Premjero Sauliaus Skvernelio atstovas sako, kad siūlomos priemonės ne tik didins smulkiojo verslo galimybes, bet ir skaidrins didžiųjų prekybininkų veiklą.
„Tai yra tik dalis svarstomų priemonių, kurių pagrindinis tikslas – apginti vartotojų interesus, paskatinti mažųjų rinkos žaidėjų galimybes, o didžiųjų tinklų veiklą padaryti kuo skaidresnę“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
„Kol kas tai – tik juodraštis, kurio turinio nekomentuojame“, – pridūrė jis.
Pasak T. Beržinsko, planuojami premjero susitikimai su prekybininkais, pasiūlymai bus įvertinti ir pasirinkti tie, kurie duos geriausią rezultatą.
BNS gautame Vyriausybės projekte nurodoma, kad didieji prekybos tinklai privalėtų vesti dvigubas apskaitas: vieną savo firminių produktų pardavimui, o kitą – tiekėjų produktų pardavimui. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad įsigaliojus tokiam siūlymui stambiems verslininkams didėtų administracinė našta, dėl to galėtų kilti ir prekių kainos.
„Jeigu dėl to būtų kuriamos papildamos darbo valandos, naudojami papildomi administraciniai resursai, įmonės patirtų kaštus. Tai gali atsiliepti ir derybose su tiekėju, ir patiekiant galutinę kainą vartotojui“, – BNS aiškino L. Vilimas.
Vyriausybės planuose numatytos ir poveikio priemonės už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus. L. Vilimo teigimu, tai užkirstų kelią investuotojų iš užsienio pritraukimui.
„Valstybė nustato ribą, iki kiek galima rinkoje konkuruoti, kiek, valstybės sprendimu, joje investuojant galima pasiekti. Kokiu būdu tokia priemonė galėtų prisidėti prie užsienio investuotojų pritraukimo arba čia esančių svarstymo apie rinkos tolimesnę perspektyvą?“, – klausė L. Vilimas.
Priemonių sąraše taip pat nurodoma, kad Vyriausybė planuoja suteikti gyventojams galimybę deklaruojant pajamas ir teikiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose, o mažose šeimos valdomose krautuvėlėse, turguose.
Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas sako, kad siekiant mažinti maisto kainas, reikėtų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), o ne leisti susigrąžinti GPM.
Tam, kad smulkus verslas galėtų šitoje aplinkoje išlikti, vienintelis kelias – pradėti iškeldinti didžiuosius prekybos centrus į miesto užribius.
„Kitas dalykas, išskirti, kokiose parduotuvėse galima pirkti, o kokiose ne, net konstituciškai neteisinga. Šioje vietoje valdžia sako, kad maža parduotuvė geriau, nei didelė parduotuvė, tai labai kvestionuotinas veiksmas“, – BNS sakė Ž. Šilėnas.
Jo teigimu, mažąsias parduotuves ypač smukdytų alkoholinių gėrimų prekybos monopolizavimas, kuris taip pat numatytas Vyriausybės planuose.
„Jeigu valdžia leis alkoholiniais gėrimais prekiauti tik valdiškose parduotuvėse, dėl to labai stipriai nukentės mažos, ypač kaimo parduotuvės“, – teigė Ž. Šilėnas.
Anot jo, didžioji dalis Vyriausybės siūlomų priemonių yra bereikšmės, arba tik blogina situaciją, tačiau jis sutiktų su administracinės naštos smulkiajam verslui mažinimu.
Vyriausybė siūlo sukurti platformą, kurioje būtų skelbiama informacija apie tai, kokiomis kainomis ūkininkai parduoda produktus į verslo grandinę ir, iš kitos pusės, kokia produktų kaina skirtinguose prekybos tinkluose. Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius sako, kad tokį sprendimą reikėjo priimti jau seniai.
„Kuo daugiau viešumo, kuo daugiau skaidrumo, tuo geriau, tą reikėjo seniai padaryti, klausimas, kodėl tik dabar. Visi žinom, kiek gauna ūkininkas už litrą pieno ir už kiek tas pats pienas parduodamas parduotuvėje, čia yra didelė neteisybė“, – BNS sakė V. Butkevičius.
Jis taip pat pritartų ir Vyriausybės siūlymui panaikinti rinkliavas valstybės valdomoms turgavietėms, tačiau pridūrė, kad didžioji dauguma turgaviečių yra privačios, todėl valstybė kištis negalėtų ir siūlymas ne visai pasiteisintų. Siūlymui pritaria ir Vilniuje esančio Kalvarijų turgaus prekybininkai.
„Labai tikėtina, kad sumažinus rinkliavas, sumažėtų ir turgavietėse parduodamų prekių kainos, nes prekės kainos sudėtinę dalį sudaro prekybos vietos nuomos kaštai“, – aiškino Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė.
V. Butkevičiaus nuomone, efektyviausias smulkiojo verslo skatinimas – iškeldinant didžiuosius prekybos centrus iš miestų.
„Tam, kad smulkus verslas galėtų šitoje aplinkoje išlikti, vienintelis kelias – pradėti iškeldinti didžiuosius prekybos centrus į miesto užribius“, – teigė V. Butkevičius.
Siūlo įpareigoti prekybininkus plėtrą derinti su savivalda
Prekybininkus ketinama įpareigoti savo plėtrą derinti su savivalda, todėl Seimui siūloma nustatyti teritorinį dominuojančios padėties apibrėžimą.
Kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS abejojo, ar prekybos centrų plėtros derinimas su savivalda duos naudos, nes, pasak jo, prekybos tinklai plėtrą yra beveik baigę.
Tinklinių parduotuvių plėtrą suvaržančią Konkurencijos įstatymo pataisą siūlo parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Pakeitimas numato, kad mažmeninės prekybos įmonės plėstis savivaldybėse, kuriose jau užima dominuojančią padėtį ar po tokios plėtros užims daugiau negu 30 proc. rinkos, galės tik gavusios savivaldybės tarybos leidimą.
„Priverstų kalbėtis su savivaldybės taryba ir tartis, kaip ta plėtra atsilieps savivaldybės mastu, kokią įtaką turės smulkiam verslui, konkurencijai, kainoms. Jeigu taryba matys, kad tai nėra problema – neapribos konkurencijos, nedidins kainų, nesmaugs smulkaus verslo, galės leisti tokią plėtrą“, – BNS teigė pataisos autorius.
Kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius R. Koreiva prognozuoja, kad pataisa žalos nepadarys, bet naudos irgi neduos.
„Neprieštaraučiau (pataisai – BNS). Mažiems nebūtų blogiau nuo to, bet ypatingo poveikio nepadarys, jeigu kalba eina apie ateitį, nes konkurencinė aplinka jau susiformavusi, didiesiems prekybos centrams jau nėra poreikio statyti naujas parduotuves“, – tvirtino jis.
R. Koreiva įsitikinęs, kad nuo tokio reikalavimo nebent būtų pristabdyta prekybos centrų plėtra didmiesčiuose ir kurortinėse zonose.
„Vilnius, Kaunas – kitas dalykas, o rajoniniuose centruose ar stambiose gyvenvietėse jie praktiškai viską yra pasistatę. Gyventojų skaičius juk mažėja, o centrų jau priauginta. Eitų kalba dar apie vos keletą objektų kurortinėse zonose, kurios plečiasi. Bet ir šiuos regionus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – BNS aiškino R. Koreiva.
Tačiau jis neatmeta, kad toks reikalavimas prekybos centrams gali kainuoti daug neplanuotų išlaidų: „Pabrangtų naujų parduotuvių statyba, bet jos vis tiek būtų pastatytos. Tik iš savivaldybių verslas sulauktų daugiau reikalavimų sutvarkyti infrastruktūrą, tvarkymo darbai būtų primesti didesni“.
„Savivaldybės tarybos nemanau, kad užprotestuotų, nebent jose būtų daug vietinių smulkių verslininkų, kurie savo interesą gindami, neleistų“, – pridūrė jis.
Konkurencijos tarybos atstovė Lina Navickaitė BNS pranešė, kad taryba neturi duomenų, koks dabar yra prekybos centrų koncentracijos lygis atskiruose rajonuose.
Mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ atstovas spaudai Paulius Stonis BNS sakė, kad koncentracijos lygio neskaičiuoja. „Informacija, susijusi su tinklo plėtra, yra komercinė paslaptis“, – teigė jis.
Konkurencijos taryba paskutinį kartą prekybos centrų koncentraciją savivaldybėse tyrė prieš daugiau negu 10 metų. 2004 ir 2005 metų duomenimis, didžiausią rinkos dalį buvo atsiriekę du prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“.
