Portalas 15min.lt praneša, kad profesorius mirė po sunkios kovos su COVID-19.

„Neeiliniai profesoriaus gebėjimai prisidėjo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) garsinimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – praneša universitetas.

P. Baltrėnas sukūrė Aplinkos apsaugos katedrą, tapo jos vedėju. Katedra tapo pagrindine Aplinkos inžinerijos fakultete. Šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau, nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas.

Profesorius parengė daug mokslo daktarų, įkūrė ir Aplinkos apsaugos mokslo institutą, kuriam vadovavo. VILNIUS TECH leidžiamas profesoriaus P. Baltrėno įkurtas, tarptautinį pripažinimą turintis mokslo žurnalas „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“.

P. Baltrėnas yra 20 monografijų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, 4 mokslinių knygų, daugiau kaip 430 mokslinių publikacijų, per 100 aplinkosauginių išradimų, 25 mokomųjų priemonių, 3 vadovėlių, daugiau nei 100 publikacijų užsienio žurnaluose autorius ir bendraautorius. Jis apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas kelių užsienio akademijų nariu, yra Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės daktaras.

Taip pat – Lietuvos mokslo žurnalo vyriausiasis redaktorius, daugelio užsienio žurnalų redakcinių kolegijų narys, Lietuvos standartizacijos departamento 36-ojo technikos komiteto LST TK 36 „Aplinkos apsauga“ pirmininkas, Mokslininkų sąjungos tarybos narys ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos valdybos narys. Profesorius daugiau kaip 25 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai, dėjo daug pastangų, kad Vilniaus miestas taptų gražesnis, jame būtų jaukiau gyventi, dirbti, ilsėtis, o svečiams – malonu pasisvečiuoti.

Profesorius už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle ir medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, įvairių ministerijų ir žinybų garbės ženklais, garbės raštais. Daug kartų profesorių P. Baltrėną įvairiomis progomis pagerbė ir VILNIUS TECH vadovai.

„Plačią, kryptingą ir produktyvią profesoriaus P. Baltrėno veiklą aplinkos apsaugos srityje lėmė jo įžvalga, gebėjimas identifikuoti aktualijas, pasirinkti tinkamą strategiją, tinkamai planuoti, numatyti metodus ir būdus numatytiems darbams įvykdyti, suburti darnią mokslininkų ir tyrėjų grupę. Viena svarbių profesoriaus būdo savybių – tvirtas, bekompromisis tikslo siekimas. Universitetui pasisekė savo gretose turėti iškilų išradėją, mokslininką. Jis niekada nebuvo abejingas stebėtojas. Profesorius visada buvo aktyvus aplinkos apsaugos srities specialistas, iniciatyvus ir labai produktyvus visų universiteto procesų dalyvis. Taip pat – Sibiro užgrūdintas, ištvermės ir entuziazmo pavyzdys jaunesniems universiteto kolegoms. Jis demonstravo didelę aistrą mokslui ir meilę gyvenimui. Jo pavyzdys paneigė visuomenėje formuojamus stereotipus apie amžiaus ribas. Šviesus akademiko P. Baltrėno atminimas amžinai išliks mūsų širdyse. Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius“, – praneša universitetas.

Seimo pirmininkė reiškia užuojautą

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą aplinkosaugininko, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus P. Baltrėno artimiesiems.

„Profesoriaus P. Baltrėno darbai paliks didelį indelį į Vilniaus apylinkių ir visos Lietuvos aplinkosaugą. Jo rankomis sukurto mokslinio centro absolventai šiandien užtikrina tvarią ir savo išteklius tausojančią Lietuvos aplinkos apsaugą. Tokiu būdu profesoriaus P. Baltrėno misija yra ir bus tęsiama. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems“, – sako Lietuvos parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo pirmininkė P. Baltrėno artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės.

Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.

„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t.t. – visa eilė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.

Pasak A. Zagorskio šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie užpildyti mikrobiologiškai aktyviomis medžio žievėmis, kompostu, ceolito granulėmis ar kita įkrova. Tuo tarpu šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia ženkliai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą bei sutaupyti energijos sąnaudas įrenginio eksploatacijai“.

Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. ­Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprastu aptarnavimu.

Svarbiu momentu tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.

„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema“. Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakoja daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.

Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima realiai išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimasi, jog greitu metu naujasis biofiltras įsikurs dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių ir taip stipriai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.