Seimas tokį sprendimą priėmė birželio mėnesį, tačiau įsigaliojimo data buvo nukelta, atsižvelgiant į verslo interesus.

Draudimo iniciatoriai sako, kad alkoholinius gėrimus imituojantys produktai ugdo nepilnamečių įproti vartoti alkoholį.

„Manau, kad nereikia vaikams nuo pirmų gyvenimo metų švenčių susieti su gėrimu“, – priimant įstatymą Seime kalbėjo sveikatos apsaugos ministras „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Kritikai sako, kad alkoholio problemą reikia spręsti ne draudimais, o švietimu.

„Nueiname į kraštutinumus ir, užuot kalbėję apie tai, kad vaikų sąmonė yra labiausiai veikiama aplinkos, suaugusiųjų

elgesio, ir švietimu, kitomis priemonėmis sprendę tuos užsibrėžtus tikslus, kurie yra kilnūs, jūs jų siekiate priemonėmis, kurias galiu apibrėžti tik kaip parodiją“, – sakė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Įstatymas įtvirtino draudimą gaminti ir parduoti „maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą“.

Už draudimą balsavo 53 parlamentarai, septyni buvo prieš, o 13 susilaikė.

Ruošdamiesi įstatymo įsigaliojimui, kai kurie didieji prekybos centrai vaikišką šampaną iš apyvartos išėmė jau anksčiau.

„Būtina patikslinti šio įstatymo projektą taip, kad jis niekam nekeltų abejonių, nebūtų neteisingai interpretuojamas ir netaptų priemone iškraipyti istorinę tiesą“, – BNS atsiųstame komentare antradienį teigė ministras.

Seimas kovo pabaigoje pirmojoje stadijoje pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“.

Ministro siūlymu, tokių nuostatų įstatyme neliktų. Įstatymo pataisas trečiadienį svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Lygino su Lenkijos įstatymu

V. Sinkevičiaus atstovas spaudai BNS sakė, kad daug diskusijų sukėlusios nuostatos į įstatymo projektą įrašytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva, konsultuojantis su Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos specialistais.

Tačiau kritikai perspėjo, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos cenzūrai, nes būtų itin sudėtinga įvertinti, ar daiktai atitinka istorijos menkinimo ir istorinių fakto iškraipymo kategoriją.

Izraelio ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kuriuose projektas lygintas su prieštaringu Lenkijos įstatymu dėl Holokausto įvykių vertinimo. Jis numato baudas ar iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

Didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“ pateikė interpretaciją, esą įstatymas, be kita ko, draustų prekiauti knygomis apie lietuvių kolaborantų vaidmenį per Holokaustą. Lietuvos valdžia tokius vertinimus griežtai atmetė.

Klausimą dėl įstatymą projekto pirmadienį Lietuvos Vyriausybėje iškėlė Vilniuje viešintis Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris).

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė jį patikinęs, kad įstatymo formuluotės buvo nesusipratimas ir bus pakeistos.

Tokie pokyčiai sukėlė įvairių reakcijų šalyje, kur daugelis mano, kad darbuotojai yra išnaudojami pagal liberalias ne vienerius metus galiojusias taisykles, ir nori, kad darbuotojai turėtų poilsio dieną. Tačiau nemažai lenkų taip pat mano, kad vartotojų laisvė yra vienas iš neliečiamų laisvosios rinkos eros privalumų ir piktinasi nauja tvarka.

Verta paminėti, kad Vengrijoje sekmadieninės prekybos draudimas buvo įvestas 2015 metais, tačiau buvo toks nepopuliarus, kad po metų valdžiai teko jį atšaukti. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje žmonės jau seniai yra pripratę, kad sekmadienį parduotuvės nedirba. Žmonės džiaugiasi, kad gali maloniai leisti laiką su šeima ir draugais.

Dėl sekmadieninės prekybos Lenkijoje ribojimo kovojo profsąjunga „Solidarumas“, kuri ginčijo, jog darbuotojai turi turėtų teisę ilsėtis ir pabūti su šeima. Tokiam draudimui pritarė valdančioji Įstatymo ir teisingumo partija, kurios atstovai parlamente ir priėmė įstatymą. Pakeitimus pasveikino ir įtakinga Katalikų Bažnyčiai, kuriai priklauso daugiau nei 90 proc. lenkų.

Remiantis nauja tvarka, parduotuvės Lenkijoje iš pradžių galės dirbti du sekmadienius per mėnesį. Ateinančiais metais prekyba bus uždrausta tris sekmadienius per mėnesį, o 2020 metais parduotuvėms bus visai uždrausta dirbti sekmadieniais.