Tai nutarta Vyriausybės kanceliarijoje trečiadienį vykusiame pasitarime, kuriam pirmininkavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Pasitarime, be kita ko, dalyvavo probleminių rajonų – Šilutės, Klaipėdos rajonų, Pagėgių savivaldybės – atstovai.

„Anksčiau Vyriausybė buvo patvirtinusi Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programą. Šiuo metu ši programa yra jau pasibaigusi, tad neturėti jokio veikimo plano, kai potvyniai tęsiasi metus, yra visiškai neišmintinga“, – Vyriausybės pranešime teigia kancleris.

Naujos programos tikslas bus sumažinti ekonominius potvynių šiose apskrityse nuostolius, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrinti polderių sistemos veiklą, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvynių poveikio. Didžiausias dėmesys naujoje programoje bus skiriamas potvynių padarinių šalinimui ir jų prevencijai.

A. Stončaitis taip pat siūlė peržiūrėti reagavimo į potvynius teisinį reguliavimą.

„Tokie gyventojai, namų ūkiai negali pretenduoti į valstybės pagalbą, kitus papildomus resursus, kad galėtų irgi gauti pagalbą. Taigi, manau, turėtume žymiai lanksčiau, ne biurokratiškai žiūrėti į situaciją“, – teigė Vyriausybės kancleris.

Programą rengs darbo grupė, susidedanti iš Aplinkos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų specialistų.

Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Nemuno užliejamų pievų regionas užima per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos rajono, Pagėgių ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijos. Žemės ūkio naudmenos šioje teritorijoje sudaro beveik 400 kvadratinių kilometrų. Čia gyvena daugiau nei 4,6 tūkst. gyventojų.