Mėgstantys skaityti knygas jau įprato, kad patinkančių autorių kūrinius gali rasti ne tik knygynuose ar internete. Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad dalis klientų, užsukę į parduotuvę, pirmiausia stabteli prie lentynų su knygomis – tyrinėja naujienas, pavarto dėmesį patraukusius leidinius. Lietuviško prekybos tinklo parduotuvėse šiandien galima rinktis iš daugiau nei pustrečio tūkstančio skirtingų knygų – nuo Kakės Makės nuotykių iki Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant“.

Populiariausiųjų viršūnėje – lietuvių kilmės amerikietės kūriniai

Anot vadovės, pamėgę vieną autorių pirkėjai dažnai ieško ir kitų jo kūrinių. „Rašytoja Rūta Šepetys skaitytojams atvėrė dramatišką pasakojimą knygoje „Tarp pilkų debesų“. Istorija pasirodė artima daugeliui žmonių, kurie panoro geriau susipažinti su R. Šepetys kūryba, todėl šiandien matome, jog į paklausiausių grožinės literatūros knygų dešimtuką taip pat patenka dar du šios lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos romanai – „Druska jūrai“ ir „Nelengvu keliu“, – sako V. Drulienė.

Per keturis šių metų mėnesius klientai įsigijo daugiau nei 2,1 tūkst. romano „Tarp pilkų debesų“ egzempliorių, beveik 900 „Druska jūrai“ ir daugiau kaip 500 „Nelengvu keliu“ egzempliorių.

Greta literatūros meistrų – nuoširdi Michelle Obama istorija

Skaitytojai itin vertina ir ieško garsių autorių tokių kaip Haruki Murakami, Jo Nesbo, Yuval Noah Harari, Laurent Gounelle ar Guillaume Musso kūrinius – pasaulinius grožinės literatūros bestselerius.

Šiemet klientai įsigijo daugiau nei 1,7 tūkst. buvusio JAV Prezidento žmonos Michelle Obama prisiminimų knygos „Mano istorija“ egzempliorių. Perkamiausių grožinės literatūros knygų sąraše po R. Šepetys „Tarp pilkų debesų“ ši knyga užima antrąją vietą.

V. Drulienė teigia, kad knygų mėgėjų dėmesį lietuviškame prekybos tinkle patraukia ir klasika – nemažai pirkėjų šiemet nusprendė pasimėgauti Erich Maria Remarque'o, Fiodoro Dostojevskio, George‘o Orwello ar Jaroslavo Hašeko kūryba.

Atveria duris į pažinimą

Knygų skaitymas lavina mąstymą ir vaizduotę, padeda atsipalaiduoti ir sužinoti naujų dalykų, taip pat stiprina šeimos santykius – juk labai dažnai tėvai skaito knygas vaikams dar nepažįstantiems raidžių. Ne veltui Linos Žutautės knygų „Netvarkos Nykštukas ir netikėtas svečias“ bei „Kakė Makė ir Supertėčio diena“ prekybos tinkle šiemet jau parduota daugiau nei 2 tūkst. egzempliorių.

O pati populiariausia vaikų literatūros skyriuje šiais metais – Cecile Jugla „Gyvūnų enciklopedija mažiesiems“ – klientai įsigijo pusketvirto tūkstančio šios knygos kopijų.

Nori pagerinti santykius šeimoje ir sveikatą

Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“ – vienas iš perkamiausių populiariosios literatūros sąrašo kūrinių. Šiemet klientai įsigijo per 1,4 tūkst. šių knygų.

Populiariosios literatūros kategorijoje G. Chapman kūrinį pralenkė tik dvi knygos – Vaidos Kurpienės „Liekna visam gyvenimui: lengvas gidas, kaip sverti mažiau, gyventi ir jaustis geriau“ (parduota daugiau kaip 1,5 tūkst.) ir Alvydo Unikausko „Klauskite daktaro“ (parduota beveik 4 tūkst. knygų).

Per keturis šių metų mėnesius klientai iš viso įsigijo beveik 217 tūkst. įvairių knygų – 28 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Prekybos tinklo duomenimis, labiausiai spaudos paklausa išauga gruodį, nes knyga – vertinga dovana.

Tačiau pastaruoju metu knygų rinkos ekspertai pastebi vis ryškėjančius pokyčius – skaitytojai nusisuka nuo įprastai labai populiarių romanų ir pradeda domėtis realiu gyvenimu – psichologija, saviugda. Būtent tuo tėvai skiriasi nuo savo vaikų – pastarieji nori ne tik patirti skaitymo malonumą, bet iš to dar ir pasimokyti.

Žanrų pokyčiai – nuo grožinių iki praktinių

Tikriausiai viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės imasi knygos – noras pabėgti nuo tikrovės. Pasinerti į autoriaus fantaziją ir išgyvenimus, mylėti kaip romanuose, jausti detektyvų įtampą. Tačiau šiandien tie norai keičiasi ir knygų rinkos ekspertai stebi skaitytojų pomėgių poslinkį. Žmonės pradeda norėti ne knygų suteikiamų fantazijų, o apčiuopiamos, tikros naudos kaip, pavyzdžiui, motyvacija, pasitikėjimas savimi ar naudingos žinios. „Knygos.lt“ vadovas Dovydas Pauliukonis apibendrina, kad lietuviai ieško knygų, kurios padėtų tobulėti, išmokti kažką naujo ir geriau pažinti save. Iš kitos pusės skaitytojas tapo gerąja prasme visko persisotinęs – jį vis sunkiau nustebinti išgalvota istorija, jis nori tikrų išgyvenimų ir naujų patirčių, su kuriomis lengva susitapatinti.

„Pastebime, kad knygų mėgėjai ne tik nori susitapatinti su istorija, bet ir tobulėti patys asmeniškai. Žanrų poslinkis nuo grožinės literatūros iki saviugdos knygų padeda geriau suvokti save, skatina norą tobulėti, būti laimingesniems ir priimti geresnius karjeros, finansinius sprendimus. Būtent tokie norai ir lemia psichologinių, verslo, tobulėjimo knygų populiarumą – žmonės nori mokytis remdamiesi ekspertų patarimais“, – teigia D. Pauliukonis.

Kintantys jauno skaitytojo pomėgiai

Didėjantis arba mažėjantis žanrų populiarumas itin glaudžiai siejasi su kartų pokyčiais. Anksčiau skaitytojų rankos tiesėsi link grožinės literatūros – romanų, detektyvų. Šiandieninis skaitytojas vis dažniau skuba, turi mažiau laiko ir kasdien brenda per informacijos srautus. Jis remiasi draugų ir žinomų žmonių – ypatingai nuomonės lyderių – rekomendacijomis. Todėl atitinkamai keičiasi ir pomėgiai, kurie dabar dažnai diktuojami greito gyvenimo būdo ir populiariosios kultūros. D. Pauliukonio nuomone, būtent tokia kultūra lemia ir tai, kad jauni žmonės daug nekantriau laukia naujų knygų ir jas skubiai rezervuoja.

Lietuviai dažnai renkasi kūrinį skaityti originalo kalba, kad ne tik dar labiau tobulintų užsienio kalbos žinias, bet ir turėtų galimybę skaityti vertėjo neinterpretuotas, originalias rašytojo mintis.

„Žmonės gyvena nenutylančiame naujienų sraute, jas seka, todėl dažnai apie naują knygą išgirsta ne reklamoje ar knygyne, o socialiniame tinkle – sekdami rašytoją. Todėl atsiranda įprotis laukiamą knygą rezervuoti dar tada, kai jos nėra atspausdintos tam, kad gautų kuo greičiau. Ši tendencija – viena ryškiausių šiuo metu“, – sako D. Pauliukonis.

Lietuvių autoriai ir anglų kalba

Lietuvos knygų rinkoje ryškėja paradoksas – lietuvių autorių knygos įgauna vis daugiau populiarumo, bet tuo pačiu skaitytojai dažniau teiraujasi knygų anglų kalba. D. Pauliukonio nuomone, nuolat augantis susidomėjimas knygomis anglų kalba diktuojamas to paties žmogaus skubėjimo ir nekantrumo. Visų pirma, skaitytojas nenori laukti, kol knygą išvers į lietuvių kalbą, ir ypatingai tai aktualu, jeigu tai – knygos tęsinys. Taip pat lietuviai puikiai moka anglų kalbą ir dažnai renkasi kūrinį skaityti originalo kalba, kad ne tik dar labiau tobulintų užsienio kalbos žinias, bet ir turėtų galimybę skaityti vertėjo neinterpretuotas, originalias rašytojo mintis. Tai lemia tam tikra autentikos paieška ir noras iki galo perprasti knygos kontekstą.

Tuo tarpu skaitytojams perprasti Lietuvos autorių ir kontekstą, kuriame parašyta knyga, visuomet buvo ir bus svarbu. Tikriausiai niekas kitas taip negali paliesti lietuviui svarbių temų ir jausmų kaip kitas lietuvis. Taip pat mūsų šalies autorių vietinį populiarumą lemia ir socialiniai tinklai, kuriais ypatingai aktyviai naudojasi ir šiuolaikinis skaitytojas. Pastebima, kad pastaruoju metu, prieš išleidžiant knygą, aplink ją stengiamasi sukurti tam tikrą ažiotažą ir paskatinti apie ją kalbėti socialiniuose tinkluose.