Nukryžiavimo ir plakimosi ritualai yra kraštutinės formos tikėjimo patvirtinimas per kiekvienas Velykas šioje šalyje – katalikybės bastione Azijoje. Tačiau Katalikų Bažnyčia nepritaria šiai praktikai.

Šalies šiaurėje basi vyrai su vytelių vainikais kepinant atogrąžų Saulei tyliai ėjo kaimo kelio pakraščiu, plakdami sau nugaras prie virvių pririštomis bambuko atraižomis.

Nors daugelis iš 80 mln. Filipinų katalikų Didįjį penktadienį praleidžia bažnyčioje ar su šeima, kai kas imasi tokių kraštutinių apeigų norėdami išpirkti nuodėmes ar siekdami dieviškojo įsikišimo. Spektaklis pritraukia daug turistų.

„Tai religinis įžadas. Darysiu tai kiekvienais metais, kol tik galėsiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų sunkvežimio vairuotojas Resty Davidas (Restis Davidas), kuris Didįjį penktadienį gimtajame kaime plakasi pusę savo gyvenimo.

Jis taip pat viliasi tokiu būdu įtikinti Dievą išgydyti vėžiu sergantį brolį.

Kraujas ir prakaitas merkė atgailautojų kelnes, o kai kurie žiūrovai rodė grimasas su kiekvienu rimbo smūgiu. Kai kurie slėpėsi už savo kompanionų, kad išvengtų kraujo purslų.

Daug minioje buvusių žmonių važiavo kelias valandas, kad pamatytų šį kruviną spektaklį, kuomet kai kurie tikintieji leidžiasi vinimis prikalami prie kryžių, taip atkartojant Jėzaus Kristaus nukryžiavimą.

„Aš truputį priblokšta. Tai labai intensyvu, tokių dalykų nesitikėjau“, – AFP sakė 24 metų vokiečių turistė Annika Ehlers (Anika Ėlers).

Pasak jos, ji matė pirmąjį iš 10 visą dieną vyksiančių nukryžiavimų kaimuose aplink San Fernando miestą, esantį 70 km į šiaurę nuo Manilos.

Vyro rankos ir kojos prie medinio kryžiaus buvo prikaltos 8 cm vinimis, o tada kryžius buvo trumpam pakeltas miniai stebėti. Paskui vinys buvo ištrauktos, žmogui buvo suteikta medicinos pagalba.

Bažnyčia sako, kad tikintieji Gavėnią turėtų leisti tyliose maldose ir apmąstymuose.

„Jėzaus nukryžiavimo ir mirties daugiau nei pakanka žmonijai atpirkti... Tai kartą gyvenime pasitaikantys įvykiai, kurių nereikia kartoti“, – sakė Filipinų vyskupų konferencijos pareigūnas tėvas Jerome Secillano (Cheromė Sesillanas).

„Didžioji savaitė... neskirta žmogaus polinkiui demonstruoti dėl pramogos ir fariziejiškų tendencijų“, – pridūrė jis.

Beveik 80 proc. žmonių Filipinuose yra katalikai – tai 300 metų trukusio ispanų kolonijinio valdymo, pasibaigusio XX amžiaus pradžioje, palikimas.