A. Veryga atmeta švietimo, aiškinimo apie vaistų veikimą prasmę – už pacientą nuspręs ministerija. Ir tai visiškai sutampa su alkoholio draudimo idėja. Tada ministras irgi nesvarstė diskusijų, švietimo ir aiškinimo apie alkoholio žalą galimybių, o pasirinko draudimus. Vadinasi, XXI a. Lietuvos pilietis pratinamas ne gauti informaciją, išsiaiškinti ir spręsti pats, o tiesiog pastatomas prieš faktą – uždrausta.

A. Veryga sugalvojo, kaip priversti lietuvius liautis išlaidauti, perkant kompensuojamus vaistus. Nuo balandžio 1-osios gydytojai, skirdami vaistą iš kompensuojamųjų sąrašo, privalės nurodyti, jei jį skiria pirmą kartą, o vaistininkas, matydamas šią nuorodą – išduoti patį pigiausią, esantį sąraše. Dažnas lietuvis tiki, kad vaistą išradusio gamintojo originalus medikamentas ligą gydo geriau nei pigesnė jo kopija, kitaip dar vadinama generiniu vaistu. 

„Mes turime vieną kartą iš galvos išmušti tą seną įsitikinimą, kuris atkeliavo tikrai įvairiais būdais. Kitą kartą labai įtartinais būdais žmonės buvo įtikinami, kad vienas ar kitas vaistas „firminis“ yra geresnis“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Kitą kartą labai įtartinais būdais žmonės buvo įtikinami, kad vienas ar kitas vaistas „firminis“ yra geresnis.

Tačiau prieš tokius Sveikatos apsaugos ministerijos planus mūru stoja Šeimos gydytojų asociacija. Jos užsakymu liepą „Spinter“ atlikta bendrosios praktikos ir gydytojų specialistų apklausa parodė, kad kas antras (56 proc.) yra prieš siūlymą drausti gyventojams rinktis kompensuojamą vaistą, paliekant teisę tik į pigiausią. Į klausimą, ar skiriasi tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai tai pačiai ligai gydyti, 60 proc. medikų atsakė, kad skiriasi. Šeimos gydytojų bendruomenės atstovas tikina, kad sveikatos apsaugos politikos strateguotojai kėsinasi į gydytojo teisę parinkti geriausią gydymą, o pacientui – jį gauti.

„Tai tam tikra prievarta, tam tikra diktatūra stengiantis priversti vartoti tik tuos vaistus, kurie, A. Verygos nuomone, yra reikalingi. Vis dėlto mano pozicija ir daugelio gydytojų pozicija - kompensuokite bazinę kainą visų vaistų: ir originalaus vaisto, ir tebūnie jo 10 kopijų, 10 generinių vaistų. Gydytojas pasirinks – galbūt tam ligoniui galima vartoti tik generinį vaistą, kitam reikia vartoti originalų vaistą. Jeigu pacientas gali nusipirkti brangesnį vaistą, tegul jis primoka. Kokios problemos?“ – klausia Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas. 

Tačiau sveikatos apsaugos ministras užsimena, kad gydytojų nuomonę galėjo paveikti vaistų gamintojai ir tiekėjai, šalies medikus papirkinėję dovanomis ir kelionėmis.

„Tikrai buvo daug pastangų ir darbo įdėta, gamintojams bendraujant su gydytojais, norint įtikinti, kad tai yra geriau ar blogiau, ir kai kur tikrai yra tas nuoširdus įtikėjimas, kad yra aukštesnė kokybė“, – sako A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministro nuomonei pritaria Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė, klinikinės farmacijos rezidentė Simona Stankevičiūtė

„Aš nevertinčiau to kaip pasirinkimo apribojimo, nes šiuo metu EK, EBPO sako, kad mūsų šalyje pacientai per daug lėšų išleidžia šitoms priemokoms ir tuomet jie netenka lėšų, kurias galėtų išleisti, pavyzdžiui, dantų priežiūrai“, – tikina Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė S. Stankevičiūtė.

Šioje vietoje būtina pridurti, kad Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento valdininkė, tad jos nuomonė su viršininko, gali sutapti neatsitiktinai.

Sveikatos apsaugos ministras atmeta Šeimos gydytojų asociacijos siūlymą kompensuoti nebūtinai pigiausio vaisto bazinę kainos dalį, o likusią leisti pacientui susimokėti pačiam.

„Nėra jokio reikalo išlaidauti. Turtingos šalys, pabrėžiu, kad tai nėra kokios trečiojo pasaulio šalys: Vokietija, Suomija, Švedija, kurios galėtų sau leisti pirkti, bet to nedaro“, – argumentuoja A. Veryga.

Tačiau turtingos šalys tokių rezultatų pasiekė skirdamos didelį dėmesį savo piliečių švietimui. Pavyzdžiui, Švedija nuo 2000 m. įgyvendina projektą „Wise List“. Pacientams prieinama kalba aiškinama apie vaistus, jų sudėtį ir poveikį, patariama kaip vartoti. Ir šis darbas davė vaisių – Švedijoje generiniai vaistai tapo pirmo pasirinkimo, o tai gerokai sumažino išlaidas valstybei ir pacientams. Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos ekspertai jau kurį laiką sutartinai rekomenduoja sveikatos apsaugos politikos strategams neišradinėti dviračio, o sekti geraisiais pavyzdžiais, tačiau A. Veryga sako manąs kitaip.

„Ką reiškia pacientų švietimas? Kol žmogus neserga ir jam nereikia vaisto, nėra reikalo apie vaistus žmonėms kažką ir pasakoti. Tai mediko pareiga yra paaiškinti, kad gydo veiklioji medžiaga, o ne „firminis“ pavadinimas, ir kad žmogui, kaip sako, duokit mums teisę išleisti pinigus“, – teigia A. Veryga.

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija siekia sparčiuoju būdu „gerinti“ statistiką, kuri rodo Lietuvą esant viena iš pirmaujančių išlaidautojų sveikatos apsaugos srityje. Tačiau atsisakydama kompensuoti bazinę originalaus vaisto kainos dalį valstybė nelaimės, o piliečių teisės bus nepagrįstai apribotos.

„Valdžia gali ir kitur žmonių pinigus taupyti per prievartą, pavyzdžiui, liepti pirkti pigiausias bulves ar kažkokius kitus pigiausius daiktus. Mes gerai žinome, kad tos mūsų pacientų išlaidos sveikatos priežiūrai OECD kontekste atrodo gana prastai ir didžioji dalis tų išlaidų, tų oficialių mokėjimų yra būtent priemokos už vaistus. Manau, kad tai tikrai yra intervencija į žmogaus pasirinkimo teisę. Leiskite jau man pačiam spręsti, ką aš pasirinksiu“, – sako Seimo narė Ingrida Šimonytė.