Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis, kurios apima atsparumo ir pilietinės valio stiprinimą, žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimą ir ugdymą.

2023–2025 metams iš viso numatyta apie pusšimtį uždavinių ir dar panašiai tiek priemonių, detalizuojančių dalies uždavinių įgyvendinimą.

Priemonės apima bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, siekiant išanalizuoti priemonių efektyvumą, didinti gebėjimus atpažinti informacines grėsmes, komunikacinių projektų įgyvendinimą, mokyklų turinio tobulinimą, nuosekliai integruojant pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas.

Plane taip pat numatyta skatinti Šaulių sąjungos veiklas, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, tęsti valstybės švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą.

Jame numatoma nuolat atnaujinti išsamią informaciją piliečiams apie jų vaidmenį esant skirtingoms situacijoms (ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijai, karo padėčiai), galimybes prisidėti prie šalies gynybos, bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos, civilinės saugos mokymus valstybės tarnautojams, nevyriausybininkams, žiniasklaidos, verslo atstovams.

Be kita ko, planuojama populiarinti tarnybą kariuomenėje, rengti verbavimo kampanijas, tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusių piliečių motyvacines priemones.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, planui įgyvendinti šiemet reikės 31 mln. eurų, kitąmet – 38,8 mln. eurų, o 2025 metais – 43,4 mln. eurų.

Ministerija taip pat nurodo, kad atitinkamą planą reikės parengti dar dviem laikotarpiams: 2026–2030 metams ir 2031–2035 metams.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai – ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

KAM siekia, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

„Suprantame būtinybę kaip įmanoma skubiau patvirtinti planą, tačiau laikomės nuomonės, kad svarbu parengti kokybišką dokumentą, kuris efektyviai prisidės prie šalies saugumo stiprinimo ir tinkamai atspindės naujas iniciatyvas dėl piliečių pasirengimo“, – nurodoma ministerijos atsakyme BNS.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, jog daugiau nei metus nepatvirtintas pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas turėtų būti priimtas iki rudens.

Suprantame būtinybę kaip įmanoma skubiau patvirtinti planą, tačiau laikomės nuomonės, kad svarbu parengti kokybišką dokumentą, kuris efektyviai prisidės prie šalies saugumo stiprinimo ir tinkamai atspindės naujas iniciatyvas dėl piliečių pasirengimo

„Aš manau, kad čia yra rugpjūčio mėnesio reikalas. Manau, iki rudens sesijos turėsim tą planą patvirtintą“, – BNS sakė parlamentaras.

Ministerijos teigimu, planą siekiama papildyti priemonėmis dėl pilietinio pasipriešinimo mokymų valstybės tarnautojams ir ginklų savininkams, įtvirtinti išaugusį Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį stiprinant nacionalinį saugumą.

„Finalizuojame. Mano patarėjai irgi įsitraukę. Jau paskutiniame etape dabar. Pildome planą, dalykais, susijusiais su tomis iniciatyvomis dėl pilietinio pasipriešinimo kurso ginklų savininkams, taip pat pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kurso valstybės tarnautojams. Kas be galo svarbu, yra susiję su komendantūrų kūrimu. Ir čia, mano požiūriu, geriausia platforma įsitraukti visuomenei“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, vietinės komendantūros rūpintųsi infrastruktūros bei strateginių objektų apsauga, kova su diversinėmis grupėmis, evakuacijos reguliavimu.

Jis taip pat nurodė, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursus jau išklausė 11 tūkst. žmonių.

Savo ruožtu KAM pažymėjo, jog įgyvendinimo planas svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai pateiktas liepos mėnesį. Anot ministerijos, šiuo metu projektas tikslinamas pagal komisijos pateiktus pasiūlymus, taip pat konsultuojamasi su NSGK. Šioje Vyriausybės sudarytoje komisijoje dirba Vyriausybės, Prezidentūros, žvalgybos atstovai.

Tuo metu gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sakė, jog būtina planą turėti greičiau.

„Geriau trumpą planą, paprastą, įgyvendinimą greitai, bet dabar, negu labai labai gerą planą, su geromis priemonėmis, bet kai mes jau turėsime su priešu kovoti savo šalyje“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Jam antrino ir socialdemokratas, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. Jo teigimu, procesas vyksta per lėtai.

„(...) mes laiko turime, mano nuomone, ne tiek daug, nes atėjus x laikui tai piliečiai neturi būti chaotiškai palikti. Jie tikrai turi žinoti, ką veikti, ar ekstremalios situacijos atveju, ar, sakykime, užpuolus agresoriui“, – kalbėjo jis.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.