Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, vykusios prie rytinių NATO ir ES sienų, sukėlė didelį Lenkijos ir Baltijos valstybių, vos prieš ketvirtį amžiaus išrūkusių iš Kremliaus kontrolės, nerimą dėl jose dalyvavusių karių skaičiaus ir Maskvos ketinimų.

Išvertus iš rusų kalbos, „zapad“ reiškia „Vakarus“, ir Vakarų valstybės būgštavo, kad tos pratybos primena karo su NATO repeticiją.

„Esama neatitikimų tarp to, ką Rusija pranešė prieš pratybas, ir tikrųjų pratybų skaičių, masto ir apimties“, – ketvirtadienį po Rusijos ir NATO Tarybos posėdžio sakė J. Stoltenbergas.

„Pratybose dalyvavusių karių skaičius smarkiai viršijo skaičių, praneštą prieš pratybas“, – pridūrė jis ir sakė, kad 29 Aljanso narės dėl šios problemos kreipėsi į Rusijos nuolatinį atstovą prie NATO Aleksandrą Gruško.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms NATO nerimą kėlė šiuos mokymus lydintis slaptumas. Šiaurės Aljansas būgštavo, kad Rusija nori nuslėpti tikrąjį šių pratybų mastą.

Pasak , Rusija suskaidė savo pratybas „Zapad 2017“ į mažesnius mokymus, kad galėtų apeiti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl karinių pratybų vykdymo tvarkos.

Pasak Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vado generolo leitenanto Benjamino Hodgeso (Bendžamino Hodžeso), Maskva suskaldė savo pratybas į mažesnius karinius mokymus, kad apeitų tarptautinį protokolą, pagal kurį pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių, gali stebėti užsienio stebėtojai. NATO buvo leista siųsti savo stebėtojus tik į vadinamąsias lankytojų dienas.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose, kurios buvo „griežtai gynybinio“ pobūdžio, dalyvavo vos 12 tūkst. 700 karių. Tačiau B. Hodgeso manymu, karių ten buvo gerokai daugiau.

„Spėju, kad visose tose pratybose galėjo būti daugiau nei 40 tūkst. karių“, – sakė B.Hodgesas žurnalistams.

Estija, Lietuva ir Vokietija sakė, kad pratybose turėjo dalyvauti maždaug 100 tūkst. karių.

Artėjant „Zapad 2017“, saugumo ekspertai visame regione nerimavo, kad Rusija gali palikti dalį savo pajėgų Baltarusijoje , tačiau J. Stoltenbergas nurodė, kad NATO nepastebėjo jokių ženklų, kad taip būtų įvykę.

Tuo tarpu A. Gruško tvirtino, kad NATO pareiškimams nėra „jokių įrodymų“.

„Buvo imtasi visų pastangų demonizuoti „Zapad“, – sakė jis per atskirą spaudos konferenciją. – Nesutinkame su propaganda apie rusų pratybas.“

Rusijos ir NATO Taryba susitikdavo reguliariai iki 2014-ųjų, kai dėl Ukrainos krizės itin pašlijo Vakarų ir Maskvos santykiai. Po kelių mėnesių derybų Aljanse, šios tarybos darbas buvo atnaujintas praėjusiais metais.

Maskvos ir Vakarų santykiai tebėra itin įtempti, Rusijai aneksavus Krymą ir teikiant paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur ginkluotas konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

NATO ir toliau praktiškai nebendradarbiauja su Rusija dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau Aljanso politinės komunikacijos kanalai tebėra atviri.

Pasak Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vado generolo leitenanto Benjamino Hodgeso (Bendžamino Hodžeso), Rusija suskaldė savo pratybas „Zapad 2017“ į mažesnius mokymus, kad galėtų apeiti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl karinių pratybų vykdymo tvarkos.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose, kurios buvo „griežtai gynybinio“ pobūdžio ir vyko prie rytinių NATO ir ES sienų, dalyvavo vos 12 tūkst. 700 karių. Šios pratybos sukėlė didelį Lenkijos ir Baltijos valstybių, vos prieš ketvirtį amžiaus išrūkusių iš Kremliaus kontrolės, nerimą.

„Spėju, kad visose tose pratybose galėjo būti daugiau nei 40 tūkst. karių“, – sakė B.Hodgesas žurnalistams.

Pasak jo, Maskva suskaldė savo pratybas į mažesnius karinius mokymus, kad apeitų tarptautinį protokolą, pagal kurį pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių, gali stebėti užsienio stebėtojai. NATO buvo leista siųsti savo stebėtojus tik į vadinamąsias lankytojų dienas.

„Tačiau faktiškai profesionaliu kariniu požiūriu visa tai (tie mokymai) buvo susiję“, – kalbėjo B.Hodgesas.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms NATO nerimą kėlė šiuos mokymus lydintis slaptumas. Šiaurės Aljansas būgštavo, kad Rusija nori nuslėpti tikrąjį šių pratybų mastą. Estija, Lietuva ir Vokietija sakė, kad pratybose turėjo dalyvauti maždaug 100 tūkst. karių.

Šie kariniai manevrai vyko tvyrant didžiausiai nuo šaltojo karo laikų įtampai tarp Rusijos ir NATO dėl Kremliaus įsikišimo į Ukrainos erdvę ir JAV vadovaujamos aljanso pajėgų stiprinimo Europos rytuose.

Pasak įvairių pareigūnų, per dvejus ankstesnius manevrus „Zapad-2009“ ir „Zapad-2013“ buvo imituotas branduolinis smūgis Varšuvai, nors NATO niekada šito nesakė.

B.Hodgesas pažymi, kad šį kartą Rusijos branduolinės pratybos prasidėjo jau pasibaigus „Zapad“ manevrams.

„Tame scenarijuje aš nematau to, kas buvo anksčiau, – kai scenarijus prasideda branduoliniu smūgiu į Vakarų miestą“, – sakė jis.

Per šiųmetines pratybas dar buvo demonstruotos „galingos, įmantrios“ elektroninės karo priemonės, pridūrė JAV generolas, smulkiau šios frazės nepaaiškindamas.

Bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ aktyvioji dalis vyko rugsėjo 14–20 dienomis Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado, Leningrado bei Pskovo srityse. Tokios pratybos yra rengiamos kas dveji metai.

„Jau daugiau kaip savaitė praėjo nuo mokomųjų kautynių per bendras Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos strateginių pratybų „Zapad 2017“. Tačiau, kaip žinia, manevrai laikomi pasibaigusiais, kai paskutinis (karinės) technikos vienetas grįš į savo karinį dalinį“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos organizuotų mokymų oficialiojoje svetainėje exercise.mil.by paskelbtame pranešime.

„Iš vienos Barysavo geležinkelio stoties namo išvyko paskutinis sąstatas su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariais ir technika, dalyvavusiais pratybose „Zapad 2017“. Laikantis tradicijos, paskutiniai į nuolatinio dislokavimo vietas išvyko užnugario aprūpinimo daliniai“, – pridūrė kariškiai.

Kaip nurodo Minskas ir Maskva, šiemet „Zapad“ pratybose dalyvavo apie 12,7 tūkst. karių ir apie 680 karinės technikos vienetų. Baltarusijoje vykusiuose manevruose dalyvavo apie 10,2 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 7 tūkst. baltarusių ir apie 3 tūkst. rusų karių.

Rusija ir Baltarusija teigė, kad pratybų pobūdis yra gynybinis ir antiteroristinis. Tačiau Vakarų šalys tvirtino, kad dalyvavusių karių skaičius dirbtinai sumažintas, dalies manevrų nepriskiriant „Zapad 2017“. Pagal tarptautinę teisę, pratybose iki 13 tūkst. karių taikomi mažesni reikalavimai dėl stebėtojų kvietimo.

Antradienį pristatydami šių pratybų pirminį vertinimą, Lietuvos kariuomenės atstovai patvirtino, jog pratybų scenarijus buvo puolamasis – imituotas Baltijos šalių puolimas.

„Karo laivai, kateriai ir Baltijos laivyno aprūpinimo laivai, atlikę užduotis jūrų laivyno poligonuose, grįžta į karinę jūrų bazę Baltijske (Piliavoje)“, – pridūrė pareigūnas.

Pasak jo, per minėtas pratybas Baltijos laivyno motošaulių pajėgos treniravosi atlikti gynybinius ir puolimo veiksmus, naudojo standartinius ginklus ir karinę techniką, mokėsi judėti mūšio lauke ir mokėsi įkurti fortifikacinius įrenginius ir statinius.

R.Martovo teigimu, laivyno laivai šaudė iš artilerijos pabūklų, leido raketas ir zenitines raketas, mėtė bombas ir minas bei treniravosi vykdyti priešlaivines užduotis.

„Atvykę į nuolatinės dislokacijos vietas, kariškiai vykdys užduotis pagal anksčiau patvirtintą karinio rengimo planą“, – teigė Vakarų karinės apygardos atstovas.

V.Putinas šias pratybas stebėjo Leningrado srityje esančiame Lugos poligone, kuris yra vos 100 km į rytus nuo Estijos sienos.

Be kita ko, Rusijos kariuomenė pirmadienį išbandė padidinto galingumo raketą „Iskander-M“, kuri pataikė į taikinį Kazachstane, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Šiemet gegužę Gynybos ministerija pareiškė, kad planuojama didinti raketinių kompleksų „Iskander-M“ skriejimo tolį ir gerinti tikslumą, kuriant naujo tipo raketas.

Kai kurios NATO šalys, tarp jų JAV, Baltijos šalys ir Lenkija, išsakė nuogąstavimų dėl šių pratybų masto. Pentagonas pabrėžė, kad „Rusijos ir Baltarusijos pateikti oficialūs duomenys nesutampa su žiniasklaidos informacija“ apie šiuos manevrus.

„Zapad 2017“ rugsėjo 14-20 dienomis vyksta Baltarusijos poligonuose ir Rusijos Kaliningrado, Leningrado ir Pskovo srityse.

Rusijos ir Vakarų santykiams nukritus iki tokių žemumų, kokios buvo tik baigiantis Šaltajam karui, dėl Krymo aneksijos ir Maskvos vaidmens eskaluojant rytų Ukrainos konfliktą, baiminamasi, kad po šių pratybų Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje, o Baltijos šalių pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės.

Oficialiai paskelbtame pratybų scenarijuje numatoma, kad ekstremistinės grupės įsiskverbia į Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities teritoriją įvykdyti teroristinius išpuolius ir destabilizuoti sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Pagal scenarijų, ekstremistus remia išorės jėgos, tiekiančios logistinę paramą ir karinę įrangą. Išgalvoti priešai įvardyti Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos vardais. Jų teritorijos apima Lietuvą, šiaurinę Lenkiją ir pietinę Latviją.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos įvardija, kad mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Anot Lietuvos pareigūnų, ankstesniuose „Zapad 2017“ mokymuose Rusija ir Baltarusija treniravosi sukurti koridorių iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį, okupuojant pietinę Lietuvos dalį.

NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje papildomais naikintuvais sustiprino oro policijos misiją ir pratybų laikotarpiui atsiuntė karių, o Baltijos jūroje buvo sustiprintas sąjungininkų karinių laivų buvimas.

Rusija ir Baltarusija teigia, kad pratybų pobūdis yra gynybinis ir antiteroristinis ir kad pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių – 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir 3 tūkst. iš Rusijos, tačiau Vakarai teigia, kad skaičius dirbtinai sumažintas, dalies manevrų nepriskiriant „Zapad 2017“. Pagal tarptautinę teisę, pratybose iki 13 tūkst. karių taikomi mažesni reikalavimai dėl stebėtojų kvietimo.

NATO abejoja šių pratybų skaidrumu ir mano, kad iš tikrųjų manevrų dalyvių gali būti nuo 70 iki 100 tūkstančių.

Pasak Rusijos kariškių, pratybose dalyvauja „iki 70 lėktuvų bei sraigtasparnių ir iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant maždaug 250 tankų, iki 200 pabūklų, reaktyvinių salvinės raketų ugnies sistemų sistemų bei minosvaidžių, iki 10 karo laivų“. Pirmadienį pagal šių pratybų programą į Kazachstane esantį taikinį buvo paleista raketa „Iskander-M“. Dėl šio naujo ginklo susirūpinimą jau išreiškė Jungtinės Valstijos.

Ši raketa, paleista iš Kapustino Jaro poligono Astrachanės srityje pietvakarių Rusijoje, nuskriejo 480 km ir sėkmingai pataikė į taikinį Makato poligone Kazachstane, nurodė Rusijos gynybos ministerija.

JAV apkaltino Rusiją, kad ši kurianti sparnuotąsias raketas, kurios yra uždraustos 1987-ųjų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi, siekiant sukelti grėsmę JAV bazėms Europoje bei NATO. Maskva tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir tvirtina, kad susitarimo nepažeidžia.

Pratybomis „Zapad 2017“ siekiama pademonstruoti glaudų Rusijos ir Baltarusijos karinį bendradarbiavimą, tačiau tarp sąjungininkių pastebima ir įtampos ženklų.

Nors 2013-aisiais V.Putinas stebėjo pratybas drauge su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, šiemet jis šiuos mokymus savo šalyje stebės vienas.

A.Lukašenka priima iš Rusijos naftą bei dujas bei didžiules paskolas, dėl kurių klesti Baltarusijos ekonomika. Nors jis dažnai reiškia nepasitenkinimą Kremliaus bandymais „pavergti“ jo šalį ir priversti ją pasiduoti Maskvos įtakai mainais į dosnią ekonominę pagalbą.

Be kita ko, Baltarusijos prezidentas bando palaikyti gerus santykius ir su Vakarais, kad jo šalies priklausomybė nuo Rusijos būtų kuo mažesnė. Politologų manymu, A.Lukašenkos sprendimas „Zapad 2017“ stebėti atskirai, yra jo bandymas išlaikyti tam tikrą atstumą tarp Minsko ir Maskvos.

„A.Lukašenka mėgina pagerinti ryšius su Vakarais, kad gautų naujų paskolų, o Kremliaus karinės pratybos tam nepadeda“, – pareiškė politologas iš Minsko Aleksandras Klaskovskis.

Įvertino teigiamai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį pareiškė, kad teigiamai vertina bendrų Rusijos ir Baltarusijos karių pratybų „Zapad 2017“ manevrus Lugos poligone Leningrado srityje, pranešė Vakarų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Andrejus Kartapolovas.

„Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir gynybos ministras skyrė aukštą balą“, – pareiškė jis.

„Šiandienos etapo užmojis buvo didelis; apie 600 km fronte vienu metu užduotis buvo vykdoma trijuose poligonuose“, – pridūrė A.Kartapolovas.

Anot generolo, padaliniai, dalyvaujantys pratybose, yra puikiai pasiruošę ir sėkmingai vykdo užduotis, nepaisydami sudėtingų oro sąlygų.

JAV 173-iosios oro desanto brigados kuopos dydžio dalinys, sudarytas iš 150 karių, į Estiją atvyks rugpjūčio pabaigoje, sakė naujienų agentūrai BNS kariuomenės atstovai Taline.

„Zapad“ – bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgų pratybos, vyksiančios nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos. Ankstesniais metais, 2009 ir 2013, įtariama, kad buvo imituojamas Baltijos šalių ir Lenkijos puolimas.

„Puikiai žinote, kad Baltarusija, ir priklausydama (Sovietų) Sąjungai, ir būdama KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narė, yra atsakinga už Vakarų kryptį. Tai yra Baltarusijos atsakomybės zona, ir visa mūsų armija, drauge su Rusijos Federacija, yra į tai sutelkta. Turime aiškų veiksmų planą skirtingoms situacijoms“, – A. Lukašenką citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

„Kad ir kaip mus spaus, surengsime šias pratybas, ir sieksime, kad jos būtų didelio masto ir labai rimtos, – pareiškė šalies prezidentas. – Žinau, kad ir Rusija yra lygiai taip pat nusiteikusi.“

„Nieko negąsdinam. Svetimo mums nereikia. Todėl tobulinsime tai, ką tobulina ir mūsų galimi priešininkai“, – per susitikimą su Maskvos vadovaujamos KSSO narių gynybos ministrais pažymėjo Baltarusijos lyderis.

„Mokome armiją ir mokysime ją ginti mūsų teritoriją, mūsų valstybę, mūsų liaudį“, – pabrėžė jis.

A.Lukašenka taip pat atkreipė dėmesį, kad būsimos pratybos bus atviros.

„Pakviesime į pratybas visus šiandien dalyvaujančius gynybos ministrus, ir ne tik juos. Šios pratybos yra atviros. Tegul žiūri į mūsų pajėgumus“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Mokome armiją ir mokysime ją ginti mūsų teritoriją, mūsų valstybę, mūsų liaudį.

„Labai rimtai siekiame, kad Baltarusijos teritorijoje pratybos vyktų labai efektyviai. Stengsimės, kad šios pratybos būtų ir didelio masto ir įvairiaplanės“, – sakė jis.

Gali surengti provokacijų

Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos balandį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui perspėjama, kad per rugsėjį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančias dideles karines pratybas gali būti surengta provokacijų.

„Dėl gerai išplėtotų Rusijos įtakos svertų Baltarusijoje neatmestina provokacijų ar tyčinių incidentų galimybė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje karinių mokymų „Zapad 2017“ metu“, – teigia žvalgybos institucijos.

Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvai ir toliau didžiausią grėsmę kelia agresyvi Rusijos užsienio politika, jos karinių pajėgumų telkimas prie šalies sienų ir aktyvi žvalgybinė veikla.

Baltarusijos gynybos ministerija yra skelbusi, kad pratybose „Zapad 2017“ rugsėjo 14-20 dienomis dalyvaus 13 tūkst. karių, o jos bus gynybinio pobūdžio.

Lietuvos žvalgybos teigimu, „labai tikėtina, kad tikrasis mokymų dalyvių skaičius bus didesnis, o mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO“.

Dalis mokymų vyks greta Lietuvos sienos. Į Baltarusijoje teritoriją bus perdislokuota daug Rusijos karių ir kovinės technikos.