Jos nuomone, galima lengvai įsigyti ar patiems pasigaminti šių produktų alternatyvų ir tokiu būdu pasirinkti sveikesnį variantą.
– Kaip vertinate dėl nevienodos kokybės maisto produktų kilusią diskusiją?
– Mano nuomone, svarbiausia, kad mes pagaliau pradėjome domėtis, kas gi yra mūsų maisto produktuose. Žmonės Lietuvoje dažnai dar produktus renkasi tik pagal kainą ar skonį. Tas skonis ne visada yra objektyvus kriterijus.
Visi tie produktai, kurie buvo prastesnės ar kitokios kokybės, norėčiau pastebėti, yra labai stipriai perdirbti produktai. Tai yra traškučiai, kažkokie fabrikuose iškepti sausainiai, šokoladinis kremas. Tai produktai, kurie savaime nėra pirmo būtinumo produktai. Tai kažkokie skanumynai, kurių mums iš esmės nereikia, kad išgyventume. Tai dalykai, kuriems galima rasti alternatyvų, pagamintų Lietuvoje.
Turbūt visa ši problema, pavadinkime, skandalas mums perša dvi išvadas. Viena, Lietuvos vartotojas pagaliau pradeda iš tiesų domėtis tuo, ką valgo. Kitas dalykas, pasaulyje yra tokia tendencija, filosofija, kad vis dėlto mums geriausi produktai yra tie, kurie mažiau perdirbti ir pagaminti ten, kur mes gyvename.
Kodėl mes turėtume pirkti iš Vokietijos tūkstančius kilometrų atvežtą produktą, jeigu galime pirkti lietuvišką ir iš viso į tą patį jogurtą įdėti pačių pagamintos uogienės?
Jeigu, pavyzdžiui, kalbame apie jogurtą, pagamintą Vokietijoje, tai kodėl mes turėtume pirkti iš Vokietijos tūkstančius kilometrų atvežtą produktą, jeigu galime pirkti lietuvišką ir iš viso į tą patį jogurtą įdėti pačių pagamintos uogienės? Tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas.
– Bet gal ne visi moka taip gaminti, kaip jūs. Ką tada daryti?
– (Juokiasi) nereikia nieko mokėti. Iš tikrųjų perkant maistą reikia galvoti, kad jis turi būti mums naudingas. Turime galvoti apie tai, ką valgome. Geriau valgykime mažiau ir kokybiškesnių dalykų. Čia, Lietuvoje, tikrai turime apsčiai maisto ir maisto gamintojų, kuriais galime pasitikėti.
Skaitykime etiketes. Žinokime, kad mums nereikia hidrintų riebalų, kažkokių palmių aliejaus. Skaitykime ir žiūrėkime, kiek yra cukraus, kiek yra visokių pridėtinių dalykų. Pirkime kokybę, o ne pasitikėkime aklai ir griebkime tai, kas yra penkiais centais pigiau.
Kaip žinote, yra lietuvių patarlė – skūpus moka du kartus. Jeigu visą laiką kimšime į save prastos, abejotinos kokybės produktus, vėliau teks sumokėti savo sveikata ir gera savijauta.
– Pati daug keliaujate, šiuo metu esate Ispanijoje. Ar patys ispanai turi panašių problemų? Ar teko su jais apie tai pasikalbėti?
– Man atrodo, kad visos šalys turi tas pačias problemas. Buvau maisto turguje ir mes kalbėjome, diskutavome būtent apie tai, kad vaisiai, kurie čia užauginti, čia kainuoja brangiau, nei tie patys vaisiai Lietuvoje. Taip kad ne visada kaina atspindi kokybę. Tai vienas toks dalykas. Kitas – visi visuomet ieško sau kuo geriausio, prieinamiausio produkto. Tas pats obuolys gali būti skirtingos kokybės, skirtingai kainuoti.
Tie patys ispanai, anglai skundžiasi lygiai tais pačiais dalykais. Visi stengiasi valgyti mažiau perdirbtą maistą ir, svarbiausia, vietinį maistą. Į tai ir mes Lietuvoje atkreipkime daugiau dėmesio, mokykimės tai daryti. Pavyzdžiui, anglai eina iš proto dėl savo braškių, dėl savo smidrų. Kai prasideda braškių sezonas, visur aiškiai didelėmis raidėmis būna užrašyta, kad čia yra angliškos braškės, angliški smidrai ir ta prekė kainuoja brangiau, ji yra labiau geidžiama. Ir mes palaikykime pirkdami savo lietuvišką produktą. Taip palaikysime ir savo ekonomiką, ir valgysime skanesnį maistą.
