, pirminį odos vėžį gali padėti diagnozuoti ir šeimos gydytojas.

– Ar dažnai pasitaiko, kad į gydytojus kreipiasi žmonės, kurių liga jau pažengusi? Kaip manote, dėl kokių priežasčių delsiama?

– Dėl išopėjusios bazaliomos pacientai kreipiasi vis rečiau, nes gerėja informacinių priemonių apie odos vėžį sklaida, šeimos gydytojai vis daugiau žino apie tai.

Pas dermatologus neskubama dėl kelių priežasčių. Pirma, nepastebima atsiradusio odos darinio dėl jo lokalizacijos nugaroje arba plaukais padengtoje galvos srityje. Kaip jau minėjau, būtent čia paslėptą odos vėžį gali pastebėti artimieji.

Dar viena priežastis – visuomenei vis dar trūksta žinių apie šią odos vėžio formą. Kartais pradinių piktybinių navikų neatskiria ir kitų specialybių medikai, nes apie tai sužinoma tik ikidiplominių studijų metais ir nėra tęstinio žinių ugdymo rezidentūroje. Todėl drįstu teigti, kad dermatologas šioje srityje yra teorinių ir praktinių žinių lyderis. Pastebėjus įtartiną odos darinį pirmiausia reikėtų belstis į dermatologo ar šeimos gydytojo duris.

Plaukuotosios galvos srities bazalioma dažnai diagnozuojama vėlai, nes yra sunkiai pastebima. Jai būdingas sukietėjimas, plaukų išnykimas, pleiskanojimas ir šlapiavimas.

– Ar bazalioma gali būti paveldima?

– Taip, tačiau labai retai, kai ligoniui nustatomas Gorlino sindromas. Juo serga jauni žmonės. Dėl šio sindromo išsivysto paveldima epidermio odos ląstelių mutacija, kai formuojasi dauginės (dešimtimis ar daugiau) paviršinės bazaliomos įvairiose kūno srityse. Tokiais atvejais bazalioma pasireiškia anksti, vos sulaukus suaugusiojo amžiaus.

– Kaip diagnozuojama bazalioma?

– Pirmiausia įvertinami įtarimą keliantys odos darinių klinikiniai simptomai, atliekant apžiūrą, apčiuopą ir pasitelkiant specialų optinį prietaisą – dermatoskopą. Įtarus piktybinį odos vėžį, prieš operaciją ar jos metu gydytojas patologas, pasitelkęs mikroskopą ir specialiuosius audinių dažymo metodus, atlieka histologinį audinio tyrimą.

– Jeigu liga nustatoma, kokie gydymo būdai taikomi?

– Šiandien galimybių gydyti bazaliomą – tiek ankstyvąją, tiek pažengusią – turime daug. Auksinis gydymo standartas – operacija, nesvarbu, koks paciento amžius. Šis gydymo metodas leidžia įvertinti gydymo radikalumą, nes chirurginiu būdu pašalinti odos naviko audiniai ištiriami pro mikroskopą. Paviršines (neišopėjusios) bazaliomos formas galima gydyti krioterapija (pakitusių audinių suardymas skystu azotu) ar chirurginiu lazeriu, vietinio poveikio imunomoduliuojančio poveikio tepalais.

Pažengusios ligos formos, kai chirurginis būdas neefektyvus, gydomos rentgeno spinduliais. Pastarasis metodas sukelia neišgydomą radiodermatitą, taikyto gydymo vietoje pasireiškiantį  išopėjimu, be to, lieka randas. Kai operacija ir spindulinis gydymas nepadeda visiškai išgydyti piktybinio odos vėžio, jis atsinaujina ir plinta po oda, reikia skirti šiuolaikišką ilgalaikį sisteminio poveikio gydymą – taikinių terapiją. Tokių sudėtingų bazaliomos atvejų būna retai, iki 0,5 proc.

– Kaip šios ligos išvengti?

– Neapribokite savo buvimo gryname lauke ir mėgaukitės saugia saule. Tik nepamirškite tiek odos, tiek ir akių apsaugos priemonių – dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir akinius nuo saulės, pečius dengiančius marškinėlius.

Būdami prie vandens telkinių naudokite skėčius, tepkitės pats ir nepamirškite patepti vaikų kremais nuo saulės. Visa tai padės išvengti stiprių odos nudegimų, kurie ateityje gali sukelti odos vėžį.

Gydytoja pasakoja, kad įprastai melanoma išsivysto iš pigmentinių odos ląstelių, arba melanocitų.

„Dažniausiai melanoma atsiranda tiek iš įgimtų, tiek iš įgytų apgamų, tačiau gali atsirasti ir visiškai sveikoje vietoje. Dėl šios priežasties apgamų apžiūra, jų tikrinimas yra labai svarbu. Svarbu ne tik kreipti dėmesį į tuos darinius, kurie jau yra nuo gimimo, bet ir į vėliau atsiradusius pigmentinius darinius“, – pataria R. Jurčiukonytė.

Pašnekovės teigimu, apgamai atsiranda iki 30–40 metų, todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti vėliau atsiradusiems apgamams.

Siekiant sumažinti melanomos atsiradimo riziką, reikia vengti saulės ultravioletinių spindulių atsižvelgiant į savo odos tipą. Gydytoja R. Jurčiukonytė pataria šviečiant saulei dėvėti drabužius, dengiančius kūno paviršių, naudoti apsauginius kremus. Taip pat skaičiuoti savo apgamus ir atlikti profilaktinę patikrą, ypač, jei šeimoje yra nustatytų melanomos atvejų.