Priėmus įstatymą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Kaip Eltai teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė, pinigų plovimo prevencijos procedūroms reikalingas ypatingas dėmesys.

„BaltCap istorija išryškino, kad pinigų plovimo prevencijos procedūroms būtinas ypatingas ir sustiprintas dėmesys. Nors įstatymų pakeitimai pateikti dar prieš šį rezonansinį, tačiau jis tik patvirtina pakeitimų svarbą ir būtinybę, kurie leis užtikrinti, kad į pinigų plovimo prevenciją būtų žiūrima atsakingai ir neatsainiai“, – kalbėjo M. Lingė.

„Pakeitimais stiprinama pinigų plovimo prevencija, įgyvendinant Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų rekomendacijas“, – pažymėjo jis.

Įstatymo pakeitimais būtų plečiamas ir tikslinamas ratas tų subjektų, kuriems bus taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o antstolių, auditorių ir notarų savivaldoms taikant priežiūrą būtų suteikta teisė skirti baudą prižiūrimiems subjektams, jei nesilaikoma pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Taip pat numatomas minimalus ne tik įstatinio, bet ir analogiškas minimalaus nuosavo kapitalo dydis, kurį subjektai būtų įpareigoti išlaikyti nuolat – visą savo veiklos laikotarpį. Anot M. Lingės, daugiau instrumentų turėtų ir FNTT įgydama galimybę taikyti papildomą poveikio priemonę – laikinai ar nuolatos uždrausti teikti vieną ar kelias paslaugas.